Kauno botanikos sode pirmą kartą pražydo riešutinis lotosas.

VDU Kauno botanikos sodo vyresnioji agronomė Rita Maršelienė, džiaugdamasi beveik pusantro metro virš vandens iškilusiu švelniai rožiniu riešutinio lotoso žiedu, atkreipė dėmesį į dar vieną sparčiai augantį žiedynstiebį.

„Esant šiltiems orams per porą parų lotoso žiedynstiebis ūgteli keliolika centimetrų. Tad netrukus pražys dar vienas šventąja vandens lelija vadinamo lotoso žiedas. Beje, dabar pražydusio lotoso žiedo diametras yra 27 centimetrai“, - patikslino švelniai kvepiančio įspūdingo žiedo skersmenį R.Maršelienė.

Įdomu, kad Rusijos Volgos delta garsėjo riešutinių lotosų sąžalynais, kuriuos vietiniai gyventojai išnaikino, šerdami šiais puikiais vandens augalais naminius gyvulius.

Riešutinis lotosas įspūdingas ne tik žiedo grožiu, bet ir tuo, kad žiedo viduryje esančiose sėklų dėžutėse bręstantys riešutėliai išlaiko daigumą net kelis šimtus metų. Dabar Botanikos sodo lankytojus džiuginančio lotoso riešutėlis buvo pasodintas prieš trejus metus.