NATO pratybose – lyg tikrame kare

Keturios paros miške tykant apkasuose, evakuojant sužeistus draugus, stengiantis pačiam išvengti snaiperių kulkų. Šūvių salvės, kurtinantys sprogimai, tankų keliamas pavojus. Tai dalis didžiausių Baltijos šalyse NATO pratybų. Pakaunėje jose dalyvavo 1,4 tūkst. karių ir daugiau kaip 260 kovos mašinų.

Apgaulinga ramybė

"Kauno dienos" žurnalistams šią savaitę užsukus į daugiau kaip 5,5 tūkst. ha ploto Gaižiūnų poligoną ir jo apylinkes, iš pirmo žvilgsnio atrodė, kad čia nieko nėra. Vis dėlto ten buvo išsislapstę daugybė karių su galinga karine technika.

Nedideliu žvyrkeliu vedęs "Kardo kirtis" pratybų visuomenės informavimo karininkas kapitonas Tomas Ilonis patarė žvilgtelti į dešinę. Tarp medžių užmaskuotas stovėjo šarvuotis. Apkaišytas eglišakėmis jis atrodė kaip mažai kuo išsiskirianti miško dalis.

"Jis apie mus žino, mus seka jau iš toli", – tarstelėjo praeidamas mūsų vedlys. Tam pasitarnauja tanke įmontuota įranga, skenuojanti vietovę. Ar karys eina, ar slepiasi, jį iškart pastebi kaip šilumą skleidžiantį objektą.

Kiek tolėliau užmatėme dar vieną šarvuotį. Iš jo buvo išlindę du vokiečių kariai. Vienas kuopos vadui per radijo stotelę garsiai diktavo tikriausiai savo koordinates – vokiškai vardijo skaičius.

"Wiesel" tanką iš tolo sunku pamatyti, jis yra žemas ir mažas. Šis atlieka žvalgybinį manevrą", – karių išsidėstymo pozicijas ir judėjimą vertino T.Ilonis.

Iš anksto sunku pasakyti, kur judės kariai. Tikslaus scenarijaus nėra. Kiekviena iš oponuojančių pusių turi tik preliminarų scenarijų. Apytiksliai žino, kokioje vietovėje teks kautis, kuria savo kovos planą, bet jis priklausomai nuo priešininko veiksmų nuolat keičiasi.

Į dvi komandas suskirstytų lietuvių, JAV ir vokiečių karių tikslas – pergudrauti priešininką. Tam jie naudojo tokius šarvuočius kaip MI-113, "Boxer", "Stryker", "Abrams" ir kt., naikintuvus A10 "Thunderblot II".

Kai lankėmės Gaižiūnuose, kartu su amerikiečių ir vokiečių kariais praktikavosi mūsiškiai iš Lietuvos Didžiųjų kunigaikščių Algirdo ir Kęstučio mechanizuotųjų pėstininkų batalionų bei iš Didžiosios kunigaikštienės Birutės ulonų bataliono.

Šaudė ir sprogdino

Staiga pasigirdo sprogimas, pasklido dūmai. Kažkuri "kariaujančioji" pusė "neteko" šarvuočio. Ant jo buvo užmestas imitacinis sprogmuo. T.Ilonis pastebėjo, kad šiuolaikiniuose tankuose sudėtos ergonominės sėdynės. Jos per sprogimą padeda apsaugoti stovinčių karių kojas – sugeria didžiąją dalį smūgio jėgos, kurios visos  kaulai gali neatlaikyti ir lūžti.

"Algirdo batalionas? Ulonus sutraiškėte ar ne?" – priėjęs prie tolėliau tankmėje besislėpusių lietuvių karių pakalbino T.Ilonis. "Bandome, bandome", – sakė prie žemės prigludę kariai. Ilgoms kalboms nebuvo laiko – buvo ruošiamasi atakai. "Kiek šovinių tau likę? – klausė kažkurio kario kolegos iš netoliese stovėjusio tanko. – Daug? Gerai."

Netrukus šie kariai pajudėjo į kitą vietą. Tuoj pat per miško paklotę nudardėjo ir tankas. Jie važiuodami plentu gali išvystyti iki 80 km/val. greitį, bet pelkėtame, miškingame, smėlingame Gaižiūnų poligone tenka atsargiau važinėti.

Bevaikštant pasitaikė kliūčių – vienoje vietoje žvyrkelis buvo užtvertas spygliuotos vielos užkarda. Besiginančiųjų darbas. "Vokiečiai praleido Algirdo batalioną ir šis puolė. Vokiečiai daro manevrą – iš ten traukia pajėgas, kad užkirstų kelią šiems", – komentavo T.Ilonis.

Iš vieno stovinčio tanko pasigirdo vokiški keiksmai. Juos sekė daugybė garsių šūksnių šalia buvusių karių vieni kitiems.

Snaiperiai ir psichologai

Kitoje kelio pusėje tyliai savo pozicijoje laukė trys lietuvių kariai. "Kiek liko iš jūsų būrio?" – pasiteiravo T.Ilonis. "Tiek, kiek matote", – susikaupę kariai stebėjo aplinką.

Visi beveik 1,5 tūkst. karių parengtyje buvo dar nuo praėjusio vakaro. Į pozicijas miške išsiskirstė nuo 6 val. ryto. Miške jie leido iš viso jau ketvirtą parą.

Susidomėjome, kada kariai paskutinį kartą miegojo. "Yra karo rutina ir nieko nejaudina, kas kada miegojo", – nesureikšmino T.Ilonis. Kariai gali šiek tiek pailsėti, užkąsti, jeigu dar ko skanaus turi kuprinėje, ar trumpam sumerkti akis, kol laukia vado įsakymų.

Beje, į pratybas buvo įtraukti ir išminuotojai, psichologinių operacijų specialistai, o taip pat Algirdo snaiperiai, prieštankinis, minosvaidininkų būriai. "Pastarieji per pratybas šaudyti negali, nes čia viską ištaškytų. Kariai tiesiog užfiksuoja taikinį, stebėtojai patikrina, ar teisingai nusitaikyta", – kol ieškojome kitos vietos, kurioje įsitvirtinę kariai, pasakojo T.Ilonis.

Psichologinių operacijų specialistai atstoja sukilėlius, nepatenkintus gyventojus. "Jie nekariauja. Į mūšius nesivelia ir nėra nei už vieną, nei už kitą kariaujančią pusę. Nepatenkinti nė viena valdžia. Ką jie daro? Iš pradžių ateina prie karių, juos aplanko, pasikalba. Pareiškia savo nepasitenkinimą, o po to, būna, kad vėl ateina ir apšaudo", – kalbėjo mūsų gidas po "karo" zoną.

Snaiperiai veikia priešingai – slaptai. Viena užduočių jų būriui – niekam nematant rinkti informaciją ir ją perduodi būrio vadui. "Mes jų tikrai nepamatytume, net jei šalia stovėtume. Užvakar jie, pasirodo, slėpėsi va toje krūvoje, – mosteli į vieną iš kelių didžiulių rąstų krūvų kapitonas. – Snaiperiai iš miško nieko neišleido. Liko vieni "lavonai."