Nauji daugiaaukščiai – senas miesto planas, kuriam laikas išaušo dabar

Daugiaaukštė statyba Kaune šiuo metu vyksta kaip tik ten, kur numato Aukštybinių pastatų išdėstymo Kauno miesto savivaldybės teritorijoje specialusis planas. Viena iš tokių išskirtinių teritorijų – Nemuno pakrantė Šančių pradžioje. Ši vieta glaudžiasi prie centro, tačiau nėra tokia aktyvi, o veikiau – alsuoja ramybe.

Gyventojams Šančiuose pamažu atsiveria fragmentai architektūrinės vizijos, kurią Kaunui suformavo urbanistikos ekspertai. Daugiaaukščiai pastatai stiklo fasadais bus pastebimi iš tolo, o jų gyventojai ir svečiai netrukus pro langus galės mėgautis puikiais miesto vaizdais.

Nuostabūs vaizdai – pro kiekvieną langą

Architektų vertinimu, Šančiai yra labai mišrus bei įvairialypis miesto rajonas, kuris augo aplink karinius ir pramonės objektus. Teršalus į orą kasdien skleidusių sovietinių gamyklų nebeliko. Bet visa kita – jaukios gatvelės, sužaliavę sodai, takai prie upės ir platus, patogus A. Juozapavičiaus prospektas – gyva.

Architektas Gintautas Natkevičius sako, kad A. Juozapavičiaus prospekto pradžioje prie Nemuno iškilsiantys „Kaunoramos“ dangoraižiai tarsi žymės Šančių pradžią. Jis tikisi, kad dėl to ir gyvenimas ant Nemuno kranto taps aktyvesnis, nes iš čia pėsčiomis paprasta pasiekti Laisvės alėją, „Akropolį“ ir „Žalgirio“ areną.

Projekto autorius G. Natkevičius atkreipia dėmesį, kad 16 aukštų pastatų išplanavimas buvo suformuotas taip, kad beveik per visus langus atsivers puikūs vaizdai: Nemuno slėnis ir vingis, Šančiai, žali Aleksoto šlaitai, geležinkelio tiltas, miesto centras ir Senamiestis.

Ne veltui statyti pradėti „Kaunoramos“ dangoraižiai kelia didelį susidomėjimą ir miestiečių akyse pelno prestižinės vietos gyventi statusą. Architektas pripažįsta, kad ši centrui artima teritorija yra išskirtinė, kurti joje buvo labai įdomu.

Išskirtiniai projektai – tik po kruopščios analizės

Naujasis projektas Šančiuose rodo, kad Kaunas vėl atsiveria upėms – tarsi iš naujo įsileidžia vandens stichiją į savo gyvenimą. Apskritai, pastaraisiais metais Nemuno ir Neries pakrantės sulaukia daug dėmesio – gyventojai vis labiau ieško sąlyčio su gamta ir jį vertina.

Kauniečiai nori gyventi savo tėvų ir senelių mieste, tačiau kartu jie nori gyventi patogiai ir mėgautis aukšta kokybe.

„Kaunorama“ vadovas Tadas Galminas sako, kad per kelerius metus Kaunas tarsi nusimetė kiautą, tapo atviresnis, dėl to pasikeitė net gyventojų santykis su savo miestu. „Žmonės pajuto, kad patys gali aktyviai kurti bendruomenę, rasti idealią vietą bei laiką savo svajonėms įgyvendinti. Kauniečiai nori gyventi savo tėvų ir senelių mieste, tačiau kartu jie nori gyventi patogiai ir mėgautis aukšta kokybe“, – pastebi T. Galminas, akcentuodamas, kad kuriant išskirtinius projektus mieste kruopščiai analizuojami ilgalaikiai gyventojų poreikiai, o su architektais visada vyksta diskusijos dėl projektų dermės su miesto architektūrine vizija.

Kartu pašnekovas pripažįsta, kad daugiaaukštė statyba Šančiams yra naujovė, nes ši miesto dalis ilgai snaudė aplink senus pramonės objektus. „Daugiaaukštė „Kaunorama“ tarsi pratęsia individualių namų kvartalų ramybę, bet suteikia jai naują formą, kitokį santykį su upe ir miesto centru“, – dalijasi T. Galminas ir priduria, kad daugiaaukštė statyba po daug laiko.

Susidomėjimas neslūgsta

Koks tiksliai bus šis santykis, priklauso nuo pačių gyventojų. Bet jau dabar aišku, kad „Kaunorama“ sulaukia didelio susidomėjimo. Pirmasis „Kaunorama“ dangoraižis dar tik pradeda kilti, o jame jau rezervuoti ir parduoti visi apartamentai.

Pasak „Kaunorama“ vadovo, šie rezultatai rodo, kad kauniečiai yra alkani naujovių – žmonės aktyviai palaiko naujus, modernius sprendimus ir nori būti miesto vizijos dalimi.

„Apskritai, Žemuosius Šančius šiuo metu galime vadinti viena iš sparčiausiai kintančių dalių, kuriai miesto plėtros strategijoje tenka svarbus vaidmuo. Matome, kaip kyla nauji nekilnojamo turto objektai, tiesiamos gatvės, o planuose numatyta ir dar daugiau naujovių. Dėl to Šančių prestižas tik auga.

Galima sakyti, kad Šančiai ilgą laiką buvo nepelnytai nuvertinti, o dabar miestas atranda šį lobį su jo dvasia ir istorijomis, kurios įkvepia tolimesnę rajono raidą“, – kalba T. Galminas.