Stato bet kur

Ir seniau dalis vairuotojų savo automobilius palikdavo ant vejų, po draudžiamaisiais stovėti kelio ženklais. Nuo sausio įsigaliojo draudimas automobilius palikti arčiau nei 5 m nuo įvažų į kiemus. Specialistai pažeidimus skaičiuoja šimtais.

„Kauno miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus pareigūnai 2022 m. yra surašę daugiau kaip 700 administracinių nusižengimų protokolų dėl nustatytos transporto priemonių sustojimo ir stovėjimo tvarkos pažeidimų. Kadangi nėra techninių galimybių nustatyti tiksliai, tikėtina, kad dalis, maždaug 5–10 proc. šių užfiksuotų administracinių nusižengimų yra galimai susiję naujųjų, 2022 m. įsigaliojusių KET reikalavimų nevykdymu“, – pažymėjo Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas Gintaras Gatulis.

Apie tai, kad kauniečiai bet kur stato automobilius, informavo ir Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato (VPK) atstovai.

„Statistikos, kiek jau nubausta vairuotojų, kurie automobilius palieka ties įvažomis, nėra, tačiau šiuo metu turime apie dešimt pranešimų, pagal kuriuos pradėtos administracinės teisenos“, – nurodė Kauno VPK atstovė Odeta Vaitkevičienė.

Kelių eismo taisyklės nurodo, kad automobilius galima palikti ne arčiau kaip 5 m iki įvažos į kiemus. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)

Probleminės vietos

Miegamuosiuose Kauno rajonuose kyla daugiausia problemų dėl ne vietoje paliktų automobilių. Čia jais užgrūsti ne tik kiemai, bet ir įvažos į juos.

„Automobiliai ties įvažomis, remiantis pranešimų informacija, paliekami įvairiose Kauno miesto vietose. Pastarąjį mėnesį fiksuoti tik pavieniai tokie pažeidimai. Problemiškiausios vietos yra gyvenamieji rajonai, kur vis dar neišspręsta automobilių parkavimo problema“, – komentavo policijos atstovė.

„Dažniausiai įvažos užstatomos ten, kur didžiulė daugiabučių pastatų koncentracija, didelis transporto priemonių srautas, kur automobilius reikia statyti apibrėžtoje ar ribotoje teritorijoje. Kartais automobiliai netinkamai pastatomi ir ties įvažomis į gamyklų teritorijas“, – įžvalgomis pasidalijo G.Gatulis.

Numatyta administracinė nuobauda nuo 30 iki 90 eurų.

Jis pridūrė, kad patys gyventojai apie pažeidimus, susijusius su automobilių statymu ties įvažomis, praneša gan retai. Dažniau pasitaiko, kad skundžiasi kitose vietose paliktais automobiliais, kurie trukdo praeiti ar pravažiuoti kitiems eismo dalyviams.

„Apskritai nagrinėjant skundus pasitaiko, kad skundžiamasi dėl netinkamoje vietoje stovinčio automobilio. Atskirų reidų specialistai nerengia, tačiau, atliekant kasdienes funkcijas, atkreipiamas dėmesys ir į naujų KET laikymosi kontrolę“, – kokiais būdais specialistai sužino apie KET pažeidimus, komentavo Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas.

Dėl užstatytų automobilių sunku matyti, ar gatve nevažiuoja kitos transporto priemonės. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)

Kokios baudos?

Ne vietoje savo transporto priemones palikę vairuotojai gali sulaukti baudų. LR Administracinių nusižengimų kodekso 417 str. antroje dalyje numatyta ir konkreti suma, kurią KET nepaisęs vairuotojas privalės sumokėti.

Sustojus vietoje, kur tai draudžia padaryti kelio ženklai ar galiojančios KET taisyklės, numatyta administracinė nuobauda nuo 30 iki 90 eurų. Pirmą kartą baudžiamas vairuotojas per nustatytą terminą gali sumokėti pusę minimalios sumos, t.y. 15 eurų.

KET pakeitimai

„Kauno diena“ primena, kad nuo sausio 1 d. įsigaliojo KET pakeitimai. Juose numatyti ne tik draudimai statyti automobilius ties įvažomis, bet pasikeitė tvarka, kaip praleisti atvažiuojančius specialiųjų tarnybų automobilius.

Nuo metų pradžios draudžiama automobilius palikti gatvės ir įvažos į teritoriją sankirtoje ir arčiau kaip 5 m atstumu nuo jos. Anot pataisų autorių, šiuo pakeitimu bus išspręstas daliai vairuotojų kylantis iššūkis, kai paliekama per siaura įvaža ar išvažiuojant iš tam tikros teritorijos nėra galimybės gerai matyti gatve atvažiuojančių kitų transporto priemonių.

Naujosiomis pataisomis buvo detalizuota pirmumo teisė kelyje išvažiuojant iš greitėjimo juostos ar įvažiuojant į ją. Greitėjimo juosta važiuojantis ir į pagrindinį transporto srautą ketinantis įsilieti (persirikiuoti) vairuotojas privalo duoti kelią transporto srautu jau važiuojančiam arba į lėtėjimo juostą persirikiuojančiam automobiliui.

Jei greitėjimo juosta riedantis vairuotojas tęsia judėjimą ta pačia eismo juosta tiesiai (iš greitėjimo juostos į lėtėjimo juostą) ir neketina persirikiuoti į gretimą eismo juostą (t.y. įsilieti į pagrindinį transporto srautą), tokioje situacijoje kelią turi duoti iš kelio išvažiuojantis ir į lėtėjimo juostą besirikiuojantis transporto priemonės vairuotojas. Pavyzdžiui, vairuotojas turi pirmumo teisę, kai iš šalutinio kelio tik trumpam persirikiuoja į pagrindinę lėtėjimo juostą, bet neįsilieja į pagrindinį srautą, o vėl išsuka į kitą šalutinį kelią.

Kelyje, kuriame dvi ir daugiau eismo juostų, pastebėjus specialiąsias transporto priemones, kraštinėje kairėje eismo juostoje esančios transporto priemonės turės trauktis kairėn ir sustoti. Visos kitos, esančios dešiniau, turės trauktis dešinėn ir taip pat sustoti. Taip bus sudaromas avarinis koridorius specialiosioms transporto priemonėms.

Vėliau šiemet, nuo birželio 1-osios, įsigalios kiti KET pakeitimai. Jais nustatomas naujas eismo organizavimo būdas – dviračių gatvė, atsiras dviejų tipų maršrutiniam transportui skirtos eismo juostos, žymimos raide A arba simboliu A+, numatoma ir kitų smulkesnių pakeitimų.