Būstas brangsta

"Namų pasaulio" parodoje "Kauno diena" kartu su partneriais bendrovėmis YIT ir "Serfas" surengė NT konferenciją. Joje   dalyvavo ir Lietuvos banko bei NT rinkos plėtros atstovai, apžvelgę realią Lietuvos rinkos situaciją.

Lietuvos banko Finansinio stabilumo departamento ekspertas Andrius Škarmulis pastebėjo, kad pastaruoju metu NT rinka išlaikė gyvybingumą. Pastebima, kad butų ir namų perkama ne mažiau kaip 2007–2008 m., nors žmonių šalyje nuolat mažėja.

"NT rinka ribą jau gali pasiekti. Aišku, ją galima perkopti, jei į būsto rinką pliūptelėtų daugiau optimizmo ir augtų gyventojų pajamos. 2017 m. baigėme maždaug 7 proc. pabrangus būstui. Dabar būsto kainos turėtų rimti. Nors šiuo metu perkančiųjų būstą yra daug, tikėtina, kad turėsite iš ko rinktis", – teigė Makroprudencinės analizės skyriaus viršininkas.

Jo teigimu, jei paskolos gyventojams būtų dalijamos kaip 2006 m., būsto pirkimo augimas būtų dar didesnis. Yra daugiau saugiklių, apsaugančių NT rinką nuo dirbtinių burbulų. Be to, kontroliuojančių, kad imantys paskolas gyventojai vėliau išvengtų nemalonumų.

Šiuo metu būsto paskolą galima gauti su 2 proc. palūkanomis. Tai žmones vilioja. Specialistai įspėja, kad reikia įvertinti ir tai, jog tokios mažos palūkanos ilgai nebus.

Lietuvos banko analitikai pastebi, kad Vilniuje būstas 3,5 karto brangesnis nei mažesniuose regionuose. Visoje šalyje būsto kainos, galima sakyti, atitinka realią vertę.

"Kainą išaugina demografija, nes tipinių būsto pirkėjų padaugėjo. Tai jie padidino paklausą. Be to, Vilniuje nemažai statoma naujų būstų. Čia už būstą galima gauti reguliarių pajamų", – kodėl sostinėje brangesni butai aiškino A.Škarmulis.

Palyginti būsto kainą su kitomis Europos šalimis, Lietuvoje jį galima nusipirkti maždaug keturis kartus pigiau.

Lenktynės su sostine

Kitas Lietuvos banko ekspertas, Finansinio stabilumo departamento direktorius Simonas Krėpšta išskyrė Kauno miestą ir rajoną. Anot specialisto, šiuo metu Kaunas tikrai gerokai šovė į viršų ir kai kuo net lenkia sostinę. Konferencijos metu jis pristatė, kaip vystosi Kauno NT rinka ir kur dar reikia pasitempti.

Anot jo, Kaune būsto sandorių skaičius pasiekęs rekordinį lygį. Tiek naujo, tiek naudoto būsto sandorių būta tik 2005 m.

"Kauno darbo rinkoje vyksta geri dalykai. Nuo krizės buvo tolygus nedarbo mažėjimas. Dabar yra 5 proc. nedarbas. Tai mažiau nei Lietuvos vidurkis. Toks rodiklis daro tiesioginę įtaką NT rinkai", – teigė S.Krėpšta.

Analitikas palygino Kauną ir Vilnių per tam tikrus NT rinkos segmentus.

Kauno regione 2017 m. statybų intensyvumas išaugo 40 proc. Vilniuje buvo jaučiamas pastatytų būstų mažėjimas, todėl Kaunas pelnė pranašumą.

Lyginant kainas, pastebėta, kad Kaune butai trečdaliu pigesni, todėl dar vieną tašką pelnė būtent šis miestas.

Žmogus, gyvenantis ir dirbantis Kaune, pagal savo pajamas galėtų įsigyti apie 84 kv. m naujo namo, o vilnietis – 10 kv. m mažiau. Vilnius kol kas pirmauja pagal darbo užmokesčio dydį, tad Kaunui dar yra kur stiebtis.

S.Krėpšta išskyrė dar vieną Kauno pranašumą – atstumą nuo namų į darbą. Vilniuje pasiekti darbovietę trunka gerokai ilgiau, todėl Kaunas šiuo aspektu yra kur kas patrauklesnis. Vis dėlto gyventojų pokytis Kaune yra didesnis. Vilniuje apsistoja žmonės ir iš kitų miestų, todėl čia yra daugiau NT rinkos stabilumo.

"Tipinis pirkėjas yra 25–35 metų gyventojas. Kaune situacija vidutiniška, nes jaunų žmonių čia daugiau nei kituose regionuose ir pastebimas jų augimas, tačiau kol kas iki Vilniaus dar toli, todėl potencialių būsto pirkėjų sostinėje daugiau", – pastebėjo S.Krėpšta.

Komercinių patalpų rinka praėjusiais metais Kaune taip pat davė ženklų rezultatą – per vienus metus išaugo 40 proc., nors iki sostinės biurų patalpų mastų Kaunui dar toli.

Analitikai pastebi, jei ir toliau Kaune bus statomi kokybiški nauji biurų pastatai, padidės tikimybė pritraukti naujų investuotojų. Ekspertų manymu, būsto paklausa artimiausiu metu bus didesnė Kaune. Be to, vystytojai šiuo metu aktyvesni taip pat šiame mieste, todėl būsto pasiūla tik augs. Tai rodo, kad Kaune NT rinkos lūkesčiai yra pozityvesni.

Rajono fenomenas

Lietuvos banko specialistai tikino, kad palyginti su kitomis šalies savivaldybėmis, Kauno rajonas yra tam tikras fenomenas. Pastebima, kai visoje šalyje gyventojų skaičius mažėja, o Kauno rajone gyventojų skaičius padidėjo 8 proc.

"Pastatytų būstų augimas rajone siekia šimtus procentų. Žinoma, čia žmones veikia ir geografija, nes nėra labai nutolę nuo Kauno miesto, todėl dalis gyventojų persikėlė čia gyventi. Tačiau pačioje Kauno rajono NT rinkoje vyksta įdomių dalykų, kurie tikrai skiriasi nuo kitų regionų", – pastebėjo S.Krėpšta.

Anot Finansinio stabilumo departamento direktoriaus, 2017-aisiais Kauno rajone buvo pastatyta virš 1 tūkst. naujų būstų, tiek pat ir mieste, nors gyventojų skaičius skiriasi tris kartus.

"Todėl galima sakyti, kad Kauno rajonas yra pati karščiausia NT rinkos vieta visoje Lietuvoje. Statybų intensyvumas rajone gerokai viršija Vilniaus rajoną. Kauno rajonas jau šovė į viršų. Mano spėjimu, įvertinus Kauno Laisvosios ekonomikos zonos plėtrą ir planuojamų naujų darbo vietų sukūrimą, Kaunas bus kitas segmentas, kuriame padidės statybų intensyvumas", – apie stebimus Kauno rajono pasiekimus konferencijoje pristatė S.Krėpšta.

Ar verta investuoti?

"Kauno dienos" organizuotoje NT konferencijoje klausytojų dėmesį patraukė ir galimybė investuoti į būstą tam, kad pajamos būtų gaunamos iš nuomos.

Lietuvos banko ekspertai patarė atsakingai įvertinti šeimos finansines galimybes imti paskolą ir mokėti palūkanas, kurios ateityje, tikėtina, išaugs. Be to, yra rizika imti antrą paskolą būstui, nes nupirktas butas gali būti neišnuomotas net kelis mėnesius ar net pusmetį. Tokiu atveju jis duos ne pelną, o nuostolį.

Vilniuje pasiekti darbovietę trunka gerokai ilgiau, todėl Kaunas šiuo aspektu yra kur kas patrauklesnis.

Kauniečiams taip pat buvo įdomu, ar verta investuoti į tuos objektus, kurie dar nebaigti statyti. Ne kartą teko girdėti, kad vystytojai neįvykdo savo įsipareigojimų ir gyventojams savo lėšomis reikia vestis komunikacijas, asfaltuoti kelius. Blogiausiu atveju, bendrovė gali bankrutuoti ir žmonės neatgaus įnešto avanso.

"Aš neinvestuočiau, nes man patinka konkretumas", – teigė S.Krėpšta.

NT brokeris Aurelijus Jakavickas nebuvo toks kategoriškas. Jis  įžvelgė ir pliusų, kai investuojama dar tik į brėžinius. Pagrindinis jų – galimybė sutaupyti.

"Esu pardavęs projektą, kuris dar buvo tik plynas laukas. Prižadėjome daug gražių dalykų, bet vystytojai susidūrė su komunikacijų tiesimo problema, todėl darbai užsitęsė. Viskas priklauso nuo to, kokiu tikslu perkate būstą. Jei neskubu ir galite palaukti, dažniausiai apsimoka, nes tai gerokai pigiau.

Mano atveju žmogus už dar nepradėtą statyti butą sumokėjo 12 tūkst. litų pigiau, nei tas, kuris pirko identišką jau pastatytą butą tik kitame aukšte. Reikia įvertinti, kad mažiausiai tris mėnesius projektas vėluos. Bet jei neturite galimybės kitur gyventi, tikrai nereikėtų investuoti į dar nebaigtą projektą", – patirtimi pasidalijo NT brokeris.