Menami lūkesčiai?

179 tūkst. eurų – tokios kompensacijos reikalauja A.N.Česiulis kaip negauto pelno iš P.Rybakovo. Šių vyrų nekilnojamojo turto sandoris grįstas preliminariomis sutartimis, žodiniais susitarimais ir painiava.

Pirminis vyrų susitarimas buvo toks, kad P.Rybakovas A.N.Česiuliui parduoda kotedžą už 70 tūkst. eurų. A.N.Česiulis įsipareigoja namą iš vienbučio rekonstruoti į tributį už savo lėšas.

Šis sandoris neįvyko. Kreipdamasis į teismą pirkėjas A.N.Česiulis šio neįvykusio sandorio lūkesčius įvertino 179 tūkst. eurų. P.Rybakovas tokią užgaidą vadina visišku absurdu, esą pats susitarimų nesilaikęs pirkėjas mėgina apmulkinti ne tik jį, bet ir teismą.

Pagal besidėliojantį scenarijų, patirties nekilnojamojo turto sandoriuose neturintis P.Rybakovas, užuot uždirbęs iš namo pardavimo, gali tapti visišku skurdžiumi.

Labiausiai kotedžo pardavėją stebina tai, kad pirmą kartą kreipdamasis į teismą A.N.Česiulis nurodė siekiantis beveik 38 tūkst. eurų nuostoliams atlyginti. Tačiau po kelių mėnesių P.Rybakovą pasiekė žinia apie negautą pelną – 179 tūkst. eurų, kurių reikalauja A.N.Česiulis. "Tokių skaičių niekada niekas neminėjo", – trūkčiojo pečiais nepavydėtinoje situacijoje atsidūręs vyras.

P.Rybakovą stebina ir tai, kad teismui pakako A.N.Česiulio iliuzijų apie menamą pelną tam, kad pritaikytų areštą visam P.Rybakovo turtui – būtent už tą 179 tūkst. eurų sumą.

P.Rybakovas teigia tapęs jo kotedžo pirkėjo auka.

Sprendimas parduoti

Istorijos pradžia labai gyvenimiška: P.Rybakovo sutuoktinė 2011 m. iškeliavo anapilin, o Žalčio karūnos gatvėje sutuoktinių suręstas daugiau nei 300 kv. m kotedžas vyrui tapo gerokai per didelis. Mintis parduoti neįrengtą kotedžą P.Rybakovui atrodė visai priimtina, juolab kad vyras Šatijuose turi sklypą su nameliu, kuriame ir gyvena. Realizuoti tokią besikristalizuojančią P.Rybakovo mintį pasišovė A.N.Česiulis.

"Iš pradžių jis norėjo, kad už 65 tūkst. eurų jam parduočiau visą kotedžą, bet nesutikau. Kitą dieną vėl atvažiavo ir pasiūlė 70 tūkst. Sutikau, sutarėme, kad sumokės 10 tūkst. eurų avansą. Sumokėjo 7 tūkst. eurų. Nieko tokio, surašėme sutartį, bet pas notarą netvirtinome", – pasakojo P.Rybakovas.

Parduodamas kotedžas buvo neįrengtas. P.Rybakovas neslėpė, kad lėšų įrengti jis neturėjo, juolab kad planavo įsikurti Šatijuose. Labiau rūpėjo tvarkytis ten, todėl gauta suma už neįrengtą kotedžą turėjo padėti įsikurti Šatijuose.

Kotedžo pardavėjas tikino, kad nuo pat pirmos dienos kotedžą norėjęs pirkti A.N.Česiulis vartė namo dokumentus, skaičiavo. "Aš jam sakiau, kad trečias aukštas neįteisintas. Jis pasišovė pats viską sutvarkyti. Siūliau sumokėti už įteisinimą, bet jis nenorėjo. Reikalavimas atlyginti 179 tūkst. eurų kaip negautą pelną yra iš piršto laužtas. Mane konsultuojantys teisininkai aiškina, kad tam nėra jokio pagrindo", – dėstė keblioje padėtyje atsidūręs kaunietis, tačiau teismo sprendimas leisti areštuoti visą turtą privertė P.Rybakovą griebtis viešumo.

Patvirtino parašais

Nekilnojamojo turto pirkimo ir pardavimo sandoriuose šalių susitarimu dažniausiai būna pasirašoma preliminarioji sutartis. Taip savo susitarimą įtvirtino ir P.Rybakovas su A.N.Česiuliu. 2016 m. kovą vyrų parašais patvirtinta sutartis įpareigojo P.Rybakovą parduoti namą, o netesybų atveju grąžinti avansą ir sumokėti tokio pat dydžio baudą.

A.N.Česiulis įsipareigojo, pagal jam suteiktą įgaliojimą, perkamą namą pertvarkyti iš vienbučio į tributį, bei įregistruoti pakeitimus. Gyvenamojo namo pertvarkymo darbus ir dokumentų tvarkymą, registravimo išlaidas pirkėjas A.N.Česiulis įsipareigojo apmokėti savo lėšomis ir nereikalauti iš pardavėjo P.Rybakovo.

179 tūkst. eurų kaip negauto pelno siekiantis A.N.Česiulis dar paprasčiau aiškina susitarimą. Esą jis turėjo sutvarkyti P.Rybakovui priklausančio kotedžo antrą ir trečią aukštus, juos parduoti, P.Rybakovas už tai turėjo gauti ne mažiau 70 tūkst. eurų ir tada perrašyti A.N.Česiuliui pirmą kotedžo aukštą.

P.Rybakovo aiškinimu, tik pasirašius sutartį, pirmiausia buvo pradėta ieškoti pirkėjų trečiam ir antram aukštui, tačiau rekonstrukcijos darbai nebuvo daromi. Kotedžas – patrauklioje vietoje Romainiuose, tad netruko atsirasti norinčiųjų jį pirkti. P.Rybakovas tikino, kad A.N.Česiulis vedžiojo ne vieną galimą pirkėją, pasakojo rekonstrukcijos planus.

Sutartyje vyrai buvo numatę, kad jei po penkių mėnesių nebus pasirašyta pirkimo ir pardavimo sutartis, įsigalios anksčiau sutartyje apibrėžtos netesybų sankcijos. Sutartis nebuvo pasirašyta. P.Rybakovas negrąžino A.N.Česiuliui 7 tūkst. eurų avanso, o A.N.Česiulis ir nesikreipė į jokias instancijas ginčyti tokio pardavėjo veiksmo.

Nepasidalija darbais

Ar buvo kas nors nuveikta rekonstruojant vienbutį į tributį? Kažkiek buvo. Pirkėjas ir pardavėjas šiuos darbus aiškina skirtingai. Jei dėl 2016 m. pasirašytos sutarties abu daugmaž sutinka, tai padarytų darbų niekaip nepasidalija.

"Aš viską padariau", – aiškina A.N.Česiulis. Kaip savo nuopelnus A.N.Česiulis vardija namo išorėje pastatytus laiptus, kuriais pasiekiamas antras ir trečias kotedžo aukštai, duris, perdangas namo viduje, esą pasirūpino ir tuo, kad į namą būtų sutvarkytas dujų, elektros, vandens tiekimas. Visa tai A.N.Česiulis laiko savo investicija, kurią įskaičiuoja į reikalaujamą susigrąžinti pinigų sumą.

Akivaizdžiausiai matomas kotedžo rekonstrukcijos darbas – laiptai, vedantys į antrą ir trečią kotedžo aukštus – tapo kone atskiru ginčų objektu. Paaiškėjo, kad laiptai neišsiteko P.Rybakovui priklausančioje žemėje ir yra išlindę į dalį valstybinės žemės. Esą A.N.Česiulis, statydamas laiptinę, pastatė ją valstybinėje žemėje, ir dabar laiptinė traktuojama kaip savavališkas statinys.

Verta priminti, kad preliminarioji sutartis jau traktuojama kaip nutrūkusi. Tačiau P.Rybakovas tvirtina, kad A.N.Česiulio veikimas sulig sutarties pabaigos diena nesibaigia.

Galiausiai A.N.Česiulis esą rado pirkėją. Pastarasis, ketinimams užtvirtinti, P.Rybakovui įmokėjo apie 8 tūkst. eurų avansą. "Tuos pinigus atidaviau A.N.Česiuliui, kad jis atliktų darbus, kuriuos įsipareigojo", – aiškino P.Rybakovas. Rekonstrukcijos darbai esą ėjo vangiai. "Kažkiek jis dirbo, kažkiek aš", – labiau ūkiškai nei teisiškai situaciją vertino P.Rybakovas.

Šių vyrų nekilnojamojo turto sandoris grįstas preliminariomis sutartimis, žodiniais susitarimais ir painiava.

Pardavė nuostolingai

Įdomi detalė, kad būtent šio, 8 tūkst. eurų avansą įmokėjusio pirkėjo atsiradimas tapo lūžiu kotedžo pardavimo istorijoje. P.Rybakovas nuopelnus tokio kliento suradimui priskiria A.N.Česiuliui. Pastarasis kratosi garbės, tačiau labai aiškiai savo pozicijos nenusako.

Pasak P.Rybakovo, A.N.Česiulio atvestas pirkėjas, kuris už trečią kotedžo aukštą jau buvo sumokėjęs 8 tūkst. eurų avansą, persigalvojo ir nutraukė preliminarią sutartį. Jo atsisakymas pirkti patvirtinamas notariškai, o 8 tūkst. eurų lieka investuoti į kotedžo rekonstrukciją.

Nuo šio momento kotedžo dalių pardavimas įgavo pagreitį. Galbūt ne be šio investitoriaus rūpesčio, du numatyti parduoti kotedžo aukštai ir buvo parduoti. Pretenzijų į P.Rybakovo turtą turintis A.N.Česiulis tvirtina, kad jau šiuose sandoriuose jis nebedalyvavo, esą buvo eliminuotas.

Tačiau būtent šių sandorių dokumentais pagrindžiama, kad kai kurie A.N.Česiulio sau priskiriami darbai tikrai nebuvo padaryti. Vandens, elektros ir dujų tiekimu rūpinosi jau ne A.N.Česiulis ir ne P.Rybakovas. Minėtais darbais rūpinosi jau butus perkantys asmenys.

P.Rybakovo apskaičiavimu, už du parduotus kotedžo aukštus jis gavo apie 60 tūkst. eurų. Vyras skaičiuoja patyręs nuostolį, dėl  A.N.Česiulio neįvykdytų susitarimų – elektros, dujų, vandens tiekimo į atskirais butais tapusius antrą ir trečią kotedžo aukštus.

Tuo metu A.N.Česiulis susiklosčiusią situaciją traktuoja kaip savo nuostolį. "Buvome sutarę, kad parduodame du aukštus, Povilas gauna 70 tūkst. eurų, o man perrašo pirmą kotedžo aukštą", – nenusileidžia A.N.Česiulis.

Dalį valstybinės žemės užėmę laiptai į kotedžą, ko gero, vienintelis akivaizdus rekonstrukcijos darbas.

Galvosūkis teismui

Yra ir du šios painios istorijos herojus vienijančių detalių. Abu nesantaikos kirvį iškasę vyrai aiškina pasitikėję vienas kitu. "Kad labai jau gražiai kalbėjo", – bendravimą su A.N.Česiuliu motyvavo P.Rybakovas. "Tiesiog pasitikėjau", – iniciatyvą užsiimti kotedžo pardavimo reikalais aiškina A.N.Česiulis.

Tačiau A.N.Česiulis tėškė dar vieną kozirį. Pasirodo, 2017 m. gruodžio pradžioje vyrai pasirašė dar vieną preliminarią pirkimo- ir pardavimo sutartį. Joje abu įsipareigojo iki 2018 m. sausio 20 d. pasirašyti pagrindinę sutartį.

Tenka pripažinti, kad pirkimo ir pardavimo sutartis ypatinga – joje "pirkėjas įsipareigoja perimti, o pardavėjas neatlygintinai perduoti jam privačia nuosavybės teise priklausantį turtą". "Pasirašiau", – buvus tokiam susitarimui galvą linktelėjo P.Rybakovas, nenoriai užsimindamas apie patirtą spaudimą, grasinimus būti pakastam.

"P.Rybakovas neatvyko pasirašyti pirkimo ir pardavimo sutarties pas notarą", – pareiškė A.N.Česiulis. P.Rybakovas pripažino neatvykęs. Vyras tikino prašęs, kad A.N.Česiulis atvežtų visus laiptinės statybos ir kitus pas jį likusius dokumentus iki ėjimo pas notarą. Pasak P.Rybakovo pirkėjas nepristatė dokumentų, todėl P.Rybakovas nusprendė nevykti pas notarą užtvirtinti sandorio.

Tačiau ar galimas neatlygintinas pirkimas? Čia jau teismas analizuos niuansus, kaip tokiuose nekilnojamojo turto sandoriuose galioja "neatlygintino pirkimo" sąvoka. Kiek galiojanti prieš trejus metus pasirašyta pirmoji šio vyrų sandorio sutartis ir kiek adekvačiais galima laikyti A.N.Česiulio lūkesčius galimai neinvestavus nieko, tikėtis tokio pelno?