- Birutė Mačienė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Šiemet laivybos sezonas truko 206 paras ir jau prasideda pasiruošimas ateinančių metų sezonui, per kurį Vidaus vandens kelių direkcija numato įgyvendinti Nemune didžiausią šimtmečio projektą.
Pasak direkcijos atstovės Kristinos Kavaliauskaitės, šiemetis aktyvios navigacijos sezonas truko savaitę ilgiau nei pernai. Nors jis darbais buvo aktyviausias per pastaruosius dešimtmečius, kitąmet įmonė pradės įgyvendinti didžiausią šimtmečio projektą, kuris ne tik atgaivins laivybą šalyje, bet ir bus reikšmingas kovojant su klimato kaitos padariniais.
Pasak pranešimo, 2019-ieji – valstybinei įmonei Vidaus vandens kelių direkcija buvo aktyvūs ne tik atliekant intensyvesnę vandens kelių priežiūrą, bet ir kuriant pagrindą naujiems projektams. Šį sezoną iš viso buvo eksploatuojama 435 km valstybinės reikšmės vidaus vandenų kelių. Tai – 5,3 km daugiau nei pernai. Karaliaus Vilhelmo kanale vandens kelias pailgintas 1,3 km, o Nevėžio upe – 4 kilometrais.
„Vienas iš didžiausių Vidaus vandens kelių direkcijos darbuotojų šio sezono pasiekimų – atgaivinta krovininė laivyba Nemunu maršrutu Kaunas-Klaipėdos jūrų uostas-Kaunas. Šiemet šiuo maršrutu atlikti keli krovininės komercinės laivybos reisai leido įvertinti tokios logistikos galimybes ar problemas. Nors dėl sausros bei kritinio vandens lygio krovinių gabenimas buvo saugus tik dalį laivybos sezono, tačiau ekonominė nauda ir rinkos poreikis buvo išanalizuoti. Todėl akivaizdu, kad laivybos atgaivinimas aktualus ne tik Kauno verslui. Situacijos bei rinkos analizė, parengiamieji darbai vyko jau pusantrų metų, tad šis etapas – daugelio profesionalų atkaklaus darbo ir tikėjimo, kad mes galime atgaivinti laivybą Nemunu, rezultatas“, – sako Vidaus vandens kelių direkcijos generalinis direktorius Vladimiras Vinokurovas.
Dar vienas pasiekimas – kartu su Kauno rajono savivaldybe pradėtas sezoninis keleivinis maršrutas Kaunas-Vilkija-Kaunas. Šis maršrutas Kauno miesto ir rajono gyventojams bei jų svečiams sudarė galimybių ne tik aktyviai praleisti savaitgalius, bet ir pasigrožėti Kauno rajono turistiniais maršrutais, jis prisidėjo ir prie Nemuno pakrantės atgaivinimo.
Veiklos įmonei netrūko ir už Kauno miesto bei rajono ribų. Pagal sutartį su Jurbarko rajono savivaldybės administracija buvo atlikti prieplaukos akvatorijos valymo darbai. Jų metu atkurtas upės gylys, atitinkantis projektinį 1,5 m gylį Mituvos kanale. Taip pat visą sezoną buvo šalinamos didžiausios seklumos visoje Nemuno vagoje nuo Kauno Klaipėdos link.
Įmonės atstovų teigimu, šiemet Nemuno vagos valymo darbai buvo patys aktyviausi per pastaruosius dešimtmečius. Juos vykdė dvi didelio našumo žemsiurbės bei plaukiojantis kranas. Išvalytos didžiausios seklumos ir sutvarkytos problemiškiausios vandens kelio vietos. Tačiau vien valymo nepakanka, nes tai duoda tik momentinį, vos vieną navigacijos sezoną trunkantį vandens kelio būklės pagerėjimą. Išsiplėtusi upės vaga, suirę hidrotechnikos statiniai bei vis pasikartojanti sausra ir nusekęs vandens lygis sukelia sunkumų ne tik reguliarios laivybos plėtojimui, bet ir pakrantės gyventojams bei jos ekosistemai. Įvertinus Nemuno vagos situaciją ir jai keliamus tikslus, nuspręsta imtis reikšmingesnių darbų.
Vidaus vandens kelių direkcija pradėjo paruošiamuosius darbus trejus metus truksiančiam projektui, kurio metu bus modernizuotas tarptautinis vidaus vandenų kelias E41 Nemunu nuo Kauno iki Atmatos žiočių. Susisiekimo ministerijai patvirtinus finansavimą, pirmieji darbai prasidės jau kitąmet. Tai – unikalus projektas, turėsiantis įtakos ne tik laivybos atgaivinimui šalyje bei greta Nemuno esančių savivaldybių ekonomikai. Jo įgyvendinimas bus reikšmingas žingsnis kovojant su klimato kaitos padariniais. Tokiu keliu, pasak įmonės vadovo, eina daugelis Europos valstybių, kurios logistiką vandens keliais renkasi kaip ekologiškiausią krovinių gabenimo formą.
Iki 2023 metų planuojama sutvarkyti bei naujai įrengti apie 700 bunų – hidrotechnikos statinių, formuojančių upės vagą, neleidžiančių taip lengvai, kaip dabar, susidaryti seklumoms ir išlaikančių vandens kelyje tinkamą laivybai gylį. Įrengus projektinių techninių charakteristikų bunas, Nemuno vagoje bus lengviau užtikrinami garantiniai kelio matmenys (gylis, plotis, posūkio spindulys). Projekto metu numatomas tvarkyti vidaus vandenų kelias E41 priklauso transeuropiniam transporto tinklui TEN – T.
„Laivybos vandens kelio atnaujinimas aktualus ir upės pakrančių savivaldybėms, kurios taps patrauklesnės vandens turizmu bei galės atgaivinti prieplaukas bei uostus, tinkamus krovininei laivybai“, – sako Vidaus vandens kelių direkcijos vadovas V. Vinokurovas.
ELTA yra pranešusi, kad Kaune Marvelės krovininė prieplauka bei išlikusios tinkamos krovai krantinės Jurbarke yra pritaikytos grūdų, žvyro, medienos bei kitų krovinių pakrovimui ir gabenimui į Klaipėdos valstybinį jūrų uostą. Krovinius galima gabenti taip pat Jurbarko-Kauno kryptimi. Tai sumažintų sausumos kelių apkrovimą bei pervežimo kaštus. Neabejotina, kad tai didintų Nemuno pakrantės savivaldybių patrauklumą investicijų pritraukimui. Tai patrauklu eksportuojamą produkciją gaminančioms įmonėms, kurios turėtų alternatyvą gabenti krovinius upe. Ypač, kai tie kroviniai – stambių gabaritų bei didelių svorių, tuomet jų logistika atpinga ne procentais, o kartais.
Stabilesnė upės vaga naudinga ir pakrantės bei Nemuno intakų ekosistemai, kadangi tuomet pavasarinio ledonešio metu potvyniai būna žymiai mažesni, o sausrų metu upės pakrantės nevirsta pelkėmis. Stabilizuojamas ir intakų vandens lygis, tarp bunių susidaro palankios žuvims neršto sąlygos ir panašiai, – vardinami pranašumai valstybinės įmonės pranešime. Pabrėžiama, kad upės būklės pagerinimas, krantų stabilizavimas savo ruožtu gerina ir valstybės sienos ženklų būklę, kadangi šiuo metu, kai buvo apgriuvusios ir neapsaugo krantų nuo erozijos, valstybės sienos pareigūnai susiduria su situacija, kai minimi ženklai tiesiog griūna į upę.
Krovinių gabenimą vidaus vandens keliais ne tik kaip ekonomiškesnį, bet ir kaip ekologiškesnį būdą skatina ir Europos Sąjunga, savo rekomendacijose siūlydama kelių transporto krovinius perkelti į upių transportą. Tai sumažintų taršos, triukšmo bei spūsčių keliuose problemas.
Pasak įmonės atstovės K. Kavaliauskaitės, Nemuno upės tvarkymas prasidės ateinančiais metais. Tvarkant bus modernizuota daugiau nei 200 km vandens kelio nuo Kauno iki Atmatos žiočių. Tokio masto darbų nebuvo vykdoma jau daugiau nei šimtą metų, kai buvo statomos akmeninės bunos. Prognozuojama, kad, sutvarkius upės ruošą, pradžioje juo bus pervežama apie 300 tūkst. tonų krovinių per metus. Perspektyvoje – 500 tūkst. tonų ir daugiau, kas atitiks tarptautiniams E kategorijos vidaus vandenų uostams nustatytus krovinių apyvartos kiekius.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Liūčių tvindomame Dubajuje esantis lietuvis: nustėrau pamatęs apsemtą aštuntą viešbučio aukštą6
„Dvi dienos, atrodytų, iškrito iš gyvenimo“, – atviravo darbo reikalais į audrų ir liūčių pastaruoju metu talžomą Dubajų atvykęs kaunietis Donatas. Vyras neslėpė – miestas nepasiruošęs tokioms nelaimėm...
-
Kraipo galvas dėl „Megos“ ryklių: kaip visi galėjo nugaišti per vieną mėnesį?12
Kaunas neteko ryklių – tokią žinią pranešė prekybos centras, kurio akvariume trys rykliai gyveno bene du dešimtmečius. Akvariumo prižiūrėtojai sako, kad rykliai tiesiog paseno, tačiau lankytojai, atvažiavę ryklių pasiži...
-
Mugė Laisvės alėjoje – dar gausesnė9
Trim dienom nuo penktadienio į Kauną susirinks ūkininkai, tautodailininkai, amatininkai ir susiveš įdomiausio, skaniausio, gražiausio, ką turi. „Kauno mugė. Pavasaris 2024“ žada įspūdžių, reginių, unikalių dirbinių, gaminių i...
-
Į vasarą – naujais laiptais: iki remonto pabaigos liko nedaug10
Pernai rudenį prasidėjęs Aušros laiptų remontas įpusėjo. Nors Žaliakalnio gyventojai ir turistai vis dar kabarojasi laikinai įrengtais mediniais laiptais, vasarą remontas bus baigtas. ...
-
Incidentas Kauno oro uoste: lėktuvas negalėjo pakilti3
Kauno oro uoste, viename iš orlaivių išsiskleidus avarinei išlipimo čiuožyklai, buvo atidėtas skrydis į Londoną. ...
-
Ugdė vaikų meilę vandeniui1
Ketverius metus, nuo 2020 m. rusėjo iki 2024 m. sausio, trijų Kauno miesto pradinių mokyklų antrokai dalyvavo Sporto rėmimo fondo finansuojamame projekte „Pamilk vandenį“. Apie 800 antrokų vieną kūno kultūros pamoką praleido baseine, mok...
-
Kariuomenė: pratybų metu Kaune gali būti įvesta komendanto valanda – detalės neatskleidžiamos97
Lietuvos kariuomenė surengė spaudos konferenciją, kurios metu viešai nurodė, kad vykstat didžiausioms NATO pratyboms, tam tikrose Kauno ir Vilniaus teritorijose gali būti įvesta komendanto valanda. Paprašius detalizuoti, kokie pratybų vei...
-
Studentų akcija „Pavasario pasibeldimas“: savaitgalis, kai durys atveriamos knygoms ir aukai
Balandžio 20–21 d. Vilniuje ir Kaune vyks labdaros akcija „Pavasario pasibeldimas“, kurią jau ne pirmus metus asmenine iniciatyva organizuoja šalies studentai. Didmiesčių gyventojus namų duris atverti ir įsigyti knygų bus kvie...
-
„Mega“ pranešė liūdną žinią: neteko ilgaamžių ryklių18
Ne vienus metus prekybos ir laisvalaikio centras „Mega“ buvo vienintelė vieta Lietuvoje, kurioje buvo galima apžiūrėti ryklius. Rykliai kartu su daugiau nei dviem šimtais per 40 skirtingų rūšių iš Atlanto, Indijos ir Ram...
-
300 kg sveriantis kaunietis problemos šaknis surado vaikystės traumose: buvo sunku17
31-erių kaunietis Tomas Maročka neslepia, kad jo kūnas iš dalies tapo kalėjimu. Vyras sveria daugiau nei 300 kg. Neseniai T. Maročka ryžosi ryžtingiems pokyčiams ir chirurginei intervencijai. Jis papasakojo nuo ko atsirado problemos su svoriu. A...