Nepastebimi, bet reikšmingi darbai: atnaujinami požeminiai tinklai stiprina Kauno žaliąjį kursą

  • Teksto dydis:

Viešųjų erdvių ir gatvių pokyčiai Kaune per pastaruosius šešerius metus jau tapo savotiška miesto vizitine kortele. Ilgiau trunkantys darbai judriose transporto arterijose neretai sulaukia įvairių replikų, tačiau retas pastebi, kad drauge su kelio remontu solidžios investicijos skiriamos ir kur kas menkiau matomoms požeminėms komunikacijoms atnaujinti. Kilometrais skaičiuojami nauji vandentiekio, nuotekų, lietaus surinkimo vamzdynai ne tik pagerina paslaugų kokybę vartotojams, bet ir pasitarnauja ekologijai.

Atsisako neekologiškų atgyvenų

„Žiūrint iš šalies, dažnai gali atrodyti, kad gatvėse vykstantys darbai tėra naujo asfalto ir trinkelių klojimas. Iš tiesų viskas siekia kur kas giliau tiesiogine šių žodžių prasme. Keičiami daugiau kaip pusę amžiaus po žeme neliesti vamzdynai, naujai tiesiamos šiuolaikinių standartų trasos, kad miestas būtų tvarus, o teikiamos paslaugos – kokybiškos. Tokie projektai turi būti įgyvendinami kompleksiškai, kad ateityje ilgus dešimtmečius nereikėtų prie jų grįžti. Visi šie pokyčiai – svarbi mūsų miesto žaliojo kurso strategijos dalis“, – sakė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

Keičiami daugiau kaip pusę amžiaus po žeme neliesti vamzdynai, naujai tiesiamos šiuolaikinių standartų trasos, kad miestas būtų tvarus, o teikiamos paslaugos – kokybiškos.

Pasak „Kauno vandenų“ generalinio direktoriaus Ramūno Šulskaus, bendrovė kaskart išnaudoja progas atnaujinti dar tarpukariu ar sovietmečiu paklotus susidėvėjusius vandentiekio ir nuotekų tinklus.

Miestas užsibrėžė atsisakyti ilgą laiką niekam nerūpėjusios mišrios nuotekų surinkimo sistemos, kuri visiškai nedera su šių dienų ekologiniais standartais. Pagal europinius reikalavimus, ji iki 2023 m. privalo būti pakeista į atskiras – buitinių ir paviršinių nuotekų – surinkimo sistemas.

„Paviršinės ir buitinės nuotekos skiriasi savo kiekiu ir tarša, o buitinių nuotekų tinklai projektuojami atsižvelgus į galimą maksimalų geriamojo vandens suvartojimą. Todėl per galingas liūtis paviršinis vanduo nebegali per trumpą laiką pratekėti pro riboto skersmens vamzdžius, užkemša siurblines ir nuotekos ima tvindyti patalpas ar žemiau esančias teritorijas“, – lietaus nuotekų surinkimo specifiką komentavo R.Šulskus.

Nuo Žaliakalnio iki Romainių

„Dar prieš penkerius metus Aleksote, Žaliakalnyje ir Centre funkcionavo 14,6 km mišrios kanalizacijos tinklų, o dabar jų liko apie 8,6 km. Pastaraisiais metais mišri kanalizacija panaikinta ir nauji paviršinių nuotekų tinklai pakloti renovuotoje Laisvės alėjoje, S.Daukanto, Algirdo ir A.Mackevičiaus gatvėse“, – pasakojo R.Šulskus.

Šiuo metu analogiškos naujovės diegiamos ir Senamiestyje: Vilniaus gatvėje, prieš klojant akmens grindinio dangą, „Kauno vandenys“ tvarko mišrią nuotekų sistemą, kurios gylis vietomis siekia iki 4 m. Čia rekonstruojamų vandentiekio tinklų ilgis – 1 250 m, buitinių nuotekų – beveik 300 m, o nauji lietaus nuotekų surinkimo tinklai driekiasi apie 1,7 km.

Visai neseniai tokie pat požeminių komunikacijų darbai baigti ir kitoje svarbioje susisiekimo arterijoje – Kauno pilies žiedinėje sankryžoje bei gretimose Jonavos, Šauklių, Šv.Gertrūdos gatvėse. Renovuoti senieji ir paklota beveik 1,5 km naujų paviršinių nuotekų tinklų, atnaujinti lietaus surinkimo šulinėliai.

Planuojama, kad jau kitąmet svarbūs darbai prasidės Romainių gatvėje. Prieš važiuojamosios dalies atnaujinimą pokyčių sulauks požeminės komunikacijos – ruošiamasi kloti naują lietaus surinkimo tinklą, į kurį susijungs visos kitos aplinkinės gatvės.

Galas lauko tualetams

Pastarieji penkeri metai Kaunui buvo svarbūs ir dėl sparčios centralizuotų tinklų plėtros – prie nuotekų sistemos neprijungtų būstų sumažėjo kone perpus. Ypač individualių namų – nuo 4,5 tūkst. būstų 2015 m. iki 2,8 tūkst. įpusėjus 2021-iesiems.

Vien per pastaruosius keletą metų įmonė paklojo daugiau kaip 50 km naujų buitinių nuotekų tinklų, prie kurių prisijungė ištisi naujai statytų individualių namų kvartalai, taip pat nemažai ir senųjų Žaliakalnio bei Vilijampolės medinukų.

R.Šulskaus manymu, miesto buitinių nuotekų infrastruktūra naudotis panorusių būstų savininkų skaičiaus augimui didelės įtakos turėjo ne tik tinklų plėtra, bet ir didėjantis pačių gyventojų sąmoningumas bei noras taupyti pinigus.

„Gyventojai jaučia, kad ekonominiu požiūriu prisijungti prie centralizuotos sistemos pigiau, nei samdyti nuotekų vežėją ar turėti savo valymo įrenginius. Be to, atsiranda ir aplinkosauginių niuansų. „Kauno vandenys“ visada tinkamai išvalo buitines nuotekas.

Pastaruoju metu Kaune žymiai sustiprinta kontrolė, padėjusi efektyviau identifikuoti piktybinius pažeidimus. Tai tapo papildomu pretekstu žmonėms atsisakyti senųjų nuotekų tvarkymo metodų ir jungtis prie miesto tinklų“, – kalbėjo R.Šulskus.

Darbų netrūksta ir miegamuosiuose rajonuose. Svarbiausi iš jų šiuo metu vyksta Dainavos mikrorajone. Draugystės gatvėje, Pramonės ir Šiaurės prospektuose bendrai atnaujinamos spaudiminių ir savotekinių buitinių nuotekų linijų atkarpos – iš viso beveik 10 km. Dalį darbų bendrovė planuoja užbaigti iki metų pabaigos, o likusius – kitąmet.

Liūtys parodo trūkumus

Specialistai pripažįsta, kad Kaune vis dar esama mikrorajonų, kuriuose būtina ir toliau plėsti bei renovuoti nuotekų tinklą. Tarp tokių – dalis Žaliakalnio ir Aleksoto. Šiose teritorijose problemų kelia dėl liūčių ir pavasarinio atlydžio plaunami šlaitai. Įžanga ateities darbams jau padaryta: rekonstravus 3,5 km ir naujai įrengus 6,8 km buitinių nuotekų tinklų, keli šimtai vartotojų jau sulaukė galimybės atsijungti nuo pasenusios mišrios nuotekų sistemos.

Atnaujinimas: keičiami daugiau kaip pusę amžiaus po žeme neliesti vamzdynai. / Kauno miesto savivaldybės nuotr.

Įgyvendinant paviršinių tinklų rekonstrukcijos ir plėtros projektą, vien Aleksote jau įrengta daugiau kaip 7 km paviršinių nuotekų tinklų – kitaip tariant, nusausinta apie 165 ha žemės.

Prioritetų sąraše skirdami dėmesį būtent problemiškiausiems mikrorajonams, „Kauno vandenys“ per artimiausius dvejus metus numato pakloti apie 18 km naujų paviršinių nuotekų tinklų ir pastatyti valymo įrenginius Akacijų, Nuokalnės bei Jonavos gatvėse.

Bendrovės vadovo teigimu, nutiesus naujas komunikacijas, atitinkamai pagerės lietaus nuotekų surinkimas ir bus padidintas tinklų pralaidumas visame mieste. Šių darbų vertė – apie 16 mln. eurų.

Geresnė vandens kokybė

Siekdami toliau stiprinti geriamojo vandens kokybę, „Kauno vandenys“ tęsia ir magistralinių vandentiekio tinklų atnaujinimą. Prieš kelias savaites pradėta Vičiūnų vandenvietės vienos iš pagrindinių vandens linijų rekonstrukcija. Darbai aprėpia beveik 3,7 km atkarpą – Piliakalnio, Jiesios, Elnių gatvėse, Baterijos plente ir Gandrų alėjoje.

„Ši arterija pasiekia miesto centrinę ir pietinę dalis, todėl, vykstant darbams, gyventojai vandeniu laikinai aprūpinami kitomis magistralinėmis linijomis. Rekonstrukciją planuojame užbaigti dar šiemet“, – pasakojo R.Šulskus.

Į pusę amžiaus po žeme tūnojusius pasenusius plieninius vamzdžius traukiami nauji, tarnausiantys ir nereikalausiantys didesnės priežiūros bent 50 metų. Pasak „Kauno vandenų“ generalinio direktoriaus, pokyčiai žymiai pagerins vandens pralaidumą ir kokybę.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Antanas

Antanas portretas
Eina velniop tas "žalias kursas".......

hmm

hmm portretas
kaip anonimui nenusibosta laižyti sovietinio mento subinę ? Kažkoks mazochistas.

ana

ana portretas
O prie konservatoriu buvo geriau ,kai miestas baige griuti
VISI KOMENTARAI 7
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių