Išaiškinta ir sustota

Apynasris nesąžiningiems medienos granulių gamintojams vis dar rengiamas, o granulių fabrikėliai toliau gamina jiems vieniems žinomos kokybės biokurą.

Panevėžio rajone, Velžio komunalinio ūkio nupirktame biokure, kuris buvo naudojamas Upytės katilinėje, aptikta nemaža koncentracija formaldehido – cheminio kancerogeno ir alergeno, galinčio sukelti vėžį ir apskritai kenkiančio sveikatai.

Laboratorijoje "Axis Industries" ištyrus įsigytas medžio granules paaiškėjo, kad 1 kg kuro rasta 110 mg nuodingos medžiagos. Biokure, į skiedras perdirbtose miško kirtimo atliekose, formaldehido visiškai negali būti, todėl jo kiekiai net nereglamentuojami.

Upytės katilinėje deginant biokurą pasklidusiu salstelėjusiu kvapu susirūpino vietos gyventojai. Įtartinų granulių maišelis tąsyk pasiekė ir Seimo narį Arvydą Anušauską. Politiką nustebino tai, kad niekas nepuolė aiškintis grėsmingos sveikatai situacijos. Esą vieni aiškino tiriantys tik aplinką, bet ne kurą, kiti vertina dar kitų atliktų tyrimų rezultatus.

"Aš nustėrau sužinojęs, kokia nuodingų medžiagų koncentracija buvo tose granulėse. Žmonės gal ir dabar nežino, perka tokias granules kaip ekologišką kurą, o parduodantieji  piktnaudžiauja", – svarstė Seimo narys A.Anušauskas.

Buvo išaiškinta, kad kenksminga medžiaga granulėse atsirado jas gaminant iš baldų medienos atliekų. Granulių gamintojai gauna pjuvenas, kuriose yra baldų atliekų. Tose pjuvenose yra permaltų baldų plokščių dažų, kampuočių su plastiku. Naudojant šias pjuvenas pagaminamos granulės, kurių savikaina mažesnė, o dega labai gerai, yra sausos, nes savo sudėtyje turi pakankamai plastiko.

Aš nustėrau sužinojęs, kokia nuodingų medžiagų koncentracija buvo tose granulėse.

Juodas versliukas?

Atrodo, kad prekyba neaiškios kilmės granulėmis vyksta ir šiandien. Tuo įsitikino "Kauno dienos" žurnalistai. Seniausia baldų pramonės įmone prisistatančios bendrovės "Freda" teritorijoje Kaune įsikūrę daug įvairių įmonių. Tačiau rasti sandėlį, kuriame gaminamos granulės, visai nesunku, nes bet kuris teritorijoje paklaustas žmogus nurodys, kur jų ieškoti. Tiesa, patarėjui teks atsakyti, kokių – ekologiškų ar ne – granulių ieškai.

Viename sandėlyje vyras dulkėtais drabužiais skaičiavo į lengvąjį automobilį kraunamus granulių maišus. Jam baigiant krauti, priėjo kitas vyras, kuriam granulių pirkėjas perdavė eurus. Vyras išsiėmė storą juodą piniginę ir susidėjo pinigus. Jokios sąskaitos faktūros, jokio čekio ar kitokio popierėlio apie įvykusį sandorį. Ant granulių maišų – taip pat jokių jų kilmės ar gamintojo užuominų.

Tik baigę sandorį vyrai sandėlyje atkreipė dėmesį į "Kauno dienos" žurnalistus. "Ar čia galima nusipirkti granulių?" –  paklausėme. "Dabar?" – klausimu į klausimą atsakė jie. Prisipažinome atvažiavę tik apsižiūrėti. Nesitikėję tokio paslaugumo suklusome.

"Šitos gaminamos iš va..." – pjuvenomis nuklotais drabužiais ir plaukais vyras mostelėjo ranka į didžiulį konteinerį. Jame styrojo įvairių matmenų baldų plokščių atliekos. "Jei norite ekologiškų, eikite toliau, tačiau ten brangiau – 150 eurų už toną. Pas mus – 125 eurai", – ekonominę naudą dėstė vyrai.

Jie patvirtino, kad atliekas granulėms gaminti ima iš baldų fabriko. Pirkti galima nebūtinai tonomis. Vienas 15 kg granulių maišiukas – viso labo 2 eurai. Tik patarė susisiekti su vadybininku – esą taip bus paprasčiau susitarti dėl kiekio ir atsiėmimo tvarkos. Prie sandėlio durų nebuvo jokios iškabos, skelbiančios, kokia bendrovė čia vykdo veiklą.

Kaltų nerado

Grįžkime prie Velžio skandalo. Komunalinio ūkio atstovai biokurą pirko per biržą. Pagal prekybą biokuru biržoje reglamentuojančius teisės aktus joje draudžiama prekiauti medienos granulėmis, kurių sudėtyje yra cheminių priemaišų, įskaitant formaldehido. Nustačius tokius biržos dalyvių padarytus pažeidimus, administracija turi teisę jų atžvilgiu taikyti sankcijas.

"Analizuojamu laikotarpiu į VšĮ Velžio komunalinio ūkio aikštelę medienos granules tiekė keli biokuro tiekėjai – tiek pagal biržoje sudarytus, tiek ir pagal už jos ribų sudarytus sandorius. Nesant neginčijamų duomenų, leidžiančių teigti, kad cheminių priemaišų turinčios medienos granulės buvo pateiktos pagal biržoje sudarytą sandorį, jokiam biržos dalyviui sankcijos taikytos nebuvo", – Energetikos ministerijos poziciją išdėstė vyriausiasis specialistas komunikacijai Andrius Jovaiša.

Įsiplieskus skandalui Velžio komunalinio ūkio atstovai aiškino, kad turi dokumentus, patvirtinančius, jog kurą pirko iš konkrečių dviejų tiekėjų, bendradarbiaujančių su bendrovės "Baltpool" valdoma Biokuro birža, tačiau negali įrodyti, kad būtent iš jų gavo formaldehidu – cheminiu kancerogenu ir alergenu, galinčiu sukelti vėžį ir apskritai kenkiančiu sveikatai, užteršto kuro.

"Kiek žinau – bendrovė "Tornis", – tiesiai šviesiai "Kauno dienai" pasakė Velžio komunalinio ūkio direktoriaus pavaduotojas Ramūnas Gildutis. Jis nuramino, kad daugiau panašaus atvejo jų krašte nebuvo.

"Kauno dienos" žiniomis, Velžio komunalinio ūkio minima bendrovė tėra tarpininkė. Žinovai baksnoja į bendrovę "Termoera". Skirtingai nei kitos medienos granules parduodančios bendrovės, ši nereklamuoja savo prekių internetiniame puslapyje, tačiau telefonu atsiliepęs įmonės vadovas Virginijus Raudonis patvirtino, kad granulių turi – 8 mm diametro įvairios medienos granulių tona kainuoja 125 eurus.

Granulių kilmės klystkeliai

Internete skelbiami du adresai, kuriais galima rasti bendrovę "Termoera". Vienas jų sutampa su jau minėta seniausia baldų pramonės įmone, kurios kieme parduodamos granulės.

"Žinau, kad ten gamino granules iki praėjusių metų, nes "Freda" jiems nebedavė atliekų", – pasidalijo "Termoeros" vadovas V.Raudonis. Jis pats tikino negaminantis granulių.

"Aš parduodu granules. Perku ir parduodu. "Tornis" jų pirko iš mūsų labai daug. Tačiau kaip ten kas negero atsirado, aš nežinau", – V.Raudonis tikino granules perkantis iš Rusijos.

Rusiškos granulės taip pat turi neigiamą šleifą dėl savo kokybės. Buvo sulaikyta siunta su radioaktyviomis granulėmis.

Dabar prie sienos su Baltarusija stovi aparatas, kuris atpažįsta ir signalizuoja, jei uždarame krovinyje yra radiacijos. Transporto priemonei važiuojant pro Medininkų punkte sumontuotą stacionarią jonizuojančios spinduliuotės matavimo įrangą, vadinamuosius radiacijos vartus, suveikė signalas, įspėjantis apie normą viršijantį radiacijos foną.

Pasieniečiai identifikavo spinduliuotės šaltinį. Tai cezis-137, kuris pagal ilgalaikiškumą laikomas vienu pavojingiausių izotopų aplinkoje. Krovinio siuntėjas – viena Baltarusijos įmonė, gavėjas – Kauno rajone įsikūrusi uždaroji akcinė bendrovė.

V.Raudonis tvirtino, kad po Velžio skandalo prekyba granulėmis biržoje buvo sugriežtinta. Esą anksčiau galėjai parduoti bet kokias granules, o dabar reikia sertifikato. Tačiau individualiems ūkiams perkantieji granules sertifikatais neribojami.

"Gamina granules iš visko, kas dega. Dėl to jų kokybė ir kaina skirtinga. Žmonės renkasi: vieni nori kokybiškų, kurios yra brangesnės, kitos ieško kuo pigesnių. O ko gamintojai prideda, sunku pasakyti – žino tik jie patys. Aš taip pat matau tik tas granules, kurias perku. Paskui gaunu atsiliepimų iš pirkėjų. Jei gerai, ir toliau iš ten perku, kol neiškyla kokių nors klausimų", – dėstė V.Raudonis.

Parengta, bet nepatvirtinta

Po Velžio skandalo birža įpareigota atsakingai vertinti biokuro kokybę. Tuoj po skandalo ir dabar aiškiai įvardijama didžioji problema – mažieji namų ūkiai. Vis dėlto didžiausia problema – biokurui nėra kokybės reikalavimų.

"Lietuvoje vartojamiems naftos produktams, biodegalams ir skystajam kurui privalomi kokybės rodikliai yra patvirtinti, o kietajam kurui, įskaitant ir biokurą, tokių rodiklių nėra", –  informavo Aplinkos ministerijos Atliekų departamento Atliekų prevencijos ir tvarkymo strategijos skyriaus vedėja Jurgita Gaižiūnienė.

Gamina granules iš visko, kas dega. Dėl to jų kokybė ir kaina skirtinga.

Tvarka Lietuvoje elementari – deginti nedraudžiama bet kokios sudėties kietąjį kurą, išskyrus atliekas, kurios turi būti deginamos tik pagal atliekoms deginti nustatytus reikalavimus ir tik tam specialiai skirtuose atliekų deginimo įrenginiuose.

Aplinkos ministerijos duomenimis, pradėjo aiškėti atvejai, kai net teisėtai įsigytas biokuras buvo su neaiškios kilmės priemaišomis, taip pat faktai, kad mažesniuosius deginimo įrenginius eksploatuojantys veiklos vykdytojai ir namų ūkių šildymo įrenginius kūrenantys piliečiai nesibodi deginti bet ką, kas dega ir skleidžia šilumą.

"Tuo prisidedama prie šildymo sezonu labai išaugančios iš kuro deginimo įrenginių išmetamų teršalų, įskaitant net ir skatinančius vėžines ligas, koncentracijos ore", – teigė J.Gaižiūnienė.

Energetikos ministerija po Velžio skandalo taip pat pripažino, kad pažeidimo tyrimo metu buvo nustatytas poreikis nacionaliniu mastu tobulinti kietojo biokuro kokybės teisinį reguliavimą.

Siekiant nustatyti privalomus kietojo kuro kokybės reikalavimus biokurui ir užkirsti kelią tokių atvejų pasikartojimui, Energetikos ministerija parengė Kietojo biokuro kokybės reikalavimų projektą, kurį, tikimasi, iki metų pabaigos patvirtins Vyriausybė.