Pereiti į pagrindinį turinį

Nykstantį Linkuvos dvaro parką Kaunas sieks prikelti antram gyvenimui

2021-01-26 09:15

Kauno miesto savivaldybė rengiasi perimti Šilainiuose esantį Linkuvos dvarą. Šis kultūros paveldo objektas yra apleistas, tačiau miesto atstovai norėtų jį prikelti antram gyvenimui.

Planai: miesto savivaldybė visuomenės poreikiams siekia perimti Linkuvos dvarą.

Svarstys posėdyje

Artimiausiame tarybos posėdyje bus siūloma pritarti projektui, kad Linkuvos dvaras būtų perimtas miesto žinion. Siūloma visuomenės poreikiams perimti visą dvaro kompleksą, kurį sudaro įvairūs istoriniai pastatai ir jų likučiai.

Projekte nurodoma, kad Linkuvos dvaro kompleksą sudaro buvusių rūmų, klojimo liekanų, parko, Šv.Jono Krikštytojo koplyčios, Kristaus Karaliaus ir "Polsis" skulptūrinės kompozicijos bei dviejų fontanų fragmentai. Taip pat į šį kompleksą patenka ūkinių pastatų liekanos, tiltas, buvusios tvoros, keliai, kažkada čia telkšoję tvenkiniai. Skaičiuojama, kad Linkuvos dvaro sodybos kompleksas apima kelias dešimtis įvairių statinių ar jų fragmentų.

Komplekse yra įvairių ūkinių pastatų ir buvusių objektų fragmentų. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)

Dvaras užima daugiau nei 161 tūkst. kv. m ir tęsiasi abipus Mosėdžio gatvės ir ribojasi su 9-ojo Forto gatve bei Vakariniu aplinkkeliu. Ši teritorija įrašyta į Kultūros paveldo registrą. Tačiau vertingas istorinis artefaktas pastarąjį laiką tik toliau nyko. Todėl miestas, siekdamas išsaugoti kultūros vertybę, ketina šį objektą iš privačių savininkų perimti visuomenės poreikiams.

"Šiuo metu turime milžinišką teritoriją, kurioje apstu neprižiūrėtų ir net pavojų keliančių pastatų vaiduoklių. Savininko buvo ne kartą prašyta susitvarkyti. Jis buvo įspėtas, o apleistiems statiniams taikomas didesnis NT mokesčio tarifas. Deja, nesulaukėme jokio teigiamo poslinkio, todėl buvo priimtas sprendimas nykstantį dvarą perimti visuomenės poreikiams. Tam dar turės pritarti vasario pradžioje posėdžiausianti miesto taryba. Kultūros paveldui priskiriami saugotini pastatai turėtų būti sutvarkyti ir prikelti naujam gyvenimui", – teigė Kauno savivaldybės administracijos direktorius Vilius Šiliauskas.

"Linkuvos dvaras – tai istorinis kultūros paveldo kompleksas, kuris turėtų tarnauti miestiečiams. Tačiau sovietinės okupacijos, o vėliau ir nepriklausomybės pradžioje įvykusių laukinės privatizacijos procesų padariniai – apleisti istoriniai pastatai ir teritorijos, atitekusios skirtingiems ir kone 30 metų tarpusavyje susitarti negalintiems savininkams. Inicijuodami Linkuvos dvaro teritorijos perėmimą visuomenės poreikiams, šioje kultūros paveldo teritorijoje siekiame ryškių pokyčių", – aiškino Kultūros paveldo skyriaus vedėjas Saulius Rimas.

Linkuvos dvaras – tai istorinis kultūros paveldo kompleksas, kuris turėtų tarnauti miestiečiams.

Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 11 str. numatyta, kad kultūros paveldo objektas saugomas kartu su jo užimama ir jam nustatyta teritorija. Tačiau šiuo metu Linkuvos dvaro sodybos teritorija nėra vientisa: dalis teritorijoje esančių statinių priklauso fiziniams ir juridiniams asmenims. Šio kultūros paveldo objekto teritorija nėra suformuota kaip vientisas žemės sklypas, todėl, kol nėra vieno šeimininko ir bendro sklypo, nėra galimybių kompleksiškai sutvarkyti paveldo objekto.

Parko vizija

Tam, kad būtų užtikrinta tinkama šios nekilnojamosios kultūros vertybės apsauga, tvarkymas, sudarytos sąlygos viešam pažinimui ir naudojimui, tikslinga suformuoti vientisą teritoriją, skirtą šiam kultūros paveldo objektui.

Miesto atstovai nurodo, kad, perėmus Linkuvos dvaro sodybos fragmentų komplekso kultūros vertybės teritoriją visuomenės poreikiams, būtų galima šią dvaro sodybą su visais statiniais tvarkyti kompleksiškai, parengus ilgalaikę jo vystymo ir pritaikymo visuomenės poreikiams koncepciją.

"Mūsų vizija labai paprasta – apleistą dvaro kompleksą sutvarkyti ir paversti parku, į kurį nebus gėda ateiti ir leisti laiką ne tik Šilainių gyventojams, bet ir visiems miestiečiams. Dvaras įsikūręs vaizdingoje vietoje – Veršvos kraštovaizdžio draustinio teritorijoje, tačiau didžiuliame plote išsibarstę statiniai apaugę brūzgynais, apleisti ir nykstantys. Sukūrus reikiamą infrastruktūrą, ši vieta galėtų tapti viena patraukliausių ir vaizdingiausių visame Kaune", – viziją apie Linkuvos dvaro likimą išsakė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

Pasak projekto rengėjų, Linkuvos dvaro sodybos teritorijoje būtų galima vykdyti Kauno savivaldybės funkcijas, tokias kaip kūno kultūros ir sporto plėtojimas, turizmo ir gyventojų poilsio organizavimas, gyventojų bendrosios kultūros ugdymas ir etnokultūros puoselėjimas. Norima esamus pastatus ir teritoriją pritaikyti viešosios paskirties rekreacijai ir poilsiui.

"Norime, kad teritorija taptų patraukli kauniečiams ir miesto svečiams. Ji galėtų tarnauti kaip parkas poilsiui, kultūrai, sveikatingumui. Linkuvos dvaro teritorijoje siekiama pašalinti sovietmečio palikimą – apleistas fermas, kompleksiškai sutvarkyti parko želdinius, takus, vandens telkinius, restauruoti fontanus ir unikalias tarpukario laikotarpio skulptūras bei koplyčią, kurios šiuo metu yra bešeimininkės ir nykstančios", – dėstė S.Rimas.

Kažkada dvaro teritorijoje buvo du fontanai. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)

Draustinio teritorija

Linkuvos dvaras patenka į Veršvos kraštovaizdžio draustinį, tad miesto Aplinkos apsaugos skyrius taip pat teikė savas įžvalgas.

"Saugomose teritorijose kultūros paveldas vertingas ne tik kaip kultūros turtas, bet ir kaip kraštotvarkos ištekliai. Parke yra vertingų želdinių ir jų grupių: liepų eilė į šiaurės rytus nuo rūmų, klevų alėjos atkarpa parko šiaurės vakarinėje dalyje, mažalapių liepų ratas.

Dvaras patenka į draustinio zoną, tad bus išsaugotos ir medžių alėjos. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)

Taip pat šiaurinėje ir šiaurės rytinėje dalyse yra lapuočių medžių masyvai, tarp kurių – mažalapės liepos, paprastieji ąžuolai. Šio kompleksinio objekto reikšmingumo lygmuo – regioninis. Dėl to šį parką siūlome perimti visuomenės poreikiams. Parką perėmus visuomenės poreikiams, būtų užtikrinta šių vertybių profesionali priežiūra ir išsaugojimas", – teigiama Aplinkos apsaugos skyriaus pateiktame rašte.

Istorijos nuotrupos

Linkuvos dvaras minimas nuo XVI a. pr.–XVI a. vid. Jis priklausė bajorui Jonui Vydrai, vėliau – bajorų Mlodianovskių giminei. Nuo XVII a. pradžios iki XVIII a. dvaro kompleksą valdė Jėzuitų ordinas.

Per šį laikotarpį buvo pastatyti mūriniai rūmai, kuriuose įrengta koplyčia, užėmusi du aukštus, du vandens malūnai, oficina, svaigalų darykla, arklidė ir kiti ūkiniai pastatai. XVIII a. pab. naujasis dvaro savininkas Juozapas Fergisas rūmus perstatė į trijų aukštų svirną. Dvaras 1927 m. atiteko Kauno arkivyskupui metropolitui Juozapui Jonui Skvireckui (1873–1959).

Dvaro sodyba buvo iš esmės pertvarkyta: svirnas perstatytas į vasaros rezidenciją, suremontuoti ūkiniai pastatai, atnaujintas sodas ir parkas, kuriame pastatyta smulkiosios architektūros formų statinių.

Sovietmečiu buvusioje dvaro teritorijoje pastatyta ir kitų įvairių ūkio paskirties statinių, nederančių prie dvaro architektūros. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę pastatai buvo privatizuoti, tačiau dauguma jų nebuvo naudojami, todėl yra apleisti, blogos būklės. Šiuo metu Linkuvos dvaro sodybos kompleksas dėl skirtingų valdytojų interesų visavertiškai nefunkcionuoja, kultūros paveldo komplekso vertingosios savybės nyksta.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų