Personalo vadove dirbanti kaunietė Lina Balčiūnaitė per savo atostogas atsidurs ten, kur bus nukreiptos viso pasaulio akys. Ji – viena iš tūkstančių Sočio žiemos olimpinių žaidynių savanorių, nepabūgusių ir terorizmo šešėlio.

Atvedė aistra sportui

Sočio žiemos olimpinės žaidynės, prasidėsiančios vasario 6 d., sutrauks milijonus sirgalių, kurie stebės savo favoritų pasirodymus. Be sportininkų, kurie bus reginio žvaigždės, pačius juodžiausius,  bet nematomus darbus kiekvienose žaidynėse dirba tūkstančiai žmonių iš viso pasaulio. Jie dažniausiai lieka už televizijos kameros kadro, dirba už dyką ir dar patys susimoka už nakvynę bei pastogę. Tai – olimpinių žaidynių savanoriai. Britiškai kalbančios šalys juos vadina "game makers" (liet. žaidynių gamintojai), nes supranta, kad be šių iš idėjos dirbančių žmonių bet kokios žaidynės ar čempionatas tiesiog neatsipirktų ir neįvyktų.

Šiais metais tarp 25 tūkstančių Sočio žaidynių savanorių pateko ir kaunietė L.Balčiūnaitė. Kauno valstybinėje filharmonijoje personalo vadove dirbanti 33 metų moteris neslepia, kad dabar kiekvieną vakarą gula su mintimis apie jos laukiantį iššūkį.

"Mano gyvenimas susijęs su sporto pasauliu – čia esu nuo mažų dienų. Be dalyvavimo sporte, užsiimu ir organizaciniu darbu – su bendraminčiais organizuojame Kauno maratoną, dviračių sporto renginius, o vienas rimtesnių mano kaip savanorės išbandymų buvo Europos krepšinio čempionatas Lietuvoje. Bet olimpiada visada buvo mano svajonė", – sako orientacininkų klubui priklausanti smulkutė moteris.

Daugiausia – rusų

Ši svajonė galėjo išsipildyti ir anksčiau – L.Balčiūnaitė buvo atrinkta ir į Londono vasaros olimpiadą 2012 m., tačiau jau susiruošusi važiuoti sužinojo, kad nepavyks gauti anksčiau sutarto kambario. Lietuvė skaudama širdimi savanorio paraišką atsiėmė, nes nuomotis būstą jai būtų buvę per brangu.

Sočyje, jos teigimu, viskas gerokai kitaip – rusai užsimojo pirmą kartą per žaidynių istoriją visus savanorius apgyvendinti savo lėšomis. Iki šiol bet kuris savanoris lėktuvo bilietus ir gyvenamąjį plotą turėdavo susirasti ir apmokėti pats.

"Niekada, ko gero, neturėčiau tiek pinigų, kad galėčiau nuvažiuoti į olimpiadą kaip žiūrovė. O tapus savanore tokia galimybė atsiveria – čia susipažįsti su sportininkais, Lietuvos olimpinio komiteto atstovais, prasiplečia akiratis ir keičiasi požiūris į gyvenimo vertybes", – mano Lina.

Ji per socialinius tinklus pabandė susirasti ir kitus Sočio olimpiados savanorius tautiečius – į jos kvietimą atsiliepė devynios merginos. Pusė jų – emigrantės, gyvenančios Londone. Jas į Rusijos olimpiadą atvedė patirtis Londono olimpinėse žaidynėse.

"Dalis jų, kaip ir aš, susijusios su sportu, o kitos tiesiog ieškojo veiklos", – savo naująsias pažįstamas apibūdino L.Balčiūnaitė.

Šios olimpiados savanorių dauguma – rusai, o apie 2 tūkst. žaidynių savanorių bus užsieniečiai. Didžioji jų dalis – 10 proc. – atvyks iš JAV. Toliau rikiuojasi Ukrainos, Kanados, Didžiosios Britanijos, Kazachstano, Vokietijos, Prancūzijos ir Baltarusijos atstovai. Visi jie dirbs už dyką, bet gaus nemokamą maitinimą ir aprangą.

Ir paplūdimio drabužiai

Gavusi savo šansą Rusija nusprendė pasirodyti geriau nei kiti žiemos olimpinių žaidynių organizatoriai.

Daugelis kraipė galvas, kai žiemos olimpinių žaidynių sostine tapo vasaros kurortas Sočis. Žiemą temperatūra mieste, kaip ir šiomis dienomis, siekia apie 15 laipsnių šilumos, tad visi savanoriai jau gavo ne tik žieminės aprangos komplektą, krepšius ir kuprines, bet ir paplūdimiui tinkantį garderobą.

"Paradoksas, tačiau visas žaidynių centras – kalnų papėdėje, kur šilta, nors tai žiemos žaidynės. Čia, uždarose patalpose, vyks daug sporto šakų rungčių ir tik kai kurios vyks šalia esančiuose snieguotuose kalnuose, – pasakojo kaunietė. – Nors bus rengiami ir įvairūs vakarėliai, savanorių iš viso pasaulio paskyroje "Facebook'e" didžioji dalis jų tvirtina, kad į Sočį važiuos vedami noro susipažinti su naujais žmonėmis, pamatyti naują šalį ir būti olimpiados dalimi."

Nepaisant rekordinės sumos, 130 mlrd. litų, kurią Rusija suplojo už pasirengimą olimpiadą, statybos vis dar vyksta – L.Balčiūnaitės gyvenamoji vieta dėl atliekamų darbų keitėsi jau kelis kartus.

Ruošėsi dvejus metus

L.Balčiūnaitė džiaugėsi ir savo vadovo, Kauno valstybinės filharmonijos direktoriaus Justino Krėpštos, supratingumu – jis savo pavaldinę išleido į beveik mėnesį truksiančias žaidynes, tiesa, jos atostogų sąskaita.

"Anketą, kad patekčiau į Sočį, pildžiau dar 2012-ųjų rudenį, o patvirtinimas, kad mane tikrai kviečia, atėjo praėjusių metų pabaigoje. Viršininką perspėjau iš anksto, specialiai taupiausi atostogų dienas. Kiek teko bendrauti su kitais savanoriais iš Rusijos, daugelis jų dėl galimybės dalyvauti olimpiadoje net metė savo darbus", – žino Lina.

Ji į Sočį išvažiuoja jau trečiadienį, o grįš vasario pabaigoje, nes reikės išlydėti komandas ir sutvarkyti bei išvalyti visą olimpinį miestelį. Visas iki žaidynių likęs laikas bus skirtas mokymams ir susipažinti su miestu.

Savanoriai olimpiadoje rūpinsis ceremonijos reikalais, nacionaliniais olimpiniais ir parolimpiniais komitetais, asistuos tarptautiniam olimpiniam komitetui, tvarkys akreditacijų reikalus, rūpinsis delegacijų atvykimu ir išvykimu, vertėjaus dalyviams ir delegacijoms.

Gruzinų glėbyje

Šilti ryšiai, siejantys gruzinų ir lietuvių tautas, padėjo ir čia – L.Balčiūnaitę komandos asistente pasirinko Gruzijos nacionalinė komanda, kuri per praėjusią žiemos olimpiadą Vankuveryje tragiškai neteko savo rogučių sporto atstovo Nodaro Kumaritašvilio, žuvusio per treniruotę.

Kaunietė delegaciją pasitiks, sutvarkys akreditacijų reikalus, supažindins su olimpiniu kaimeliu ir apgyvendins. Vėliau jai teks garbė suorganizuoti Gruzijos vėliavos pakėlimo ceremoniją ir padėti atsiradus bet kokia problemai viso olimpinio ciklo laikotarpiu.

"Kad man atiteks Gruzija, sužinojau tik prieš kelias savaites. Apsidžiaugiau, nes moku ir rusų kalbą, be to, Lietuvą su šia šalimi sieja ypatingi ryšiai", – džiaugėsi L.Balčiūnaitė.
Savanorė pasakojo, kad kol kas gruzinai nepaskelbė, kiek narių bus jų delegacijoje, tačiau ją aptarnaus penki savanoriai – keturi jauni vaikinukai iš Rusijos, o juos koordinuoti paskirta lietuvei.

Dar vienas Gruzijos ir Lietuvos simbolinis suartėjimo taškas olimpiadoje – vynu garsėjančios šalies rinktinėje ant ledo šoks buvęs dabar jau lietuvės pilietybę įgijusios  Isabelos Tobias šokių partneris gruzinas.

Gruzinai taip pat atsiveš ir kelis jaunus kalnų slidininkus, kurie Italijoje treniruojasi kartu su pirmąja per mūsų šalies istoriją olimpiadoje dalyvausiančia kalnų slidinėjimo atstove Ieva Januškevičiūte. Čia įsteigta "egzotinių" šalių slidinėjimo mokykla – Lietuvos, Graikijos, Gruzijos.

Atsipalaiduoti negali

Olimpiadą kėsinantis suteršti terorizmui, mintis apie tai nuolat kirba ir L.Balčiūnaitės galvoje.

"Galvoju, kaip čia bus. Šeima, draugai klausinėja, ar aš nebijau. Nežinau, ar viskas bus gerai. Lietuvoje daug straipsnių apie galimas teroro atakas, tačiau užsienio spaudoje žmonės taip nebauginami. Aišku, neramu, tačiau, manau, kad pačiose žaidynėse bus saugu. Teroro aktas tikrai suterštų olimpinę atmosferą", – svarstė ji.

Kaunietei teko užpildyti ne vieną anketą, atsakyti į tūkstančius klausimų, tačiau vieni įsimintiniausių buvo saugumo mokymai. Jie buvo surengti nuotoliniu būdu, nors iš pradžių planuota juos organizuoti Maskvoje. Čia buvo aiškinama, kaip stebėti aplinką, atkreipti dėmesį į ne vietoje arba be priežiūros padėtas kuprines, įtartinai besielgiančius asmenis.

"Pavyzdžiui, pamačius po stalu paliktą kuprinę, negalima įjungti radijo bangų stotelės arčiau kaip 25 m atstumu nuo jos – tai gali detonuoti galimą sprogmenį. Būtina elgtis ramiai, nekelti panikos ir evakuoti žmones iš patalpos. Bet kuriuo atveju reikia iš karto apie tai pranešti šalia budinčioms tarnyboms", – instrukcijas perpasakojo L.Balčiūnaitė.

Ji prasitarė jau sekanti ir Rio de Žaneiro 2016 m. olimpiados portalą, kuriame tuoj bus pradėti registruoti savanoriai.

"Gal Sočyje surasiu daugiau bendraminčių, su kuriais bus galima aplankyti ir Braziliją", – atsisveikindama sakė L.Balčiūnaitė.

Faktai apie žiemos olimpiadas

Iki šiol daugiausia savanorių sulaukė 2008 m. Pekino vasaros olimpinės žaidynės Kinijoje – 500 tūkst., mažiausiai – 1972 m. Saporo žiemos olimpiada Japonijoje. Čia darbavosi kiek daugiau nei 2 tūkst. žmonių.

Dažniausiai nurodomos priežastys, dėl ko ryžtamasi tapti olimpiados savanoriu – siekis padėti tiems, kuriems reikia pagalbos, užsibrėžto tikslo siekimas ir noras naujai pažvelgti į gyvenimą, darbą bei kitus žmones.

Pirmosios žiemos olimpinės žaidynės įvyko lygiai prieš 90 metų – 1924 m. sausio 25–vasario 4 d. Prancūzijos Šamoni kurorte. Savanoriams čia buvo patikėta viena garbingiausių pareigų per visą olimpiadų istoriją – nešti šalių olimpinių delegacijų vėliavas per žaidynių atidarymą ir uždarymą.

Sočio savanorių komandos amžiaus vidurkis – 25 metai, tarp jų 60 proc. vyrų ir 40 proc. moterų. Sportininkams padeda ne tik jaunimas – 928 savanorių amžiaus vidurkis siekia 62 metus.