– Povilai, kaip sekasi vadovauti Nevyriausybinių organizacijų tarybai? Ar amžius netrukdo eiti šių atsakingų pareigų?

– Manau, kad amžius ne problema ir neturėtų ja būti, jei gebi atlikti savo pareigas. Amžiaus prizmė gali tik suteikti kitokią, šviežią, perspektyvą ir padėti atrasti kitokių sprendimų. NVO taryboje kaip pirmininkas pradėjau dirbti prieš tris mėnesius. Nors pareigos naujos, sekasi gerai. Šiuo metu rengiame tarybos darbo planą, kuris tuo pat metu įgyvendintų ir NVO tarybos strategiją, suteiktų naujų galimybių organizacijoms, veikiančioms Kauno mieste. Tikiu, kad per ateinančią kadencijos dalį dirbsime kokybiškai ir koncentruosimės į tai, ko išties reikia kauniečiams.

– Kaip visuomeninės iniciatyvos gali keisti mūsų visuomenę ir kurti ateitį? Ar svarbu būti pilietiškam?

– Yra posakis, kad NVO yra ketvirtoji valstybės valdžia, kadangi NVO gali veikti čia ir dabar ir būti jungtis tarp institucijų ir žmonių. Šiuo metu gyvename labai įtemptoje situacijoje dėl pandemijos ir Rusijos invazijos į Ukrainą. NVO, kurios jungia begales žmonių, kuria procesus, svarbius valstybei, greičiau reaguoja ir išvengia biurokratinių procesų. NVO atlieka ir labai svarbią pareigą valstybei – rūpinasi skirtingomis sritimis: socialiniais, akademiniais ar kitais klausimais. Apibendrinus vienu žodžiu – tai jungtis. Būti pilietiškam yra labai svarbu. Pilietiškumo sąvoką galime suvokti kiekvienas kitaip. Man – tai laisvės, nepriklausomybės ir pilietinio tapatumo šventimas ir saugojimas.

– Kas, tavo supratimu, yra laimingas žmogus? O sėkmingas?

– Laimingas žmogus yra tas, kuris mėgaujasi šia akimirka: kaip sakoma dainoje: „Laimingi laiko neskaičiuoja.“ Jie mėgaujasi gyvenimu. Aš dažnai tiek sau, tiek aplinkiniams sakau, kad svarbiausia yra požiūris, tad nepamirškime rožinių akinių ir pasidžiaugti tuo, ką turime. Sėkmingas nebūtinai tas žmogus, kuris daug pasiekęs karjeroje, svarbiausia – tai laimingas ir asmeninę sėkmę atradęs žmogus. Svarbu džiaugtis mažais laimėjimais ir suprasti, kad tai padeda tapti sėkmingam.

– 2022-ieji paskelbti Jaunimo metais. Vieni žavisi šiuolaikiniu jaunimu, kiti turi jam daug priekaištų. Tavo manymu ir matymu – koks Lietuvos jaunimas? Kokie jam šiandien tenka didžiausi iššūkiai?

– Lietuvos jaunimas yra labai įvairiapusis, turime labai daug skirtingų jaunimo grupių, jos visos vienodai svarbios. Dažnai girdime, kad jaunimas yra neaktyvus ar nieko neveikia, bet tai nelabai geras požiūris, kadangi kiekvienas jaunuolis yra unikalus ir savotiškai aktyvus savo terpėje, pagal savo interesus. Neturėtumėme taip apibendrinti viso jaunimo. Dažnai užmirštame, kad Lietuvoje jaunas žmogus yra nuo 14 iki 29 metų, kiekvienas turi savų veiklų, klausimų ar problemų. Būtent tai, kad į jaunimą žiūrima kaip į mažiau galintį, gebantį ar dar neturintį patirties, ir yra jauno žmogaus iššūkis. Labai džiaugiuosi, kad šis požiūris keičiasi. Pavyzdys yra galimybė dalyvauti parlamento rinkimuose nuo 21 metų.

– Netrukus prasidėsiančiais mokslo metais būsi Kauno Jono Jablonskio gimnazijos abiturientas. Ar baugina brandos egzaminai?

– Sakyčiau, kad jaučiu truputėlį nerimo, vis dėlto tai yra vienas iš žingsnių, kuris nulems ateities planus. Manau, jei ruošiesi, stengiesi, svarbiausia, nori, – viskas pavyks. Džiaugiuosi, kad turiu nuostabius mokytojus, kuriuos galiu vadinti savo mentoriais: jie padeda ruoštis ir visuomet padrąsina. Nors ir yra baimės, ji – tik adrenaliną garantuojantis varikliukas, padedantis nesustoti vietoje.

– Gal jau apsisprendei, kokias studijas pasirinksi baigęs mokyklą? Su kokia profesine veikla sieji savo ateitį?

– Tikiu, kad dalis moksleivių nežino savo planų ir tai nėra blogai. Savęs pažinimo kelias yra ilgas. Aš jau kurį laiką žinau, kad rinksiuosi teisės studijas ir to kryptingai siekiu. Mane žavi teisininko profesija. Tai labai plati sritis, kurioje yra didelė karjeros laisvė. Mano aistra – tiek teisė, tiek politiniai procesai. Manau, labai svarbu daryti tai, ką mėgsti ir kas patinka.

–  Ką manai, jei reikės atlikti privalomąją karo tarnybą? Ar šių dienų karo kontekste kariuomenė turi būti privaloma visiems?

– Jei reikės ir mane pakvies, atliksiu. Tačiau noriu pabrėžti, kad matau labai didelę prasmę alternatyvioje karo tarnyboje, turėtume tam skirti daugiau dėmesio. Svarbu pradėti nuo pat mokyklos, tam galima išnaudoti pilietiškumo pamokas, kad turėtume bendrųjų žinių apie kariuomenę ir žinotume, ką daryti užklupus karui.

– Šių metų gegužę pelnei III vietą Seimo organizuotame Demokratijos žinių konkurse. Kodėl, tavo nuomone, piliečiams reikia suvokti demokratijos principus?

– Tai yra mūsų laisvės forma, dalykas, kurį mūsų tėvai ir seneliai iškovojo mums visiems. Demokratija yra laisvės žiedas, dalykas, kuris išlaisvino ir leidžia kiekvienam būti išgirstam. Turime ją saugoti ir toliau Lietuvoje puoselėti demokratijos principus. Džiaugiuosi, kad mokykloje galime pamatyti demokratijos pavyzdžių: tai ir mokinių savivaldos, mokyklos taryba ar kiti, kiekvieną dieną mus supantys, procesai.

– Kokia buvo tavo vasara? Ką spėjai nuveikti per atostogas?

– Sakyčiau, kad man tai buvo darbostogos, leidžiančios daryti tai, kas patinka, ir asmeniškai tobulėti. Kartu su kolegomis dalyvavau Europos jaunimo konferencijoje, kurioje gilinomės į Europos jaunimo dialogo procesą ir jaunimo tikslus. Taip pat dalyvavau Lietuvos moksleivių sąjungos Vasaros forume. Be abejo, mėgavausi laisvalaikiu, gamta, bendravimu su draugais. Keliavau po Lietuvą, juk svarbu atrasti ir tai, ką turime visai šalia.

– Kaunas vadinamas akademinio jaunimo miestu. Kaip manai, ar čia verda visavertis gyvenimas? Ar jaunimui patogu gyventi mūsų mieste?

– Kaunas yra tobulas miestas jaunimui, kiekvienas čia atras jį dominančią veiklą, organizaciją ar projektą. Turime daug galimybių jauniems žmonėms, prie to prisideda ir NVO, ir projektai. Be to, Kaunas yra šiuolaikinė kultūros sostinė, kupina koncertų ir renginių. Turime ir daug jaunimui patrauklių erdvių, kavinių, tad jaunimui gyventi Kaune yra patogu.

– Ar turi laisvalaikio pomėgių?

– Mano gyvenime labai didelę dalį užima muzika: dainuoju ne tik duše, bet ir mokyklos muzikos studijoje, chore, tai yra mano vienas iš didžiausių pomėgių. Taip pat patinka turiningi pokalbiai su draugais ir pasivaikščiojimai po mūsų mylimą Kauną.

– Daugelis specialistų konstatuoja šių dienų jaunimo įnikimą į socialinius tinklus ir jų keliamus pavojus. Ar išties jauni žmonės šiandien mieliau gyvena virtualioje realybėje?

– Iš pirmo žvilgsnio taip gali pasirodyti, tačiau kuo toliau, tuo labiau jaunam žmogui yra svarbus gyvas ryšys. Po pandemijos ir nuotolinio gyvenimo išmokome dar labiau saugoti artimą kontaktą. Nors virtuali realybė ar socialiniai tinklai yra didelė dalis jauno žmogaus gyvenimo, nemanau, kad esminė. Jaunas žmogus tikrai gyvena įvairiapusį ir turiningą virtualų ir realų gyvenimą. Nepamirškime, kad socialiniai tinklai ne tik skiria, bet ir jungia jaunus žmones, padeda atrasti bendraminčių.

– Koks tavo santykis su sportu? Ar propaguoji sveiką gyvenseną, domiesi tvarumo idėjomis?

– Man sportas yra dalykas, kuris leidžia subalansuoti save ir stiprinti ne tik fiziškai, bet ir dvasiškai. Tai padeda atrasti ir apmąstyti save. Tai ir labai svarbi dedamoji dalis, siekiant išlaikyti gerą emocinę sveikatą. Svarbu visuomet judėti ir nesustoti. Tvarumas taip pat man artimas, stengiuosi gyventi kuo tvariau ir į tai žiūriu itin rimtai.

– Kokį patarimą duotum jaunam žmogui, kuris dar ieško savęs ir savo krypties?

– Nėra blogos krypties, tad mano patarimas jaunam žmogui – būti atviram galimybėms ir suprasti, kad tai tik pradžia: galima klysti ir bandyti iš naujo. Neturėtume bijoti ir karjeros ir mokslų pertraukos (angl. gap year). Tai yra neribotų galimybių metai, leidžiantys atrasti save. Mano viena mėgstamiausių citatų: „Muzikantai išeina į pensiją tada, kai juose nebelieka muzikos.“ Tad linkiu, kad muzika niekuomet neišsikvėptų ir vestų į priekį, o kryptis ateis savaime.