„Šis klausimas yra suplanuotas į artimiausią valdybos posėdį. Artimiausias posėdis yra vasario 8 dieną“, – pirmadienį sakė Lietuvos pašto generalinė direktorė Asta Sungailienė.

Ji teigė, kad Lietuvos paštui šiuo metu tereikia 10 procentų pastato.

„Jeigu bus priimtas sprendimas parduoti pastatą, tuomet bus samdomi nepriklausomi vertintojai, kuri bus kaip pagrindas inicijuoti pardavimą ir nustatyti jo pradinę kainą. Toliau kainą nulems tai, kokią kainą bus linkę pasiūlyti potencialūs pirkėjai“, – kalbėjo pašto vadovė.

Jeigu paštas nuspręstų parduoti pastatą ir pastato vertė viršytų 5 proc. įstatinio kapitalo, tai turėtų būti patvirtinta akcininko – Susisiekimo ministerijos.

Pasak pašto ir ministerijos atstovų, ar parduoti pastatą, būtų sprendžiama įvykus aukcionui ir sužinojus, kokia kaina už jį yra siūloma.

Kultūros paveldo departamento direktorius Vidmantas Bezaras pabrėžė, kad pastatą privatizuojant reikėtų nurodyti sąlygas, kad jo pirkėjas žinotų, kokias savybes privalės išsaugoti.

„Prieš parduodant pastatą, bus parengtas apsaugos reglamentas, kuriame detaliai išvardyta, kas saugotina“, – žadėjo Kultūros paveldo departamento vadovas.

Jeigu bus priimtas sprendimas parduoti pastatą, tuomet bus samdomi nepriklausomi vertintojai, kuri bus kaip pagrindas inicijuoti pardavimą ir nustatyti jo pradinę kainą.

Kauno centrinį paštą kartą jau svarstyta parduoti 2017 metais drauge su Vilniaus ir Klaipėdos centrinių paštų pastatais.

Tuomet paskelbęs apie šių pastatų pardavimą, Lietuvos paštas vėliau pranešė, kad vykusi tik apklausa, o sprendimas dėl pastatų pardavimo nėra priimtas.

Kaunas savo tarpukario modernistinę architektūrą siekia įtraukti į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą. Tačiau „Kauno diena“ jau rašė, kad iškilo reali grėsmė paštui neatsidurti šiame sąraše.

Tarpukario architektūros ekspertai jau anksčiau yra kėlę klausimus dėl pastato likimo ir įspėję, kad jo tinkamai neprižiūrint ir nešildant, unikalus statinys gali sunykti.

Dalis architektų ir visuomenės atstovų kritikuoja sprendimą paštą parduoti, teigdami, jog išskirtinis reprezentacinis pastatas turėtų būti atviras visuomenei ir likti valstybės ar savivaldybės rankose arba būtų kuriama bendra viešoji įstaiga jam valdyti.

Kauno savivaldybė nėra linkusi šio pastato perimti savo žinion ir ragina Susisiekimo ministeriją ir jai pavaldų Lietuvos paštą priimti sprendimus, kad pastatas būtų įveiklintas.

Primename, kad miesto bendruomenė ėmėsi žygių gelbėti unikalų Kauno centrinio pašto pastatą ir ragino pasirašyti peticiją. Tokių veiksmų imtasi po vandentiekio avarijos, kuri perša mintį, kad šį unikalų statinį Lietuvos paštas tarsi palikęs likimo valiai.