Kaunietis Evaldas Nokas savo verslą pradėjo vienas – pats stovėjo prie padangų montavimo, taisymo įrangos, pats skaičiavo pajamas. Bet kasmet darbuotojų vis gausėjo, o dabar įmonės logotipais pažymėti automobiliai važinėja ne tik Kaune, bet ir Vilniuje bei Klaipėdoje.

Londonas nesužavėjo

37 metų E. Nokas nuo seno jautė technikos trauką. Prieš du dešimtmečius baigė profesinę mokyklą, kurioje įgijo šaltkalvio specialybę. Pagal specialybę darbo tuo metu rasti buvo sunku. „Nemažai metų dirbau vairuotoju, bet norėjau savo veiklos. Pasitaikius progai, išvykau į Didžiąją Britaniją, kur tikėjausi užsidirbti pradinį kapitalą ir vėl grįžti į Lietuvą“, – pasakojo vyras. Tuo metu aiškios vizijos, ką veiks su uždirbtais pinigais, jis neturėjo, tačiau žinojo, kad tai bus susiję su automobilių servisu.

Emigracijoje jis darbavosi sunkvežimių remonto servise, po to ėmėsi įvairiausių darbų statybose, kur buvo didesnės algos. „Gyvenau Londone. Norėdamas 8 val. būti darbe, iš namų turėdavau išvažiuoti 6 val., nes automobilių srautai ten didžiuliai. Dėl to šis miestas manęs nesužavėjo, nebent būtų nereikėję dirbti ir skubėti“, – šypsojosi E. Nokas.

Uždarbiavo ir namie

E. Nokas pasakojo, kad per dvejus metus daug sutaupyti iš darbų emigracijoje nepavyko. Vis dėlto būtent ten pamatė veiklos sritį, kurios Lietuvoje dar nebuvo, – automobilių padangų remontas, permontavimas, keitimas ne dirbtuvėse, bet pas klientą kieme ar kelyje.

Įdomu, kad didesnę dalį pinigų savo idėjai įgyvendinti E. Nokas uždirbo Lietuvoje. 2006 m. šalis svaigo nuo optimizmo ir visi pūtė nekilnojamojo turto burbulą. Statybininkams tada buvo aukso amžius. Auksarankis E. Nokas nesnaudė ir ėmėsi darbo – rado klientą, kurio naujam nuosavam namui reikėjo išvedžioti šildymo sistemą.

Taip užsidirbtų ir iš Anglijos parsivežtų pinigų jau užteko mikroautobusui, ratų montavimo ir taisymo įrangai įsigyti.

Dosnus darbuotojams

Visus darbus E. Nokas iš pradžių dirbo vienas. Priimdavo iškvietimus, atvykdavo į vietą ir taisydavo padangas. Pačiam teko rūpintis ir įmonės buhalterija. „Nuo pat pradžių nutariau nedirbti su verslo liudijimu, iškart įsteigiau įmonę, nes žinojau, kad tikrai reikės plėstis ir samdyti žmones“, – teigė jis. Dabar jo bendrovėje „Valdorama“ dirba penkiolika žmonių.

Verslininkas tvirtino niekada netaupąs jų algų sąskaita. „Jei žmogus gerai dirba, jis turi būti patenkintas atlygiu. Todėl pas mus nėra didelės darbuotojų kaitos“, – džiaugėsi E. Nokas.

Konkurentai populiarina

Kaune 2007 m. tokias paslaugas teikiančių įmonių daugiau nebuvo. Vis dėlto šią idėją greitai nusižiūrėjo kiti meistrai, ir mobiliųjų servisų ėmė dygti kaip grybų po lietaus. „Tačiau jos orientavosi tik į lengvuosius automobilius, todėl pasibaigus padangų keitimo sezonui rudenį ir pavasarį šios įmonės sunykdavo. Aš orientuojuosi į sunkvežimius, traktorius, kombainus, karjeruose dirbančias mašinas, kurių padangų keitimas ir remontas reikalauja didesnio meistriškumo“, – aiškino E. Nokas.

Kaunietis tikina, kad konkurentai jam suteikia tik naudos, nes prisideda prie šios paslaugos populiarinimo. „Interneto paieškos sistemoje mūsų bendrovė figūruoja pirmose pozicijose, nes turime gerą įdirbį, be to, labai rūpinuosi savo įmonės reputacija“, – pabrėžė verslininkas ir pridūrė daug dėmesio skiriantis kokybei ir operatyvumui.

Pasak E. Noko, nauji darbuotojai neretai stebisi, kad visi įrankiai, įranga yra puikios būklės. „Pasirodo, nemažai kitų servisų taupo ir nuolat bando remontuoti nudėvėtą įrangą. Mano principas kitoks – geriau įrankiams negailėti lėšų, nes su patikima amunicija darbas yra spartesnis, našesnis ir kokybiškesnis“, – įsitikinęs jis.

Geriausi klientai – ūkininkai

Pats darbymetis E. Noko darbuotojams yra pavasaris ir vasara, kai į laukus išrieda žemdirbių technika. „Verslo prasme ūkininkai yra geriausi klientai – jie turi ir pinigų, ir geros technikos“, – aiškino E. Nokas. Tiesa, žemdirbiai neretai būna nepatiklūs. „Ne kartą atvežus užsakytas padangas traktoriui ir pasiūlius jas čia pat, palaukėje, sumontuoti, ūkininkas nenori patikėti, kad tai galima kokybiškai padaryti ne servise, tačiau paskui tampa nuolatiniais klientais“, – šypsodamasis dėstė kaunietis.

Ypač šią paslaugą žemdirbiai giria per javapjūtę, kai dėl sprogusios padangos tenka stabdyti kombainą. Tokiu metu kiekviena prastova kainuoja tūkstančius litų, todėl ūkininkas negaili ir 500 litų už padangos sutaisymą vietoje. „Jei techniką tektų vežti į servisą, žmogus sugaištų visą dieną, o mes tokį darbą atliekame per 2–3 val.“, – tikino E. Nokas.

Planuoja plėtrą

Šiuo metu įmonė turi keturis automobilius su serviso įranga Kaune ir po vieną Vilniuje bei Klaipėdoje. „Užsakymų daugėja, todėl galvojame apie plėtrą. Reikėtų daugiau serviso automobilių sostinėje. Ateities planuose yra ir kiti miestai: Šiauliai, Panevėžys“, – kalbėjo E. Nokas.

Jis skaičiavo sulaukiantis iki 30 iškvietimų per dieną. Darbuotojai dažnai vyksta į greitkelius visoje šalyje taisyti sprogusių sunkvežimių padangų. Ne kartą teko važiuoti netgi į Latviją. „Kai kurie latvių vairuotojai žino mūsų telefonus ir sugedus padangai skambina mums", – sakė E. Nokas, daugumą užsakymų ir dabar priimantis pats.

„Valdoramos“ darbuotojai vyksta ir į statybų aikšteles, karjerus, kur padangas tenka taisyti didelėms mašinoms. Prieš žiemos ir vasaros sezonus meistrus kviečia ir įmonės, turinčios kelių dešimčių automobilių parkus.

Dažnai skambina ir lengvųjų automobilių savininkai, kurie, atsitikus nelaimei kelyje, neturi atsarginių ratų ar tiesiog negali atsukti varžtų. „Nemažai dabartinių sunkvežimių ir lengvųjų automobilių neturi atsarginių ratų, todėl jiems labai praverčia mūsų mobilioji paslauga“, – kalbėjo užėmęs ir, svarbiausia, išsaugojęs gerą verslo nišą kaunietis E. Nokas.