Kraštui šauniai atstovavusiems artistams ir jų talkininkams Kauno rajono savivaldybės vadovai surengė padėkos popietę, kuri įvyko senojoje Zapyškio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje.

„Kalba, daina ir šokis yra tautinės tapatybės kertiniai akmenys. Ačiū jums už tai, kad saugote ir puoselėjate tai, kas mums brangiausia“, – kalbėjo Kauno rajono meras Valerijus Makūnas. Jis šventėje dalyvavusiems kolektyvų ir kultūros centrų vadovams ir aktyviems talkininkams įteikė padėkas ir atminimo medalius.

Plojimai aidėjo Dainų šventės Kauno rajone koordinatorei Živilei Jurgaitienei ir darbo grupės vadovei vicemerei Ramintai Popovienei, vairuotojui Jonui Mendžinskui ir medikams – visiems, kurių pastangas vainikavo įspūdingas reginys.

Į Lietuvos šimtmečio dainų šventę vyko 52 Kauno rajono mėgėjų meno kolektyvai, iš viso – 1 083 dalyviai.

„Į šimtmečio dainų šventę vykome aukštai iškėlę Kauno rajono vėliavą. Tai buvo visam gyvenimui įsimintinas įvykis. Ačiū jums visiems už tai“, – kalbėjo R. Popovienė.

Kauno rajono atlikėjai aktyviai dalyvavo visuose Lietuvos šimtmečio dainų šventės renginiuose. Tradicinėje liaudies meno parodoje buvo eksponuojami net 30-ties Kauno rajono tautodailininkų darbai: medžio skulptūros, šiaudiniai sodai, audiniai, margučiai, juostos, keramika, kalvystės darbai, gaminiai iš vytelių.

Kauno kraštą galima laikyti Lietuvos dainų šventės lopšiu, nes šios iniciatyvos sumanytoju laikomas kompozitorius Juozas Naujalis, gimęs ir užaugęs Raudondvaryje, o pirmoji masinė šventė 1924 m. nuaidėjo Kaune, Žaliakalnyje. Masiškumu pasižymėdavo ir vėlesniais laikais Kulautuvoje rengiamos Kauno rajono dainų šventės.

Kauno rajono muziejuje jau daug metų veikia J. Naujaliui skirta ekspozicija, menų inkubatoriuje minimos šiam muzikui skirtos sukaktys, vyksta koncertai.