Išugdė čempionus

"Krepšinis yra krepšinis, antrosios lietuvių religijos nenukonkuruosi, tačiau juntame pakilimą: sulaukiame daug tėvų skambučių, kurie domisi, klausia, kada ir kur galėtų atvesti vaiką, kad jis galėtų mokytis irkluoti", – atkreipė dėmesį Kauno rajono sporto mokyklos irklavimo treneris A.Lavickas.

Iki šiol šios sporto mokyklos iš miesto nuomojamoje Lampėdžių bazėje akademinio irklavimo treniruotes nuolatos lankydavo apie 40 vaikų ir paauglių. Jei moksleivių ir jų tėvelių entuziazmas neišblės, šiais mokslo metais pakaunės irkluotojų būrys turėtų gerokai išsiplėsti.

Daugiausia pasiekusi Lavickų auklėtinė – Ieva Adomavičiūtė, pasaulio jaunimo irklavimo čempionate Olandijoje neseniai apgynusi vienviečių valčių pasaulio čempionės titulą. I.Adomavičiūtė yra dukart Europos jaunių čempionė ir dukart pasaulio jaunimo čempionė. Jos brolis Aurimas Adomavičius Rio de Žaneiro olimpiadoje vyrų porinių keturviečių valčių finale užėmė devintą vietą.

Adomavičius treneriai pastebėjo lankydamiesi Raudondvario gimnazijoje ir prikalbino lankyti irklavimą. Tuomet jie buvo septintokai. "Pirmiausia atkreipėme dėmesį į didelio ūgio Ievą. Iš pradžių dėl tokio ūgio, svorio ji drovėjosi – su mumis, treneriais, nesileido į kalbas. O dabar 204 cm ūgio jos brolis tuomet buvo visai mažiukas. Tačiau mes juos abu matėm kaip perspektyvius, – prisiminė treneris. – Ieva nuo pirmos dienos, kai pradėjo treniruotis, parodė, ką gali. Pradėjusi lankyti treniruotes, ji veržte veržėsi į sportą. O Aurimas buvo labai imlus. Būna vaikų, kurie dirba, aria, bet vandens nejaučia, ir dėl to gali nepasiekti aukštų rezultatų. O Aurimas vandenį labai gerai jautė. Matėsi, kad jis bus geras irkluotojas. Ir neapsirikau."

Per žiemą neišsibėgioja

Lampėdžiuose moksleiviai irkluoja nuo paskutiniojo iki pirmojo ledo. "Šiemet ledas labai anksti ištirpo – jau kovo vidury galima buvo irkluoti. O kartais tik balandžio vidury karjere ledas ištirpsta, – į kartais užsitęsiantį žiemos sezoną atkreipė dėmesį E.Lavickienė. – Spalio pabaigoje, kai persukamas laikas, vakarais jau būna tamsu irkluoti – vyksta sezono uždarymo varžybos, po jų einame irkluoti į uždaras patalpas."

Pakaunės irkluotojai naudojasi Lietuvos sporto universiteto irklavimo baseinu, specialiais irklavimo treniruokliais, atitinkančiais akademinio irklavimo valtis. Žiemą irkluotojai daug bėga, mina dviračius, kilnoja svarmenis, treniruojasi žaidimo salėse. Bendras fizinis pasirengimas irklavimo sporte labai svarbus. "Rankų raumenys lemia nedaug – mūsų sporte daugiausia lemia kojos ir galva, kuri turi viską koordinuoti. Juk čia sėdi ant sėdynėlės ir važinėji, kojas reikia laiku sulenkti ir ištiesti", – akademinio irklavimo esmę supaprastino A.Lavickas.

"Paradoksas, tačiau per žiemą, negaudami irkluoti atviruose vandens telkiniuose, vaikai ne tik ne neišsibėgioja: tuo metu jų ateina kaip tik daugiau nei vasarą. Žiemą ateina, nes nori sustiprėti, nori bendro fizinio parengimo: nori pakilnoti štangą, kažko naujo išmokti. O vandenyje – vien irklavimas, – palygino treneris. – Tai yra nelengva ir gana monotoniška, ciklinė sporto šaka – tie patys judesiai kartojami milijonus kartų. Vaikams įgrysta, nuo irklavimo rankos pasidaro pūslėtos, kruvinos. Vasarą vienus tėvai pasiima išsiveža, kiti taip išsibėgioja."

Pavasarį, vasarą jaunieji rajono irkluotojai dalyvauja stovyklose irklavimo bazėje Birštone. "Kartu išvežame vaikus iš Kauno, atitraukiame nuo asfalto. Vaikams tokios stovyklos labai patinka", – patebėjo E.Lavickienė.

Aukštas ūgis – pranašumas

Jaunuosius irkluotojus treneriai sodina į akademinio irklavimo valtis – nuo vienviečių iki didžiulių, 18 m ilgio aštuonviečių. Žiemą, besitreniruojant salėse, treneriai tyrinėja jaunimą: tylenius, užsidariusius, labiau linkusius būti vienumoje pavasarį sodina į vienvietes valtis; bendraujančius, linkusius dirbti komandoje – į dvivietes, keturvietes ar aštuonvietes.

Į akademinio irklavimo treniruotes priimami paaugliai nuo 14 metų. "Galėtume priimti ir 10–12 metų vaikus, tačiau mūsų inventorius yra labai sunkus. Kai pavasarį išeiname į lauką ir kai vaikams reikia patiems nešiotis iš angaro į ežerą tokį inventorių, kaip aštuonvietė valtis, kuri sveria nuo 96 kg (jei nors vieno gramo trūksta, visa komanda varžybose diskvalifikuojama), jaunesniems vaikams tai būna problemiška. O treneris paskui visus vaikus su inventoriumi neprivaikščios", – užsimena E.Lavickienė.

Dėl amžiaus treneriai prisipažįsta kartais padarantys išimčių: į Kauno rajono sporto mokyklą buvo priimta irkluoti viena 184 cm ūgio penktokė. "Kaip gali tokio ūgio vaiko nepaimti? Sovietmečiu buvo reikalavimas, kad šioje sporto šakoje vaikinai turi būti ne žemesni kaip 188 cm, o merginos – 178 cm. Pažiūrėkit, Adomavičiai: 22 metų A.Adomavičius – 204 cm ūgio, 21 metų I.Adomavičiūtė – 194 cm. Aukštas ūgis irklavime – didžiulis pranašumas", – užsiminė A.Lavickas.

"Mes pirmiausia atkreipiame dėmesį į fizinius duomenis – ūgį, svorį. Labai stambių nepriimame, o labai liesi – prašom. Tai kas, kad jie neturi tiek jėgos – ją galima užsiauginti. Tačiau jie yra lankstesni, gyvesni. Dalis vaikų atkrenta po patikros sporto medicinos centre, nes labai daug aukštesnių vaikų turi iškrypusį stuburą. Nemažai atkrenta dėl įvairių širdies ligų – šiais laikais vaikai jomis dažnai serga", – atkreipė dėmesį E.Lavickienė.

"Pradėję lankyti treniruotes vaikai prisiriša prie mūsų, mes – prie jų. Labai sunku paskui po metų ar dvejų pasakyti: medicininiai tyrimai rodo, kad sportininku netapsi. Gaila būna vaiko", – emocinę pusę atskleidė A.Lavickas.

Pašnekovo žodžiais, trenerio tikslas nėra siekti su visais vaikais aukšto sportinio meistriškumo: "Tačiau visada atsiranda vienas ar keli vaikai, kurie nori rimtai sportuoti, nori aukštų rezultatų. Ir trenerio širdis krypsta į tą pusę. Juk lankyti treniruotes vien tam, kad paplaukiotum, gali ir pensininkai, o vaikai, paaugliai nori varžytis tarpusavyje, lenktyniauti, nori kažkur išvažiuoti. Ir kartais tas meistriškumas ateina savaime."

Treneriai džiaugiasi pakaunėje augančiais irklavimo talentais. "Yra išskirtinių talentingų vaikų. Juos pasikvieti, globoji, prižiūri, ir, žiūrėk, išauga čempionai. Ir dabar turim puikių perspektyvių vaikų. Tai Gustė Vaškevičiūtė iš Vaišvydavos, šešiolikmečiai dvyniai iš Lapių Dovydas ir Domantas Stankūnai, mano treniruotos sportininkės Jolantos Stankūnienės atžalos. Taip pat penkiolikametis Titas Mašanauskas iš Zapyškio – šiemet Lietuvos jaunučių varžybose dukart buvo antras", – daugiausia

vilčių teikiančius jaunuosius irkluotojus vardijo A.Lavickas.

Ugdo dešimt sporto šakų

Kauno rajono sporto mokykloje ugdomos šios sporto šakos: boksas, gimnastika, sportiniai šokiai, irklavimas, lengvoji atletika, krepšinis, kulkinis šaudymas, stalo tenisas, rankinis, futbolas. Mokykloje sportuoja 636 moksleiviai.

Praėjusiais mokslo metais 48 mokyklos moksleiviai atstovavo įvairių sporto šakų ir amžiaus Lietuvos rinktinėms. Buvę šios sporto mokyklos auklėtiniai Egidijus Kavaliauskas (2008 m. Pekine, 2012 m. Londone) ir Eimantas Stanionis (2016 m. Rio de Žaneire) gynė Lietuvos garbę olimpinėse žaidynėse.

Praėjusiais mokslo metais mokyklos moksleiviai sėkmingai rungtyniavo Lietuvos pirmenybėse ir čempionatuose bei tarptautinėse varžybose.