Patikimas ramstis keturiolika metų

Kauno rajono savivaldybė viena pirmųjų šalyje atsigręžė į šventoves ir tapo patikimu jų ramsčiu. Dar 2008 m. čia buvo įsteigta Bažnyčių paveldo rėmimo programa. Šiemet bažnyčioms paremti Kauno rajono savivaldybė skyrė 160 tūkst. eurų.

Kauno rajono savivaldybė yra žymiai prisidėjusi prie Kulautuvos Švč.Mergelės Marijos Vardo bažnyčios ir Paštuvos Šv.Barboros bažnyčios atstatymo. Kartu su Vilkaviškio vyskupija naujam gyvenimui prikelta gotikinė Zapyškio Šv.Jono Krikštytojo bažnyčia. Pernai skirta lėšų tęstiniams Tabariškių Kristaus Karaliaus, Vilkijos Šv.Jurgio bažnyčios, Viršužiglio Švč.Mergelės apsilankymo koplyčios darbams.

Pabaigos dar nematyti

Panevėžiuko Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčios parapijos klebonas Žilvinas Zinkevičius apie gražų savivaldybės gestą teigė sužinojęs iš „Kauno dienos“. Laikas niokoja unikalią šventovę, todėl remonto darbams lėšų bandoma užsitikrinti iš įvairių šaltinių. Parapijoje ne tik renkamos aukos ir laukiama savivaldybės dėmesio ženklų. „Rengiame projektą tvarkybos darbams finansuoti, esame pateikę paraišką Kultūros departamentui, paskelbę konkursą rangos darbams, laukiame atsakymo iš Kultūros ministerijos, ar šiuos darbus kas nors nusipirko. Darbai gali užsitęsti ir dešimt metų“, – pasakojo klebonas.

Šios šventovės statinių kompleksą sudaro 1747 m. pastatyta bažnyčia, 1872 m. atsiradusi ir 1904 m perstatyta šventoriaus tvora – vietinės reikšmės architektūros paminklas ir vartai. Jauki, mažai per 200 metų pakitusi bažnyčia stovi pakilioje vietoje, dominuoja miestelio kontūre ir yra iš tolo matoma. Pradėjus tvarkymo darbus, pirmiausia buvo naujai uždengtas stogas, o prieš porą metų pakeistos griūvančios lubos – darbus finansavo Kauno rajono savivaldybė ir Kultūros departamentas.

Puošmena: neseniai atnaujintos lubos tiesiog švyti. / Vilmanto Raupelio nuotr.

Panevėžiuko Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčios statinių komplekso tvarkybos darbai bus tęsiami ir toliau. „Tvarkysime tvorą ir vartus, bažnyčios vidų, freską. Pradėsime nuo to, kas yra svarbiausia, ir palaipsniui eisime toliau“, – patikino Ž.Zinkevičius.

„Vėlyvojo baroko stiliaus mūrinė Panevėžiuko Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčia unikali, ji retai pasitaikančio trikampio plano, vienintelis tokio tipo kultūros paveldo objektas Lietuvoje“, – pabrėžė Kauno rajono savivaldybės Urbanistikos skyriaus vyriausioji specialistė, atsakinga už kultūros paveldą, Eglė Knygauskaitė-Liakienė.

Liaudies meistrų pastatytuose maldos namuose išlikę trys mediniai baroko formų altoriai, aukšto meninio lygio pumpuro formos medinė sakykla. Kuklioje bažnytėlėje yra vertingų dailės paminklų, skulptūra „Trimituojantis angelas“ (XIX a., medis), ornamentuotas kryžius (XVIII a. pab.–XIX a. pr., geležis). Tikinčiuosius melstis kviečia 1639 m. Karaliaučiuje nuliedintas žalvarinis varpas Antanas – respublikinės reikšmės taikomosios dekoratyvinės dailės paminklas.

Nori atgaivinti tradiciją

„Čekiškės sinagoga ypatinga tuo, kad ji viena iš nedaugelio išlikusių mūrinių sinagogų, kurios eksterjeras yra beveik nepakitęs nuo XIX a., kitą kulto objektą, kuriam šiemet lėšų skyrė savivaldybė, pristatė E.Knygauskaitė-Liakienė. Jau keletą metų iš eilės Kauno rajono savivaldybė prisideda finansiškai prie šio pastato tvarkybos.“

M. Bairakas: jei tikintieji galės atvažiuoti pasimelsti, paskaityti Torą, Čekiškė nuskambės per visą pasaulį. / Elijaus Kniežausko nuotr.

„Kai prieš dešimt ar vienuolika metų pirmą kartą nuvažiavau į Čekiškę, užėjau į sinagogos vidų ir pamačiau Aron hakodešą su paišybos elementais, man apsivertė širdis ir aš daviau sau žodį, kad sinagogą prikelsiu antram gyvenimui. Tikiu, kad tai pavyks, nes mums labai geranoriškai padeda Kauno rajono savivaldybė. Sulaukiame palaikymo ir pagalbos iš vietos bendruomenės“, – sakė pastato valdytojas Mauša Bairakas.

Jis pasidžiaugė, kad išorės darbams užbaigti 119 tūkst. eurų gavo ir iš Kultūros ministerijos. „Jau esame uždengę stogą, pakeitę langus. Dar liko apšiltinti pamatus, keletas kitų techninių darbų, iš minėtos sumos lėšų užteks grindims ir lauko durims pakeisti, moterų galerijai sutvarkyti. Tuomet jau galėsime pereiti į vidų. Tai bus kitas, tęstinis projektas“, – pasakojo M.Bairakas.

Sinagogos viduje numatyta restauruoti Aron hakodešą, freskas. „Labai džiaugiamės, kad kasmet finansiškai paremia ir Kauno rajono savivaldybė. Šiemet tas lėšas skirsime elektros instaliacijos darbams ir sinagogos apšvietimui įrengti, teritorijai sutvarkyti. Kadangi yra pakyla, turime minčių padaryti sceną, tuomet galėsime organizuoti koncertus“, – planais dalijosi pastato valdytojas.

M.Bairakas neabejojo: ateityje Čekiškės sinagoga taps puikia traukos vieta. „Mano vizija – rengti išvažiuojamąsias pamaldas, pritraukti daugiau religingų žmonių. Tik per stebuklą Antrojo pasaulinio karo ir sovietinės okupacijos metais čia išliko Aron hakodešas. Į vadinamąją palaimintąją spintą aš taip pat ketinu padėti Torą. Žinoma atnaujintoje sinagogoje vyks įvairios edukacijos, parodos ir koncertai, tačiau pirmiausia, nes tai labai svarbu, norime atgaivinti judaizmo tradiciją, kad ji nebūtų pamiršta. Aš visiems sakau: žydų radijas yra greitesnis už bet kokį internetą. Jei tikintieji galės atvažiuoti pasimelsti, paskaityti Toros, Čekiškė nuskambės per visą pasaulį, tai bus prestižas ir Kauno rajono savivaldybei, ir mūsų bendruomenei“, – patikino pašnekovas.

E. Knygauskaitė-Liakienė: bažnyčia unikali, ji – retai pasitaikančio trikampio plano, vienintelis tokio tipo kultūros paveldo objektas Lietuvoje. / Asmeninio archyvo nuotr.

XIX a. statyta Čekiškės sinagoga – istorizmui priskirtinas stačiakampio plano, raudonų plytų, netinkuotas dviejų aukštų pastatas, kurio plokštumos suskaidytos piliastrais. Šoninius fasadus puošia perdegtų juodų plytų ornamentai. Nepakitusi išliko sinagogos vidinė struktūra – stačiakampio plano vyrų maldų salė ir atvira, vadinamoji moterų, galerija antrame aukšte. Pastato viduje yra išlikusi autentiška sieninė tapyba, tačiau jos būklė yra avarinė.

Dovanos žinių ir potyrių

Dar vieną į Kultūros paveldo registrą įtrauktą objektą – Garliavos evangelikų liuteronų bažnyčią – atgaivino Kauno architektė, naujoji jo savininkė Edita Stankevičiūtė-Righetto. Šimtametis pastatas, atlaikęs permainingos epochos išbandymus tapo „Righetto dizaino galerija“.

Istoriniai šaltiniai liudija, kad Garliavoje liuteronų parapija buvo įsteigta 1818 m. Tuomet pastatyta pirmoji medinė bažnyčia. Po maždaug pusšimčio metų jos vietoje iškilo mūriniai, vėliau, per karus, stipriai nukentėję maldos namai.

Tarpukariu bažnyčia buvo atstatyta, joje vyko sakralinė veikla. Tačiau po Antrojo pasaulinio karo ji buvo priversta užsidaryti – pastatas išgrobstytas.

Nyksta: 1872 m. atsiradusi ir 1904 m. perstatyta šventoriaus tvora – vietinės reikšmės architektūros paminklas – jau prašosi remonto. / Vilmanto Raupelio nuotr.

Sovietmečiu evangelikų liuteronų kurtoje erdvėje veikė kailių ir odų apdirbimo cechas. Bažnyčia tikriesiems savininkams grąžinta nepriklausomybės laikais, bet dėl lėšų, reikalingų jai remontuoti, stygiaus ji ilgai stovėjo apleista ir nenaudojama pagal paskirtį.

2005 m. objektas įtrauktas į Nekilnojamųjų kultūros vertybių sąrašą, jam suteikta komercinė paskirtis. Evangelikai liuteronai bažnyčią nusprendė parduoti. Naujiesiems savininkams atgaivinti pastato taip ir nepavyko, nors jame norėta įrengti ir piceriją, ir naktinį klubą.

„Nuo šiol čia bus ne tik dizaino studija ir architektų biuras, bet ir vieta, kur vyks renginiai, parodos, interjero ekspozicijos, koncertai. Norime, kad tai taptų traukos objektu, padovanosiančiu naujų žinių ir potyrių“, – apie naująjį bažnyčios etapą pasakojo E.Stankevičiūtė-Righetto.