Prieš 57 dienas į kosmoso platybes paleistas kaunietiškas palydovas aplink Žemę jau apskriejo beveik 900 kartų. Skaičiuojama, kad jis į dulkes pavirs vasarą, tačiau kūriniui gyvybę įpūtę KTU mokslininkai nesisieloja – mažylis savo darbą jau padarė.

Sukurtų dar geresnį

"Paleistas. Duomenys priimti ir nusiųsti. Komandų klauso. O visa kita – niuansai, – žvelgdamas į palydovui "LitSat-1" iškeltų užduočių sąrašą pirštus lenkė KTU Elektronikos inžinerijos katedros profesorius Darius Gailius. – O didžiausia palydovo nauda – vaikų sudominimas elektronikos mokslu. Esu įsitikinęs, kad jis atliko ir šį darbą."

Vienas iš dviejų lietuviškų palydovų su visomis užduotimis susidorojo nepriekaištingai. D.Gailius neabejoja, kad Lietuvos mokslininkų komanda nesunkiai sukurtų kur kas geresnį palydovą, tačiau kam to reikia? "LitSat-1" įrodė, kad lietuvių valdomi palydovai nepasiklysta, o jo į Žemę parsiųsti duomenys taps itin reikšmingų tyrimų pagrindu.

Pasisekė brazilui

Kosmose ganytis paleistiems palydovams kurį laiką draudžiama net krustelėti, todėl po išmetimo iš Tarptautinės kosminės stoties "LitSat-1" orbitoje apdujęs jis plūduriavo 45 min., kol ėmė spygauti beveik nesustodamas. Į gimtąją žemę palydovas signalą siunčia kas 4,567 sek. Ilgesnės pauzės įsivyrauja tik tada, kai vykdo kitas jį kontroliuojančių žmonių užgaidas.

Praėjus pusvalandžiui po palydovo atgijimo, pirmojo "LitSat-1" šauksmo ištempę ausis Lietuvoje laukę mokslininkai lyg ir pajautė tinkamu dažnumu sklindantį signalą, tačiau jis buvo labai silpnas – palydovo orbita nuo Kauno buvo pernelyg toli, todėl teko laukti, kol jis aplink Žemę apsuks dar vieną ratą.

Pirmasis aiškiai lietuvišką skaitmeninį paketą su užšifruotu LIETUVA MYLI LAISVE" pagavo, iššifravo ir apie tai visam pasauliui pasigyrė radijo mėgėjas iš Brazilijos Rolandas Zurmely. Netrukus "LitSat-1" siunčiamus duomenis sugavo ir lietuviai. Nuo tada KTU mokslininkų pasikalbėjimai su savo kūriniu vyksta kasdien po 5–6 kartus. Ilgiausiai ryšys užsimezga dešimčiai minučių, kai palydovas praskrieja arčiausiai Lietuvos. Visų susitikimų trukmė per parą – maždaug pusvalandis. Pasimatymai trumpi, nes palydovas horizontu praskrieja it raketa – 7,8 km/sek. greičiu.

Padėjėjai – iš viso pasaulio

Trumpai savo signalais gimtinę paliečiantis palydovas visą likusią paros dalį nelieka vienišas. Jį stebi, jo siunčiamus duomenis kaupia ir į Kauną persiunčia radijo mėgėjai iš viso pasaulio. Už tai jiems leidžiama naudotis palydovo ryšių retransliatoriumi.

"Gauname prašymų įjungti palydovo retransliatorių iš Japonijos, Rusijos, Australijos ir  kitų valstybių. Mes neprieštaraujame – atiduodame duoklę mėgėjams", – juokėsi D.Gailius.
Į palydovą galima nukreipti skirtingus signalus ir juos retransliuoti daugybei gavėjų. "LitSat-1" siunčiamas ar retransliuojamas signalas priimamas maždaug Europos dydžio plote.

Tuo metu, kai antenomis nepasiekiamas iš Lietuvos, palydovas duomenis kaupia savo atmintyje. Tiesa, kone parą kaupiamų duomenų per pusvalandį trunkančius pasimatymus nusiurbti nepavyksta, tačiau mokslininkai dėl to pernelyg nesisieloja – užtenka ir tų, kuriuos gauna. Iš palydovo atminties duomenis galima imti ne iš eilės, o būtent tuos, kurių reikia. Tik dėl šios funkcijos buvo sužinota, kas su palydovu dėjosi pačiu svarbiausiu momentu – kai įsijungė visos sistemos ir išsiskleidė antenos.

Vasaros pabaigos nesulauks

Prieš porą mėnesių 400 km aukštyje paliktas "LitSat-1" artėja prie Žemės – šiuo metu yra nusileidęs maždaug 40–60 km. Kuo toliau, tuo sparčiau atstumas iki Žemės mažės, kol palydovas nesusidurs su Žemės atmosfera.

"Vasaros galo nesulauks – sudegs. Tokia lemtis ištinka visus vadinamosiose žemosiose orbitose esančius palydovus, o žmonės burba, kad į kosmosą šiukšlių prileidome", – juokėsi D.Gailius.

Sudegęs palydovas neliks tik įspaudu Lietuvos kosmoso tyrinėtojų atmintyje. Jo sukaupti praktiniai duomenys bus itin naudingi kitiems tyrinėjimams.

"Jei Lietuva ketina kažkada kosmose imtis rimtesnių darbų, kažkokia pradžia turi būti padaryta. Iki šiol mes tik teoriškai galėjome įsivaizduoti, kaip bus užtikrinamas ryšys, kokiomis sąlygomis veiks elektronika, ar sugebėsime išsiųsti ir priimti signalą", – pasakojo D.Gailius.

Palydovas sukonstruotas iš gana nebrangių detalių. Bene daugiausiai atsiėjo palydovo apdarai – saulės energiją siurbiančios baterijos, kurios sugeba šeimininkui sukaupti pakankamą energijos kiekį. Kol kas "LitSat-1" neišgąsdino nė į šonus prasiskverbiantis iki -37 laipsnių šaltis, nė alinantis karštis, siekiantis daugiau nei 60 laipsnių.

Susitiko su vilniečiu

Prieš dvi savaites "LitSat-1" kelių kilometrų atstumu prasilenkė su kitu tą pačią dieną į kosmosą paleistu lietuvišku palydovu – "LituanicaSat-1". Toks atstumas kosmose laikomas itin menku, tačiau, D.Gailiaus teigimu, tikimybė, kad abu lietuviški palydovai susidurs ar su kitais tame pačiame aukštyje skraidančiais kūnais, sunkiai tikėtina.

"LitSat-1" ir "LituanicaSat-1" konkurencija buvo jaučiama nuo pat pirmosios mikroschemos sulitavimo. Prie jos užaštrinimo prisidėjo tai, kad "LitSat-1" kūrė KTU, o prieš "LituanicaSat-1" atsiradimo daug prisidėjo kita Lietuvos aukštoji mokykla – Vilniaus universitetas.

"Ta konkurencija yra nuo pat pradžios, – nusišypsojo D.Gailius. – Buvo ir negražių momentų, tačiau šiaip, manau, konkurencija nėra blogas dalykas – pagyvino procesą."

Dabartiniais duomenimis, "LitSat-1" žemę apskriejo trimis sykiais daugiau, bet "LituanicaSat-1" gyvuos ilgiau. Palydovų ilgaamžiškumas priklauso ne nuo vienos aplinkybės, bet didžiausią įtaką jam daro orbitos aukštis. Pavyzdžiui, prieš metus paleistas estų palydovas "ESTCube-1" tebesisuka aplink Žemę, nes buvo paleistas maždaug 670 km aukštyje. Beje, estai šiame palydove išbando naują technologiją, kuri misiją baigusiems palydovams turėtų leisti greičiau smigti žemyn ir susinaikinti arba pakilti į viršų, kur palikta vieta palydovų kapinynui.

Stebi kolegų darbą

Tuo metu, kai stebimo lauko ribose nėra "LitSat-1", jo kūrėjai smalsiai užmeta akį į "LituanicaSat-1".

"Jie turėjo bėdų su energetika – išsikraudavo baterija, tačiau viskas susitvarkė. Šiuo metu matome, kaip vilniečiai bando prakalbinti savo palydovą siųsdami įvairias komandas ir jiems visai neblogai sekasi", – pastebėjimais dalijosi D.Gailius. Patys palydovai tarpusavyje nesipyksta, net sugeba kalbėtis – vienas kitam gali siųsti informaciją.

Vilniečiai galėtų didžiuotis tuo, kad jų palydovas aprūpintas fotoaparatu. Kauniečiai teigia nuotraukas paaukoję dėl mokslo.

"Geros kokybės nuotraukos vis tiek neišgautume, o kelių megabaitų siuntimas siaurais mūsų kanalais užtruktų kelias savaites. Todėl nusprendėme vietoj fotoaparato įmontuoti įrangą, kuri padėtų daugiau sužinoti apie palydovo elgesį", – kalbėjo D.Gailius.

Ieško stabilumo paslapties

Maži palydovai – ateitis, nes tokių prietaisų gamybos ir paleidimo sąnaudos kur kas mažesnės. Tačiau brėkštančios mažų palydovų eros įsisiūbavimą stabdo jų nestabilumas ir nesugebėjimas antenų ar prietaisų nukreipti tiksliai ten, kur reikia.

"Pavyzdžiui, mes su savo palydovu duomenis šaudome aplinkui – signalai pasiekia ir Žemę, ir Mėnulį. Dabar tai sau galime leisti, tačiau jei ateityje norėsime naudodamiesi mažu palydovu pasiųsti duomenis iš Mėnulio, Marso ar perduoti didelius informacijos kiekius, signalą teks pasiųsti ne be kur, o gana taikliai į imtuvą", – aiškino D.Gailius.

Dėl įvairių priežasčių mažuose palydovuose stabilizavimo funkciją atliekantys raketiniai varikliai beveik nemontuojami, o kitomis priemonėmis (giroskopai, magnetinio stabilizavimo sistemos) juos daugmaž suvaldyti galima, tačiau orientavimo tikslumas dažnai lieka nepakankamas.

Lietuvos mokslininkai įsitikinę, kad galėtų prisidėti prie šios problemos sprendimo. Į "LitSat-1" įmontuotas giroskopas, Žemės magnetinio lauko sensorius, GPS imtuvas, išorė apklijuota fotojutikliais. Visų šių įrenginių fiksuojami duomenys leidžia braižyti trajektorijas, kuriomis palydovas skrido ir kaip sukosi aplink savo ašį.

"Jeigu reikės, kitą palydovą sukursime dar geresnį, tačiau ir šis jau pateikė pakankamai duomenų. Mes jau įsikabinome į visam pasauliui aktualią mažų palydovų orientavimosi problemą. Apie tai jau kalbėjomės ir su NASA", – ateities tyrimų planus atskleidė D.Gailius.

"LitSat-1" kelionė

2014 m. vasario 28 d. 7.30 val. pasauliniu koordinuotu laiku (UTC): palydovas "LitSat-1" paleidžiamas iš Tarptautinės kosminės stoties.

8.15 val. UTC: po 2 450 sek. nuo paleidimo deaktyvuojamos saugaus paleidimo sistemos, išskleidžiamos radijo ryšio antenos, palydovas pradeda transliuoti pirmuosius skaitmeninius radijo švyturio paketus.

8.50 val. UTC: Kaune KTU radijo klube užfiksuotas pats pirmasis (ir tuo metu vienintelis) skaitmeninis paketas. Niekas nebuvo tikras, ar tai tikrai buvo "LitSat-1" paketas, nes palydovas virš horizonto buvo pakilęs ne daugiau kaip keliais laipsniais.

10.13 val. UTC: radijo mėgėjas Rolandas Zurmely iš Brazilijos priėmė pirmuosius skaitmeninius paketus ir atsiuntė raportą "LitSat-1" komandai.

10.25 val. UTC: duomenys Kaune girdimi garsiau ir periodiškai, o per trečiąjį ir kitus skridimus priimti telemetrijos duomenų paketai, iš kurių sužinota, kad fotovoltiniai elementai veikia, akumuliatorius įkrautas, magnetinio lauko jutikliai matuoja Žemės magnetinį lauką.

2014 m. kovo 4 d.: sėkmingai perduota valdymo komanda palydovui (GPS imtuvo įjungimas).

2014 m. kovo 9 d.: sėkmingai įjungiamas ir išbandomas tiesinis retransliatorius.

2014 m. kovo 11 d.: sėkmingai ištransliuojami trys žodžiai per palydovo tiesinį retransliatorių. Per palydovą užmezgamas radijo ryšys su radijo mėgėju Tadu Vyšniausku iš Širvintų.

Iki 2014 m. kovo 18 d. išbandytos visos palydovo sistemos.