Turi juodąjį sąrašą

Neseniai Kėdainiuose užpultas ir sumuštas Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centro greitosios medicinos pagalbos (GMP) skyriaus paramedikas. Prieš mėnesį Vilniuje greitosios pagalbos vairuotojas paciento taip buvo sumuštas ir suspardytas, kad jam lūžo žandikaulis ir krūtinkaulis.

Išpuolių gruodį netrūko ir Kaune – girti jaunuoliai apstumdė GMP automobilio vairuotoją, girta moteris įspyrė slaugytojai į blauzdą. Visų besikeikiančių, liejančių tulžį ant GMP dispečerių ar ant medikų brigadų, nėra kada registruoti. „Nuolat taip besielgiančiųjų sąrašą turime“, – sakė Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stoties (GMPS) direktoriaus pavaduotoja medicinai Ilona Kajokaitė.

Su tiesioginiu smurtu, kai medikui buvo trenkta, ką nors į jį paleido, brovėsi į automobilį, neleido išvažiuoti, trankė automobilį ir su „nepasisekusiais“ ketinimais (spyrė, metė, bet nepataikė, parodė, kad turi ginklą), pašnekovės teigimu, Kauno miesto GMP stoties atstovai susiduria 10–20 kartų per metus. Kauno rajone – šiek tiek mažiau.

Situacija: smurto prieš medikus buvo visais laikais, tačiau tik pastaraisiais metais tai labiau pradėta viešinti. (Vilmanto Raupelio nuotr.)

Grasinimai nepaskubins

I. Kajokaitė „Kauno dienai“ pasakojo, kad Kauno miesto GMPS dispečerinė per parą atsiliepia į 600–700 skambučių, gauna apie 300 iškvietimų.

Į stotį kasmet suplaukia apie 60–70 vien rašytinių padėkų, o kur dar išsakytos tiesiai žodžiu ar telefonu. Lengva skaičiuoti padėkas, bet ne įžeidinėjimus, fizinius išpuolius, grasinimus. Ypač tokiame atsakingame darbe.

„Psichologiniu smurtu nelaikome skambinančiojo pasakyto aštraus ar nenorminio žodžio, pakelto tono, kuriuos sukėlė stresinė situacija, kada nesiryžtama pradėti pradinio gaivinimo, kada miršta artimas žmogus ir atrodo, kad medikai važiuoja amžinybę, nors nuo skambučio praėjo vos penkios minutės. Greitoji medicinos pagalba yra tam, kad atvyktų pas jus kaip įmanoma greičiau ir suteiktų skubią pagalbą ūmios ligos ar traumos atveju“, – pastebėjo I. Kajokaitė.

Labai informatyvi yra pastaba „Bl*** na****“ važiuokit greičiau neklausinėję!“

„Skambinkite – patarsime, atvyksime, suteiksime pagalbą ir nuvešime. Tačiau su visa pagarba skambinantiesiems, kad būtų aiškiau, norėtume priminti – girtos kompanijos grasinimai, kad GMP važiuotų greičiau ir neklausinėtų, įžeidinėjimai ir grasinimai dispečeriui ir atvykusiai teikti pagalbą brigadai – yra smurtas“,  – perspėjo pašnekovė.

Sekina, atima laiką

I. Kajokaitė iš patirties vardijo, kad fizinio ir psichologinio smurto, nukreipto prieš greitosios medicinos pagalbos darbuotojus, pagrindinė priežastis yra alkoholio ir narkotinių medžiagų vartojimas.

„Psichologinio spaudimo personalui viena iš priežasčių yra skambinančiųjų neadekvatūs lūkesčiai arba klaidingas įsitikinimas, kad greitoji medicinos pagalba turi atvykti dėl bet kokios, kad ir menkiausios, priežasties. Deja, dažnai pamirštama, kad mes teikiame skubiąją pagalbą ir dispečerinė brigadą siunčia pas pacientą tik jei yra skubiosios pagalbos indikacijų. Mūsų darbe sunku išvengti psichologinio spaudimo. Jis pakankamai dažnas, nors tokių atvejų yra ne daugiau kaip 5–10 proc. visų skambučių ar iškvietimų“, – teigė Kauno miesto GMPS atstovė.

Agresyvus elgesys labai sekina, reikalauja papildomos energijos ir laiko, bandant nugesinti konfliktą. Laiką, kuris sugaištamas dėl agresyvaus pacientų ar jų artimųjų elgesio, būtų galima skirti asmenims, kuriems tikrai reikia skubios pagalbos.

„GMP darbuotojai turi prabangą išvengti tęstinių grasinimų ir užgauliojimų, priešingai nei gyvenantys su smurtautoju asmenys. Fizinis smurtas, jei skaičiuotume ir potencialius atvejus, kai medikų brigada išvengė smurto, nes laiku pasišalino iš įvykio vietos, nelaukdama, kol grasinimai taps realybe, – tokių atvejų būna po kelis kartus per mėnesį“, – skaičiavo I. Kajokaitė.

Važiuoja į nežinią

Kauno rajono GMPS vadovė Nelita Gudžiūnaitė-Bybartienė patikino, kad situacija Kauno rajone irgi yra įtempta. „Kiekvieną kartą gavę kvietimą važiuojame į nežinią. Smurtas prieš medikus nėra labai dažnas, daugiau yra psichologinio smurto, bet medikai turi būti apsaugoti ir nuo jo. Medikas atvažiuoja gelbėti, o ne tam, kad būtų sumuštas ar aprėktas“, – sakė vyr. gydytoja.

Ji teigė, kad administracija medikams visuomet akcentuoja, kad jeigu atvykę randa nesaugią aplinką, rekomenduoja atsitraukti, išeiti, išvažiuoti. Į kvietimus, pavyzdžiui, susijusius su ginklais, neadekvačia reakcija ir pan., einama tik su policija.

„Nesame įgalioti su pacientu nei muštis, nei bartis, nei bandyti jį sulaikyti, jį gainioti, jeigu šis nori pasišalinti. Pacientui pabėgus, pasišalinus, apie tai informuojame atitinkamas tarnybas ir tada jos sprendžia, ką daryti“, – kalbėjo N. Gudžiūnaitė-Bybartienė.

Ji atkreipė dėmesį į tai, kad nesaugumą, agresiją patiria ir kitų grandžių medikai, bet greitosios personalas – ypač, nes dviejų asmenų ekipažas bet kuriuo paros metu vyksta į pacientų namus, atokias vietas, vienkiemius, važiuoja pro miškus, kur nežinoma aplinka ir neaišku, kas jų laukia.

Dalis agresijos priežasčių – pacientų klaidingas įsitikinimas, kad greitosios medikai juos privalo konsultuoti visais medicininiais klausimais.

„Į mūsų kompetencijas, pavyzdžiui, neįeina konsultacijos dėl vaistų vartojimo nuo lėtinių ligų ar pokalbiai apie gyvenimą. Mes atvažiuojame teikti skubios pagalbos, kai gyvybei gresia pavojus. Mums patikėta gyvybę gelbstinti funkcija. Nevažiuojame šiaip sau į svečius. Reikia šviesti visuomenę, akcentuoti, kad gyventojai savo sveikatos klausimais visų pirma turi kreiptis į savo šeimos gydytoją. Čia nekalbama apie ūmią situaciją, kai tikrai tik operatyvūs GMP medikų veiksmai gelbsti gyvybę“, – sakė N. Gudžiūnaitė-Bybartienė ir pridūrė: tai, kad jam neprisiskambinama, ne priežastis tuoj pat skambinti 112.

Ką daryti?

Kalbintas Kauno rajono paramedikas atkreipė dėmesį į tai, kad smurto prieš medikus buvo visais laikais, tik pastaraisiais metais tai labiau pradėta viešinti. Jis atkreipė dėmesį į ministerijos siūlomus algoritmus, nurodančius medikams, vykstantiems pagal iškvietimą, kur yra agresyvus žmogus, palaukti policijos ir eiti teikti pagalbos su pareigūnais.

„Bepigu, kai mieste pakanka policijos pareigūnų. Tačiau jeigu iškvietimas toli nuo miestų centrų, policijos kartais tenka laukti ir dvi valandas. Suprantu, kad yra pareigūnų trūkumas“, – pastebėjo vyras.

Kita bėda – medikai dažniausiai užpuolami, kai iškvietimai skamba visai nekaltai, pavyzdžiui, 40 m. moteriai skauda pilvą.

„Būna, kad medikus iš karto pasitinka su peiliu. Arba atvykęs matai, kad iš namo bando pasprukti akivaizdžiai neblaivūs žmonės, o sprukdami bando užvažiuoti ant mūsų. Būna, kad maloniai praleidžia į buto vidų, tada užrakina duris ir pradeda grasinti. Padedi moteriai, nukritusiai nuo laiptų, pasirodo agresyvus vyras su kirviu“, – vardijo paramedikas.

Medikai priversti gudrauti ir bevažiuodami paskambina, prašydami patikslinti situaciją, būklę ar adresą. Iš fono, iš atsiliepusiojo tono ir žodyno galima iš dalies įtarti, kas laukia. Pavyzdžiui, labai informatyvi yra pastaba „Bl*** na**** važiuokit greičiau neklausinėję!“

Vienintelės medikų turimos savigynos priemonės – greita reakcija ir greitos kojos. Kalbintas paramedikas įsitikinęs, kad praverstų suteikta teisė darbe naudoti ašarines dujas ir didesnės brigados, sudarytos iš trijų asmenų.

Jėgų persvara – viena atgrasančių priemonių. Ašarinės dujos, anot jo, taip pat padėtų, o ir agresorius išvengtų sunkių pasekmių, nes jo poreikis  – laikinas.

Kitas aspektas – iš pacientų plūstantys įžeidimai. Pašnekovas įsitikinęs, kad baudos tokius drąsuolius šiek tiek apmalšintų. „Visi puikiai žino savo teises, bet ne savo pareigas. Norėtųsi tiesiog supratimo, kad atvykstame padėti ir nesame priešai“, – pastebėjo paramedikas.

Nesame įgalioti su pacientu nei muštis, nei bartis, nei bandyti jį sulaikyti, gainioti, jeigu šis nori pasišalinti.

Didelės viltys

Kauno miesto GMPS atstovai teigė, kad daug vilčių taip pat deda į administracinės atsakomybės už viešąsias paslaugas teikiančio asmens garbės ir orumo įžeidimo įteisinimą ir į tarpinstitucinio bendradarbiavimo stiprinimą (policija, gelbėtojai, GMP). Taip pat tikisi, kad į daugiau iškvietimų bus galima vykti kartu su policija.

Prieš mėnesį Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen paviešino, kad inicijuoja pataisas, pagal kurias už viešąsias paslaugas teikiančio asmens – mediko, socialinio darbuotojo – garbės ir orumo pažeminimą, įžeidimą grėstų bauda. Tokios Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) pataisos suteiktų galimybę tramdyti prieš medikus agresiją demonstruojančius asmenis, kai jų elgesys balansuoja ties fizinio smurto riba.

Procesas: V. Čmilytės-Nielsen teigimu, Administracinių nusižengimų kodekso pataisos, numatančios, kad už medikų įžeidimą grėstų baudos, Seime įveikė vieną iš trijų etapų. (T. Biliūno/BNS nuotr.)

V. Čmilytė-Nielsen atstovė spaudai Ilona Petrovė „Kauno dienai“ persiuntė Seimo pirmininkės komentarą: „ANK pataisos Seime įveikė pirmą (iš trijų) etapą, dabar jau nuo Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadų priklausys, kada Seimas svarstys projektą. Tikėtina, kad Seimas galėtų svarstyti projektą pavasario sesijoje, be abejo, vertinant, kad tai aktualu pagalbą teikiančių žmonių bendruomenei. Norėtųsi, kad procesas vyktų kuo greičiau ir sklandžiau.“

Šiame įstatymo papildymo projekte numatyta: „Viešąsias paslaugas teikiančio asmens garbės ir orumo pažeminimas, reiškiamas raštu, žodžiu, gestais, įžeidžiančiu, įžūliu, provokuojančiu ar kitokiu elgesiu, užtraukia baudą nuo 50 iki 300 eurų.“

Tokių administracinių nusižengimų tyrimą atliktų ir administracinių nusižengimų protokolus surašytų policijos pareigūnai.

Šiuo metu viešąsias paslaugas teikiančių paramedikų, socialinių darbuotojų ir pan. garbės ir orumo nesaugo jokia speciali ANK norma, priešingai nei, pavyzdžiui, pareigūnų.

„Kol vienoje šalies pusėje vyksta kvapą gniaužianti gelbėjimo operacija, kai Akmenės greitosios pagalbos medikai ne darbo metu gelbėja dvejų metų vaiko gyvybę, kitoje, Kėdainiuose, pakeliama ranka prieš skubėjusius į pagalbą greitosios pagalbos darbuotojus“, – į dar vieną išpuolį prieš medikus sureagavo sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys – jis kalbėjo apie viso medikų saugumo algoritmo peržiūrą.

SAM atstovai, atsakydami į „Kauno dienos“ užklausą, teigė palaikantys Seimo pirmininkės pasiūlytą pakeitimą. Nurodė, kad, siekdama mažinti smurto apraiškų gydymo įstaigose, ministerija baigia rengti Psichologinio smurto prevencijos ir intervencijos aprašą, kuris padės užtikrinti saugią aplinką ir tinkamai reaguoti į smurto reiškinius. Įsigaliojus šiam aprašui taip pat planuojama rengti mokymus.