Tačiau kasdienėje tarnyboje galime sutikti ir tikrų šeimos narių, į kuriuos darbo metu kreipiasi kaip į kolegas, o po darbo vadina vieni kitus tėčiais, dukromis ir sūnumis. Kauno apskrities policijoje šiuo metu galima suskaičiuoti septynias šeimas, kuriose atžalos pasekė savo tėvo pėdomis – tapo policijos pareigūnais.

„Nuo pat mažens mačiau tėčio pavyzdį, jis man visuomet buvo, yra ir bus autoritetas“,  - teigia Rasa Umbrasaitė, Kauno miesto Centro policijos komisariato pareigūnė. Jos tėtis – Arūnas Umbrasas, Kauno apskr. VPK Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos 1-ojo skyriaus viršininkas, ne kartą tapęs „Metų sekliu“ ir pripažintas geriausiu kriminalistu bei apdovanotas vardiniu ginklu. Dėl tėčio teisingai pasirinkto profesinio kelio dukra nei neabejoja: „Neįsivaizduoju jo dirbančio kitą darbą. Matosi, kad tai, ką daro, jam labai patinka ir tikrai gerai sekasi. Net sunku būtų suskaičiuoti visus jo gautus apdovanojimus“.

Nei uniformos, nei policija man niekuomet nebuvo svetima.

„Nei uniformos, nei policija man niekuomet nebuvo svetima. Pamenu, kai tėtis dar šauktiniams kariškiams vadovavo, tai rikiuotėje kariškiai bėga, aš trimetė irgi iš paskos jų, stengiuosi neatsilikti. Arba kuomet tėtis dirbo Šilainių nuovadoje, tai po mokyklos ateidavau pas jį į darbą ir lakstydavau tais koridoriais, tad visa ta aplinka buvo tokia sava ir visiškai natūrali“, - prisimena pareigūnė.

R. Umbrasaitė neneigia, jog būtent tėtis buvo viena iš priežasčių, dėl ko ji pati nusprendė tapti policijos pareigūne. „Visuomet žavėjausi tėčio darbu, atrodė viskas taip įdomu. Jo profesiją mačiau tokią aktyvią, bet taip pat ir labai paslaptingą. Būdavo paskambini, atsiliepia ir šnabžda, jog pasaloj sėdi, tai tokie dažniausiai pokalbiai telefonu ir būdavo –  besišnabždant“.

„Darbo į namus jis stengdavosi niekuomet neparsinešti, tad pats darbas atrodė kiek paslaptingas. Dar visai mažas buvau ir kartą atsivežė į darbą, jo kolegos pavaišino mane arbata ir meduoliais. Tad kuomet darželyje kas nors paklausdavo, ką tėtis dirba, atsakydavau, jog geria arbatą su meduoliais. Pamenu, kai pirmą kartą pavežė tarnybiniu automobiliu – tai buvo kažkas tokio. Važiuojam, girdžiu, jog kalba per raciją, bandau irgi kažką atsakyti, bet nesuprantu, kad jie manęs tai negirdi“, - juokiasi Mantas Lukošius, Kauno apskr. VPK Kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyriaus pareigūnas, kurio tėtis Vigintas Lukošius vadovauja Kelių policijos valdybai.

Mantas prisimena, kad tėvo darbas visuomet kėlė susižavėjimą pareigūno profesija ir būtent tai paskatino patį eiti tuo pačiu keliu – tapti policijos pareigūnu.

Kauno apskrities policijos bendruomenė gali pasidžiaugti šeima, kur beveik visi jos nariai dirba tėvynės labui. Kėdainių rajono policijos komisariato viršininko Alvydo Vainos dukra Viktorija dirba Kauno miesto Centro policijos komisariate, o jos brolis Edvinas – Kauno miesto Panemunės policijos komisariate.

„Nuo mažens abu žavėjomės tėčio darbu, kai grįžęs namo dalindavosi dienos įspūdžiais. O jo vilkima policijos pareigūno uniforma visada asocijuodavosi su teisingumu ir pagarba kitam“, - šypsosi jaunieji pareigūnai, teigdami, kad namuose turėtas pavyzdys įkvėpė ir juos pasirinkti šį nelengvą, bet prasmingą darbą.