Dalija lankstinukus
Spėjamas potvynis ties Kaunu gali parodyti, ar institucijos geba tvarkytis su kolektyvinės saugos iššūkiais. „Kauno diena“ pasidomėjo, kaip pasirengta galimam išbandymui.
„Prioritetas teikiamas prevencinėms ir mechaninėms priemonėms: ledo dangos susilpninimui ar suploninimui, mechaniniam ardymui specialia technika, vandens srautų reguliavimui ir kitoms iš anksto suplanuotoms intervencijoms saugiose vietose. Tiesioginės priemonės, tokios kaip sprogdinimas, vertinamos kaip kraštutinės ir taikomos tik išimtiniais atvejais, įvertinus jų poveikį aplinkai ir infrastruktūrai“, – būdus, kaip, prasidėjus potvyniui ir siekiant didesnio vandens pratekėjimo, būtų skaldomas upių ledas, vardijo Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) Analizės biuro patarėjas Romanas Judinas.
Pasak jo, informacija apie pasirengimą galimam potvyniui parengta kartu su Priešgaisrinės apsaugos gelbėjimo departamentu (PAGD), Kauno miesto ir rajono savivaldybėmis.
– Kaip, NKVC duomenimis, komunikuojama su pavojaus zonoje gyvenančiais žmonėmis? Ar gyventojai žiūri atsakingai, ar žino, kad reikia pasirengti šeimos veiksmų planą, turėti, pvz., evakuacines kuprines su vandeniu, maistu, dokumentais, kt.?
– Kauno rajono savivaldybė žmonėms, gyvenantiems potvynio rizikos zonoje, parengė ir išplatino specialius informacinius lankstinukus ir plakatus. Juose aiškiai ir paprastai išdėstyta, kaip pasiruošti galimam potvyniui: ką turėtų apimti šeimos veiksmų planas, kokius daiktus būtina turėti evakuacinėje kuprinėje, kaip apsaugoti dokumentus, maisto ir vandens atsargas. Gyventojai raginami nelikti pasyviais stebėtojais, o iš anksto pasiruošti galimiems išbandymams, tartis šeimose ir kaimynystėse, ypač pasirūpinti vyresniais žmonėmis ir tais, kuriems gali prireikti pagalbos.
Kauno miesto savivaldybė taip pat palaiko kryptingą ryšį su gyvenančiais potencialioje potvynio zonoje. Komunikavimas vertinamas kaip konstruktyvus.
– Kaip numatomas ankstyvasis potvynio zonoje gyvenančių žmonių perspėjimas – kas jau padaryta, kad jis būtų maksimaliai efektyvus?
– Pagal PAGD pateiktą informaciją, rizikos zonoje esantys gyventojai yra perspėti apie galimas rizikas, jiems atsakingi savivaldybių atstovai (parengties pareigūnai, operacijų centrų dalyviai) ir PAGD pareigūnai nuolat teikia atnaujintą situacijos vertinimą (dažniausiai gyvai, lankant gyventojus). Gyventojai informuoti, kad šis laikas, kai situacija stabili, turi būti skirtas institucijų ir pačių gyventojų pasiruošimui.
Vis dėlto situacija, atsižvelgiant į orų pokyčius, gali greitai pasikeisti, todėl gali būti panaudoti ir perspėjimo pranešimai į gyventojų mobiliuosius telefonus, reikalui esant – rizikos zonoje esantys gyventojai gali būti perspėti ir įjungiant gyventojų perspėjimo sirenas.
Pavyzdžiui, Kauno mieste vandens lygis stebimas pasitelkiant matavimo ir kitas technines priemones, glaudžiai bendradarbiaujant su kitomis tarnybomis. Nuolat derinami veiksmai, vertinamos turimos priemonės ir pasirengimas. Taip pat sudaromi potvynio zonoje gyvenančių gyventojų sąrašai, kad prireikus būtų galima iš anksto ir sklandžiai pasiruošti galimai pavojingose Neries pakrantės zonose gyvenančių asmenų evakuacijai.
Natūrali apsauga
– Ar Kauno mieste yra vietų, kuriose namai, galbūt ir teritorijos jau dabar apsaugomi smėlio maišais, vandeniui atspariomis plėvelėmis, laikinais užtvarais, pylimais ar kitomis potvynį galinčiomis slopinti priemonėmis?
– Kauno miesto savivaldybės vertinimu, laikinosios apsaugos priemonės mieste nėra įrengiamos, nes Kaunas pasižymi natūraliai aukštais upių krantais, kurie veikia kaip natūrali apsauga nuo potvynių. Vertinamos kelios potencialiai rizikingos vietos (pvz., Kleboniškis), tačiau situacija šiuo metu stabili, sprendimai dėl papildomų apsaugos priemonių būtų priimami tik tuo atveju, jei hidrologinė situacija reikšmingai keistųsi.
Rizikos zonoje esantys gyventojai gali būti perspėti ir įjungiant gyventojų perspėjimo sirenas.
– Ar galimo potvynio zonose jau paruošti evakuacijos maršrutai, laikino apgyvendinimo vietos, pasirūpinta pagalba pažeidžiamoms grupėms?
– PAGD vertinimu, gyventojų evakuacija iš potvynių ir galimų užtvindymo zonų Lietuvoje yra planuojama iš anksto.
Planuojama evakuotus žmones apgyvendinti savivaldybių iš anksto numatytuose kolektyvinės apsaugos statiniuose, kuriuose yra sudaromos būtinos gyvenimo sąlygos, organizuojama reikalinga socialinė ir medicininė pagalba. Pirmiausia bus pasirūpinama pažeidžiamomis gyventojų grupėmis, taip pat asmenimis, kuriems, vykdant evakuaciją, reikalinga pagalba.
Potvynio metu prioritetas teikiamas žmonių gyvybės ir sveikatos apsaugai, tačiau kartu būtų imtasi priemonių ir apsemto ar evakuoto turto apsaugai. Viešąją tvarką ir teritorijų kontrolę užtikrintų Lietuvos policija, bendradarbiaudama su savivaldybių administracijomis ir kitomis institucijomis – gali būti ribojamas patekimas į pavojingas zonas, patruliuojama ir reaguojama į galimus pažeidimus. Konkrečios priemonės taikomos atsižvelgiant į potvynio mastą ir situacijos pokyčius.
Rizikos zonose esančios savivaldybės šias priemones ir veiksmus aptarė savo ekstremalių situacijų operacijų centrų posėdžiuose.
– Kiek namų ūkių ir kiek gyventojų Kauno rajone patenka į galimo potvynio zoną?
– Kauno rajono savivaldybėje šiuo metu skaičiuojama, kad į galimo potvynio rizikos zoną patenka 2 564 asmenys. Preliminariais vertinimais, didesnės rizikos zonoje Kauno mieste gali atsidurti apie 150 gyventojų. Šie duomenys nuolat tikslinami atliekant detalesnę analizę.
Vyks stalo pratybos
– Kaip potvynio atveju vyks veiksmų koordinavimas, specialiųjų tarnybų mobilizavimas Kauno mieste ir rajone?
– Artėjant galimam potvynių laikotarpiui, Vyriausybės kanceliarijos NKVC kartu su savivaldybėmis ir atsakingomis institucijomis vykdo nuolatinę situacijos stebėseną ir koordinuoja pasirengimą. Kasdien vertinami Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos teikiami duomenys apie vandens lygius ir jų pokyčius, analizuojami galimi scenarijai, palaikomas tiesioginis ryšys su rizikingiausiomis teritorijomis. Pvz., vasario 4 d. Nemuno vandens lygis Kaune per parą buvo pakilęs 26 cm, tačiau išlieka žemiau pavojingo lygio ribų. Šie rodikliai ir jų analizė leidžia atsakingoms institucijoms iš anksto planuoti proporcingas prevencines priemones.
Artimiausiu metu bus rengiamos stalo pratybos, kurių metu bus tikrinami sprendimų priėmimo, informacijos perdavimo ir reagavimo algoritmai, kad prireikus veiksmai būtų įgyvendinami sklandžiai ir nedelsiant.
Pavyzdžiui, Kauno mieste esant ekstremalaus įvykio grėsmei ar paskelbus ekstremaliąją situaciją, būtų aktyvuotas Kauno miesto savivaldybės Ekstremaliųjų situacijų operacijų centras, kuris koordinuotų visų savivaldybės teritorijoje veikiančių valstybės ir savivaldybės įstaigų veiksmus ir civilinės saugos pajėgų pasitelkimą. Sausio 29 d. įvyko prevencinis Kauno miesto savivaldybės operacijų centro posėdis, kurio metu patvirtinta, kad tarnybos pasirengusios prireikus dirbti visą parą.
– Ar savivaldybė jau yra paruošusi laikinąsias apsaugos priemones – smėlio maišus, valtis, užtvarų konstrukcijas, vandens siurblius?
– PAGD duomenimis, rizikos zonose esančios savivaldybės jau atliko ar šiuo metu atlieka nurodytų apsaugos priemonių inventorizaciją, jų perkėlimą į reikalingas sandėliavimo vietas, suteikiančias galimybes greičiau reaguoti. Priemonės, reikalui esant, bus paruoštos naudoti. PAGD yra pasirengęs skirti smėlio pilstymo inventorių su smėlio maišais, savivaldybių papildomai prašoma pasirūpinti smėlio maišais.
Kauno mieste ir rajone yra nustatytos konkrečios vietos, kuriose, esant poreikiui, galėtų būti įrengiami laikini apsauginiai pylimai ar kitos potvynį slopinančios priemonės. Šiuo metu darbai dar nepradėti, nes negautas visų nekilnojamojo turto savininkų sutikimas. Kauno rajono savivaldybė gyventojams pasiūlė praktinę pagalbą – esant poreikiui jiems gali būti atvežta smėlio, kurį žmonės galėtų panaudoti smėlio maišų užtvaroms, saugančioms pastatus nuo vandens patekimo. Kasdien vertinamas papildomų priemonių poreikis ir galimybės jas operatyviai įsigyti ar panaudoti.
Parengė generatorius
– Kaip pasirengta ar rengiamasi inžinerinių tinklų (elektros, dujų, vandens tiekimo linijų) apsaugai užliejamose zonose?
– PAGD teigimu, savivaldybių operacijų centrų posėdžiuose buvo įvertinti alternatyvūs energijos, vandens tiekimo šaltiniai rizikos zonose esantiems gyventojams ar gyvybiškai svarbias funkcijas vykdančioms įstaigoms ar įmonėms (vandenvietėse ar valymo įrenginiuose, ligoninėse, globos namuose ir pan.). Rizikos zonose esančios savivaldybės yra numačiusios ir paruošusios alternatyvius energijos, vandens tiekimo šaltinius (pvz., generatorius) ar priemones (vandens pristatymas tarose, vandenvežės, mobilieji ar automobiliniai siurbliai). Vis dėlto, svarbu akcentuoti, kad ekstremaliosios situacijos metu gyventojams būtų siūloma evakuotis į iš anksto numatytas saugias ir būtinuosius poreikius atliepiančias vietas.
Kauno mieste įvertintos labiausiai pažeidžiamos vietos ir identifikuoti infrastruktūros objektai, galintys patekti į potvynio zoną. Pagal šiuo metu prognozuojamą potvynio mastą, reikšmingo poveikio miesto infrastruktūrai nenumatoma – vandens ir elektros tiekimas gyventojams neturėtų nutrūkti. Vis dėlto atsakingos įmonės yra pasirengusios, o sutrikimų atveju tiekimas būtų atkurtas per santykinai trumpą laiką.
Potvynio metu prioritetas teikiamas žmonių gyvybės ir sveikatos apsaugai, tačiau kartu būtų imtasi priemonių ir apsemto ar evakuoto turto apsaugai.
Kraštutinės priemonės
– Ar jau matote priežasčių skubiai perkelti vertingus daiktus į saugesnes vietas? Gal kur nors tai jau vyksta?
– Gyventojai informuoti, kad šis laikas, kai situacija stabili, turi būti skirtas institucijų ir pačių gyventojų pasiruošimui. Gyventojams sausio viduryje buvo viešai paskelbtos rekomendacijos apie pasiruošimo galimam potvyniui veiksmus.
– Kokie numatomi ar jau įgyvendinami veiksmai žemės ūkyje – gyvulių perkėlimas, technikos išgabenimas, sandėlių apsauga?
– Žmonėms, gyvenantiems žemesnėse vietovėse arti vandens telkinių, patariama iš anksto pasiruošti – patraukti vertingesnius daiktus iš rūsio ar žemesnių patalpų, pasirūpinti gyvūnais.
– Ar, NKVC specialistų nuomone, esant realiai potvynio rizikai, reikėtų panaudoti ledo dangos skaldymo būdus ar kitas ypatingas priemones – pavyzdžiui, barstyti durpes ant ledo?
– Institucijos, priimdamos sprendimus, remiasi Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos parengta moksline analize dėl saugios ledų sangrūdų ardymo metodikos, kurioje sistemiškai įvertinti ledų susidarymo procesai, jų keliamos rizikos ir galimos kontrolės priemonės. Analizėje akcentuojama, kad sprendimų pagrindu turi būti nuoseklus hidrologinių ir ledo parametrų stebėjimas, istorinės informacijos vertinimas ir galimų kritinių upės vietų – susiaurėjimų, tiltų atramų, vingiuotų ruožų ar santakų – identifikavimas.
Remiantis šia analize, prioritetas teikiamas prevencinėms ir mechaninėms priemonėms: ledo dangos susilpninimui ar suploninimui, mechaniniam ardymui specialia technika, vandens srautų reguliavimui ir kitoms iš anksto suplanuotoms intervencijoms saugiose vietose. Tiesioginės priemonės, tokios kaip sprogdinimas, vertinamos kaip kraštutinės ir taikomos tik išimtiniais atvejais, įvertinus jų poveikį aplinkai ir infrastruktūrai.
Pavojų neįžvelgia
Svarstydami apie galimus karčiausius potvynio Kaune ir pakaunėje taškus specialistai mini statomą vadinamąjį Kėdainių gatvės tiltą, ties kuriuo gali susidaryti pavojingų ledų sangrūdų.
Vis dėlto tiltą statančios bendrovės „Autokausta“ vadovo Juozo Kriaučiūno teigimu, statomo tilto konstrukcijos nenukentės, nes specialistai yra apskaičiavę visas galimas rizikas.
„Nemunas prie tilto neužšalęs, visi ledai nunešami tolyn už tilto. Vaga dabar neužšąla, nes vandens srovė pagreitėjusi, – ankstesniais metais Nemuno vagoje iš akmenų buvo padaryta daug bunų. Jos susiaurino vagą ir padidino srovės vandeningumą ir stiprumą. Norėčiau atkreipti dėmesį, kad prie statomo tilto įrengti laikini privažiavimai nesusiaurino vagos, nes tie statiniai į vagą neįsikiša toliau nei bunos. Žodžiu, hidrogeologiniu požiūri niekas nepasikeitė ir dėl tilto nebus papildomų grėsmių“, – tvirtino J. Kriaučiūnas.
Pasak jo, situacija prie tilto visą parą stebima.
„Fiksuojami pokyčiai, vanduo teka be jokių kliūčių. Ant kranto yra ekskavatoriai, jei kartais reikėtų nustumti kokią lytį. Manome, kad to neprireiks, bet dėl viso pikto esame pasirengę“, – teigė „Autokaustos“ vadovas.
Matuoja centimetrus
Bene daugiausia dėmesio dabar sutelkta į šalia Neries esančią Radikių gyvenvietę.
Čia kas antrą dieną lankosi Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Hidrologinių stebėjimų skyriaus specialistai: jie specialiomis žymomis fiksuoja upės vagos pokyčius ir modeliuoja galimas artimiausio laikotarpio situacijas.
Užšalusią upę stebi ir vietiniai gyventojai. Paklaustas, ar Radikių gyventojai pastebėjo institucijų rūpestį jais artėjant galimam potvyniui, Radikių–Salių seniūnaitis Arūnas Puidokas atsakė: „Iš pradžių buvo išdalyti informaciniai lankstinukai. Vėliau gavome anketas, kad vadinamuosiuose karštuosiuose taškuose gyvenantys žmonės informuotų apie vaistų, gydymo, priežiūros paslaugų poreikį. Bendruomenės nariai labai laukia susitikimo su atsakingų tarnybų specialistais, kuriems yra paruošę daug klausimų.“
Pasiteiravus, ar gyventojai, ruošdamiesi galimam potvyniui, jau krausto daiktus iš rūsių, A. Puidokas teigė to nepastebėjęs.
Naujausi komentarai