Elegancijos simbolis
Nors salėse nutilo muzika, kuriai jis dirigavo dešimtmečius, jo palikimas nenutils niekada. Jis gyvens kiekviename grakščiame judesyje, kiekviename pergalingame suktuke ir visuose „Sūkurio“ vaikuose. Č. Norvaiša įrodė, kad tikra meilė savo pašaukimui ir žmogui yra nemari. Legendos neišeina – jos tiesiog keičia sceną, palikdamos mums šviesų prisiminimą ir kvietimą toliau šokti per gyvenimą su tokia pat oria šypsena.
Visuomenės akyse jis visada išliks pavyzdžiu, kaip elegantiškai atstovauti savo profesijai, nesvarbu, kokio amžiaus būtum. Net ir sulaukęs garbaus amžiaus jis išsaugojo neblėstantį jaunatviškumą ir aistrą savo veiklai.
Lietuvos padangė neteko vienos ryškiausių žvaigždžių. Č. Norvaiša – žmogus, kuris kartu su savo gyvenimo meile Jūrate tapo neatsiejamu sportinių šokių sinonimu, paliko neišdildomą pėdsaką mūsų kultūroje ir tūkstančių žmonių širdyse. Jis buvo ne tik treneris ar gydytojas, bet ir tikras elegancijos, kantrybės ir vidinės kultūros simbolis.
Č. Norvaiša kūrė ne tik žingsnius ant parketo, bet ir asmenybes. Legendinis sportinių šokių klubas „Sūkurys“ tapo namais, kuriuose ištisos kartos mokėsi ne tik valso ar tango subtilybių, bet ir pagarbos partneriui, disciplinos ir gyvenimo estetikos.
Jo mokiniai prisimena jį kaip nepaprastai šiltą, išmintingą ir tėvišką mokytoją, kurio akyse visada žibėjo aistra gyvenimui ir kūrybai. Net ir sulaukęs garbaus amžiaus jis spinduliavo neblėstančia energija ir jaunatviškumu, primindamas mums, kad senatvė – tai tik dar vienas gražus šokio etapas.
Man jis – ir mokytojas, ir vadovas, ir draugas. Jausmas kaip netekus šeimos nario.
„Praėjusį penktadienį dar aptarėme būsimos „Gintarinės poros“ programą. Mano gyvenime jis buvo ne tik mokytojas, bet ir draugas. Nors amžiaus skirtumas didžiulis, bet jis sugebėjo padaryti taip, kad bendraudama nejausdavau amžiaus atotrūkio. Man jis – ir mokytojas, ir vadovas, ir draugas. Jausmas kaip netekus šeimos nario“, – sielvarto neslėpė viena artimiausių Norvaišų mokinių Lina Chatkevičiūtė-Vėželienė, kartu su vyru Donatu Vėželiu padedantys organizuoti tarptautinį pramoginių šokių konkursą „Gintarinė pora“.
Mistikas ir fatalistas
Jūratė ir Česlovas Norvaišos daugelį dešimtmečių buvo laikomi viena gražiausių ir tvirčiausių Lietuvos porų, spinduliavusių abipusę pagarbą ir meilę. Viename interviu paklaustas, kurio šokio pakviestų jam patinkančią moterį, Č. Norvaiša atsakė: „Aš myliu tik vieną moterį – Jūratę, o patinka visos. Visas ir pakviesčiau lėto valso, dar labiau, jei mums dainuotų Jūratė. Su Jūrate gyvename kartu jau daug metų. Gyvename kartu, kadangi esame ne tik vyras ir žmona, mes esame draugai. Šis žodis pasako viską. Mes jau nebe šokėjai, o specialistai, pasakojantys apie tai, kaip ilgai ir laimingai gyventi santuokoje.“
Švęsdamas 85-erių metų jubiliejų „Kauno dienai“ duotame interviu Č. Norvaiša juokavo: „Yra posakis: sukaktuvių proga džentelmenas visada pasveikina savo moterį, tačiau niekada nežino, kiek jai metų. Argi tai netiktų ir kalbant apie vyrų amžių?“
Tąkart savo gyvenimo varomąja jėga Č. Norvaiša vadino norą gyventi, siekius: „Baigęs mokyklą labiausiai norėjau tapti lakūnu. Sovietiniais metais lietuviams tai buvo beveik nereali svajonė, tačiau ruošiausi, o po Stalino mirties sužibo viltis. Iš keliolikos kandidatų atrinko mane, patekau į Dnepropetrovsko srityje esančią karo mokyklą, tačiau netrukus dėl sveikatos išsiuntė atgal į Lietuvą. Čia laukė kita skaudi žinia: tėčiui – vėžys. Pagalvojau: gal man pavyktų surasti jam vaistų nuo šios ligos ar kaip nors kitaip padėti? Tad įstojau į Kauno medicinos institutą, kur susipažinau su Jūrate. Kai ji pasiūlė mokytis šokti, iš pradžių irgi viskas atrodė nerealu – mums buvo po 28-erius metus, auginome dukrą. Vis dėlto sugebėjome net aštuonis kartus iš eilės laimėti Sovietų Sąjungos čempionatą.“
Tąkart Č. Norvaiša prisipažino esąs kiek fatalistas, tačiau nenuvertino ir kiekvieno iš mūsų asmeninių pastangų.
„Susiklosčius ekstremaliai situacijai, vienas žmogus pasiduoda, žūsta, o kitas atsilaiko ar net pradeda klestėti. Sunku pasakyti, kokios jėgos tai nulemia, tačiau vienodomis sąlygomis kiekvienas iš mūsų savo kelią nueisime skirtingai ir žygis truks tiek, kiek skirta“, – prieš penkerius metus kalbėjo žmogus legenda.
Uždanga visai epochai
Jautriai su savo ilgamečiu lyderiu atsisveikino Č. Norvaišos įkurtas šokių klubas „Sūkurys“: „Esame labai laimingi ir dėkingi visi, kurie turėjome galimybę jį pažinti, mokytis iš jo ir būti šalia šio nepaprastai talentingo, nuoširdaus ir žmogiško žmogaus – mokytojo ir draugo, kuris mus visus vadino savo vaikais.
Jo vertybės, darbai ir pradėtos tradicijos liks su mumis. Tikiu, kad visi kartu jas tęsime ir saugosime. Ačiū už viską, Vadove, visada liksite visų mūsų širdyse.“
Dėl šokių grando mirties užuojautą pareiškė ir Lietuvos Respublikos prezidentas Gitanas Nausėda, pabrėžęs, kad Č. Norvaiša buvo tikras lyderis, nenuilsdamas būręs sportą, šokį ir gyvenimą mylinčius žmones, o jo nuveikti darbai ir idėjos dar ilgai gyvuos šalies kultūroje.
Žinomas šokėjas Andrius Kandelis savo socialinio tinklo paskyroje dėkojo mokytojui už padovanotą įkvėpimą: „Šiandien Lietuvos sportinių šokių bendruomenė neteko ypatingo žmogaus. Į Anapilį iškeliavo Č. Norvaiša – treneris, mokytojas, įkvėpėjas ir tikra sportinių šokių legenda. Ačiū Jums už šokį, už įkvėpimą ir už viską, ką padovanojote Lietuvos šokių pasauliui. Ilsėkitės ramybėje.“
Buvusiam vadovui lengvos žemelės linkėjo ir šokėja Edita Daniūtė-Gozzoli. Eglė Straleckaitė pasidalijo šiltu prisiminimu: „Česlovas buvo tas, kuris visada iš kišenės išsitrauks anekdotą – visi pokalbiai su juo būdavo lydimi švelnaus humoro. Sėdint kavinėje, žiūrėk, jau traukia servetėlę, jei po ranka neturi bloknoto, ir ant jos piešia portretą. Labai šviesus žmogus. Šokių pasaulyje – viena šviesiausių asmenybių, iš kurios buvo galima tiek daug pasimokyti, o ypač – pozityvumo.“
Operos solistas Liudas Mikalauskas atviravo, kad be šio kūrėjo Kaunas nebebus toks pats: „Puikus scenos kavalierius, jautęs publiką ir nuoširdžiai siekęs, kad sportiniai šokiai būtų ne vien sportas, o tikrų tikriausia kultūra. Dieve, priimk jį savo glėbin...“
Atsisveikinimas su Č. Norvaiša vyks Kauno kultūros centre kovo 11 d. nuo 15 iki 22 val. ir kovo 12 d. nuo 9 iki 14 val. Urna išnešama kovo 12 d. 14 val., velionis bus palaidotas Petrašiūnų kapinėse.
Šv. Mišios bus aukojamos Kauno šv. apaštalų Petro ir Povilo arkikatedroje bazilikoje kovo 12 d. 8 val. Artimieji prašo iškilų sportinių šokių meistrą pagerbti vienu baltos gėlės žiedu.
Naujausi komentarai