Pastatų energinio efektyvumo gerinimas leis sutaupyti milijonus

Šiuo metu, kai Europa patiria energetikos krizę, energinis tvarumas ir pastatų energinio naudingumo didinimas yra kaip niekada aktualus. „Kauno diena“ pasidomėjo, kiek šioje srityje yra pažengusi Lietuva.

Pažanga akivaizdi

„Bendras vaizdas geras“, – sakė Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos vadovas Mindaugas Statulevičius, apibendrindamas Lietuvos nekilnojamojo turto (NT) būklę.

Pastaruosius penkerius metus į gera ypač pasikeitė biurų pastatų būklė ir sąlygos darbuotojams. „Įmonės konkuruoja dėl darbuotojų. Jų trūksta, todėl svarbu ne tik mokamas atlyginimas, bet ir kita pridėtinė vertė, kurią gali pasiūlyti darbdavys. Jauki darbo aplinka, patogi vieta, kurioje dirbi, garantuota parkavimo vieta ir t. t. Po nuotolinio darbo etapo darbuotojus bandoma prisivilioti grįžti dirbti į biurus. To siekiama, nes gyvas bendravimas kuria didesnį produktyvumą“, – vardijo M. Statulevičius, kodėl įmonės negali sau leisti veikti apleistose patalpose.

Tuo labiau kad apleistos patalpos kainuoja daugiau – didesnės išlaidos apšildymui, apšvietimui. „Todėl įmonės siekia keltis į aukštesnės kokybės objektus arba inicijuoja turimo NT turto rekonstrukciją“, – kalbėjo M. Statulevičius.

Valstybei priklausantis NT pamažu irgi patiria teigiamą pokytį. „Per pastaruosius ketverius metus Turto bankas šioje srityje yra pasiekęs gerų rezultatų konsoliduodamas nenaudojamą turtą – jį įveiklindamas, parduodamas, išnuomodamas. Turto banką galima už tai pagirti“, – neabejojo pašnekovas.

Neįmanoma sutvarkyti viso valstybės NT iškart ir greitai, nes jo – labai daug. „Dirbama nuosekliai, pagal susidėliotus geografinius, funkcinius prioritetus“, – komentavo asociacijos vadovas.

Pagrindiniai varikliai

Pakalbėkime apie gyvenamąjį būstą. Bandant apibendrinti šio sektoriaus pastatų būklę labiausiai tiktų žodžiai „atsvara su pliusu“.

„Nepasakyčiau, kad gyvenamojo būsto kokybė Lietuvoje labai gerėja. Naujai pastatomų pastatų yra per mažai, kad pokytis būtų ryškus. Greičiausią pokytį gali suteikti renovacija, bet jos tempai sulėtėjo. Trūksta darbo rankų, trūksta įmonių, kurios šiuos projektus vykdytų. Gyventojams galėtų būti didesnė valstybinė paskata dėl renovacijos“, – svarstė M. Statulevičius.

Imtis: neprižiūrimi pastatai greičiau nyksta, todėl geriausia išeitis, atkreipė dėmesį M. Statulevičius, – ne kažko laukti, o juos pritaikyti reikalingai funkcijai ir naudoti./ J. Kalinsko (BNS) nuotr.

Jis įvardijo, kad naujų būstų statyba ir senesnių renovacija – du pagrindiniai veiksniai, kurie padeda Lietuvos būsto fondą gerinti, daryti energiškai efektyvesnį.

„Pati valstybė gyvenamųjų būstų nestato. Kiek laisvumo NT vystytojams bus suteikta plėtoti naujiems projektams, tiek pasiūla ir bendra būsto kokybė gerės. Dabartiniais naujų statybų, renovacijos tempais kasmet atsinaujinama apie 1–2 proc. būsto fondo, bet panašiai tiek būsto būklė suprastėja arba, pavyzdžiui, jis tampa negyvenamas, o tai dar greitesnis kelias į pastato degradaciją. Tad bendra būsto būklė išlieka maždaug panaši“, – bandė lyginti asociacijos vadovas.

Postūmiu didinti pastato energinį efektyvumą ir privatiems savininkams tampa didesnės, nei norėtųsi, sąskaitos už elektrą, šildymą.

Kaip išsaugoti?

Ką daryti, kad pastatas kuo ilgiau išliktų geros būklės? Ko imtis, kad statiniui apšildyti, apšviesti reikėtų kuo mažiau energijos? M. Statulevičius vardijo elementarius, bet kritiškai svarbius punktus: nuolatiniai laiku atliekami pastato būklės patikrinimai, reguliari priežiūra (prižiūrimi stogai, balkonai, rūsiai, kitos bendros patalpos, atnaujinami šilumos punktai ir pan.).

Labai svarbu, kad pastatas būtų naudojamas. Nešildomų, neventiliuojamų, neprižiūrimų namų būklė blogėja, pastatas greičiau nuvertėja. „Nieko nedarymas galų gale atsieina brangiausiai. Aplink nenaudojamą pastatą ima prastėti ir aplinka. Neapšviesta erdvė traukia asocialius asmenis. Nuo vieno namo gali prasidėti viso kvartalo situacijos prastėjimas tiek saugumo, tiek socialine prasme. Mes formuojame aplinką, o aplinka formuoja mus“, – kalbėjo M. Statulevičius.

Anot jo, prižiūrimo turto vertė yra didesnė, jį lengviau parduoti, išnuomoti, o tuščio pastato kaimynystė nereiškia, kad bus ramiau, saugiau, patraukliau gyventi ar dirbti. „Jei pastatas apleistas, mažėja žmonių srautas, tuomet gali būti panaikinamas autobuso maršrutas, neįrengiamos elektromobilių krovimo vietos ir kt.“, – atkreipė dėmesį pašnekovas.

Pakeitus atsigavo

Natūralu, kad, keičiantis žmonių, verslo, valstybės poreikiams, atsiranda nenaudojamų pastatų. Išeitis – juos transformuoti, pritaikyti reikalingai funkcijai.

Pavyzdžiui, Kaune, A. Juozapavičiaus prospekte, buvusios kareivinės. „Jos tikrai ilgai buvo apleistos. Gyventojai tikriausiai jau buvo pripratę ir susitaikę su tuo. Bet atėjo investuotojai, vystytojai, pamatė galimybę sukurti puikią atvirą erdvę dirbti, gyventi, vaikams ugdyti, prekybos vietoms įrengti ir t. t. Įkūrė mažą miestelį mieste. Tai nuostabus konversijos pavyzdys“, – sakė M. Statulevičius.

Pavyzdys Vilniuje – pokyčiai buvusiame kariniame Šiaurės miestelyje, dabar vykstanti Vilkpėdės konversija, kur bus statomas naujas „Akropolis“, gyvenamieji, kiti pastatai. Klaipėdoje – atgyjančios zonos prie uosto, kurios anksčiau buvo negyvybingos.

Kaune yra ir atsigaunančių teritorijų prie vandens. Pavyzdžiui, „Nemunaičių“ kvartalas prie Nemuno, Žemoji Freda, kuri transformuojama. NT plėtotė ateina ir Aukštąją Fredą, iš kurios atsivers vaizdai į dešinįjį upės krantą, į miestą.

Ką būtų galima patarti seniūnijoms, savivaldybėms, miestams, norintiems atsikratyti tarsi šašais virtusių apleistų pastatų? Ką daryti, kaip paskatinti tvarkyti griuvenas jų savininkus?

„Yra įvairių būdų. Vienas tokių – paimti sklypą, pastatą valstybės poreikiams jį išperkant, atlyginant. Tokia praktika taikoma tiesiant kelius, apvažiavimus. Arba daryti mainus, o paskui skelbti aukcioną, kad apleista teritorija ar pastatas būtų įveiklintas“, – pamėtėjo idėjų M. Statulevičius ir pastebėjo, kad dauguma bėdų kyla dėl to, kad objektai turi daug savininkų, kurie tarpusavyje neranda kompromiso. Pavyzdžiui, įvairios gamybinės teritorijos, supirktos daugybės savininkų. Tada reikalai juda labai lėtai, sprendimams priimti prireikia dešimtmečių. Vieni bendraturčiai tiesiog nenori nieko keisti, kiti linkę spekuliuoti ir pan. Taip susidaro situacija, kai vienas savininkas šokdina dešimt kitų bendraturčių, kurie nori pažangos.

Aišku, kai kuriais atvejais pastatą labiau apsimoka nugriauti, nei  renovuoti. „Nesame tokie turtingi, kad kištume pinigus į kiauras sienas“, – sakė asociacijos vadovas ir pripažino, kad atsisveikinti su senu pastatu yra jautru, bet kartais – neišvengiama.

Valstybės turto būklė

„Ne paslaptis, kad didžioji dalis valstybės pastatų yra statyti sovietmečiu, taigi jų būklė ne pati geriausia“, – sakė Turto banko (TB) generalinis direktorius Mindaugas Sinkevičius.

Kryptis: Turto banko vadovas M. Sinkevičius akcentuoja, kad efektyviausias būdas taupyti – atsisakyti nereikalingo, tuščiai stovinčio turto ir investuoti į naudotinus, juos atnaujinant./Turto banko nuotr.

TB perimant jam patikėtus pastatus paaiškėjo, kad daugiau nei pusės jų būklė vertinama kaip bloga arba patenkinama ir artimiausiu metu pareikalaus bent minimalių investicijų. Taip pat nustatyta, kad tik trečdalio pastatų, kurių energinė klasė nustatyta, ji yra C arba aukštesnė.

Pastaruoju metu stebime labai gerą tendenciją, kai įstaigos, išaugus energijos ir turto išlaikymo kaštams, iš naujo įsivertina poreikį ir sėkmingai atsisako nereikalingo ploto.

TB yra vienas iš 481 valstybės turto valdytojų ir valdo apie 12 proc., t. y. apie 1,18 mln. kv. m, viso valstybės turto. Iš jo didžiąją dalį sudaro centralizuotai valdomas administracinis turtas. TB savo priežiūroje iš viso turi apie 570 valstybės biurų pastatų ir jų kompleksų – iš viso 718 tūkst. kv. m, t. y. apie 40 proc. viso valstybės administracinio turto (1,7 mln. kv. m).

Pagrindinis TB tikslas – pasirūpinti, kad valstybės įstaigos turėtų tik tiek administracinio turto, kiek joms reikia funkcijoms atlikti, mažinti administracinio turto valdymo ir priežiūros sąnaudas, kurios yra dengiamos valstybės lėšomis.

„Šiuo metu vidutiniškai vienam darbuotojui viešajame sektoriuje tenka kiek daugiau nei 20 kv. m administracinio ploto. Siekiama, kad plotas vienam darbuotojui nuolat mažėtų ir įstaigos išleistų kuo mažiau mokesčių mokėtojų pinigų patalpoms prižiūrėti. Pastaruoju metu stebime labai gerą tendenciją, kai įstaigos, išaugus energijos ir turto išlaikymo kaštams, iš naujo įsivertina poreikį ir sėkmingai atsisako nereikalingo ploto“, – teigė M. Sinkevičius.

Dalis iš parduoto valstybei nereikalingo turto gautų lėšų papildo valstybės biudžetą, kita dalis skiriama seniems pastatams modernizuoti arba naujiems reikalingiems statiniams statyti, tarp tokių – policijos administracijos pastatas Sietyno gatvėje, Vilniuje, Santaros klinikų pediatrijos korpusas ir kt.

Atsisakyti arba investuoti

Planai atsisakyti dar likusio perteklinio turto, kalbant apie valstybės įstaigas, vėl suaktyvėjo pradėjus kilti energijos išteklių kainoms. „Efektyviausias būdas taupyti – atsisakyti nereikalingo, tuščiai stovinčio turto ir investuoti į naudotinus juos atnaujinant“, – kalbėjo TB vadovas.

Jis teigė, kad būtinos nuolatinės investicijos tiek į pastatų būklės palaikymą, tiek ir pastatų energinį ir fizinį efektyvinimą.

Per artimiausius dešimt metų numatyta į administracinį valstybės turtą investuoti apie 280 mln. eurų, iš kurių 234 mln. eurų būtų skirta esamiems pastatams rekonstruoti, blogos ir patenkinamos būklės pastatams atnaujinti, energiniam efektyvumui gerinti, o 46 mln. eurų – naujiems pastatams statyti ar įsigyti.

„Įgyvendinus šį planą labai geros ir geros būklės pastatų dalis valdomame administracinio valstybės turto portfelyje sudarytų ne mažiau nei 85 proc., o jų energinė klasė būtų pakelta iki B klasės. Siekiama, kad 2031 m. ne mažiau kaip 70 proc., kuriems nustatyta energinė klasė, būtų ne žemesnės nei C klasės“, – teigė TB atstovas.

Įgyvendinus šį investicijų planą, TB valdomo administracinio turto portfelis sumažėtų net 30 proc., nuo 718 tūkst. kv. m iki 518 tūkst. kv. m, vienam darbuotojui tenkantis plotas sudarytų 20 kv. m, o pritaikius hibridinio darbo galimybes galėtų siekti tik 16 kv. m.

Pagrindinis kriterijus, kuriuo remiantis atrenkami projektai atnaujinimui, – pastato būklė. „Pirmenybė teikiama pastatams, kurie jau dabar naudojami efektyviai (t. y. visiškai užpildyti) arba kuriuos galima suefektyvinti, t. y. po modernizacijos į juos bus perkelta daugiau įstaigų, pvz., Marijampolėje, kur į modernizuojamą pastatą bus perkeltos valstybės įstaigos iš trijų itin prastos būklės patalpų, arba planai Anykščiuose, Ignalinoje“, – vardijo M. Sinkevičius.

Išlaikymui – 200 mln. eurų

TB pirmajame etape modernizacijai yra atrinkęs keliolika objektų visoje šalyje, kurių būklė yra pati blogiausia, žemiausias energinis efektyvumas. Atrinkti pastatai – didesni nei 1 000 kv. m. arba yra vieni didžiausių mieste.

Šiuo metu jau pradėti modernizuoti pastatai Vilniuje, Kaune, Marijampolėje, Klaipėdoje, Ignalinoje, Šiauliuose, Anykščiuose. „Tarp žymiausių galima paminėti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pastato Vilniuje modernizaciją“, – pateikė pavyzdį TB vadovas.

Per artimiausius dvejus metus TB modernizuos iš viso keturiolika valstybės biurų pastatų. Tam prireiks 72 mln. eurų investicijų, tačiau šie atnaujinti pastatai kartu naudos beveik 6 mln. kWh mažiau energijos išteklių nei iki šiol.

Šįmet numatyta pakeisti 10 tūkst. liuminescencinių ir kaitrinių šviestuvų, o per ateinančius dvejus metus bus pakeisti visi tokie šviestuvai, esantys TB valdomuose pastatuose, t. y. apie 66 tūkst. šviestuvų.

„Vien ši priemonė leis sutaupyti net 2,2 mln. kWh elektros energijos. Dabartinėmis kainomis – apie 1 mln. eurų kasmet. Planuojama atnaujinti ir automatizuoti šilumos punktus, dujomis šildomus pastatus prijungti prie centralizuoto šildymo tinklų, automatizuoti pastatų inžinerines sistemas, pakeisti B klasės kondicionierius į A+ klasės įrenginius. Visiems šiems remontams ir sistemoms modernizuoti prireiks apie 8 mln. eurų“, – skaičiavo TB vadovas.

Elektros tiekimas iš saulės elektrinių parko per artimiausius dvejus metus leistų sutaupyti 2,75 mln. kWh. Šiam projektui įgyvendinti TB jau gavo 1,45 mln. eurų ES fondų subsidiją ir per dvejus metus ketina pridėti antra tiek savo lėšų. Ant dalies pastatų stogų ar šalia pastatų ketinama įrengti saulės elementus.

Bendros TB patikėjimo teise valdomo valstybės NT išlaikymo sąnaudos pernai siekė 20,4 mln. eurų, iš jų didžiąją dalį sudarė administracinio turto išlaikymas – 19,2 mln. eurų. Šias išlaidas apmoka TB valdomuose pastatuose įsikūrusios valstybės įstaigos ir institucijos, kurių veikla finansuojama iš valstybės biudžeto.

Bendros metinės viso Lietuvoje registruoto valstybės NT išlaikymo sąnaudos 2021 m. sudarė daugiau nei 204,5 mln. eurų.

Atnaujintas 3 121 daugiabutis

Remiantis Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) duomenimis, įgyvendinant daugiabučių namų atnaujinimo programą, šių metų pavasarį šalyje buvo atnaujinama beveik 600 daugiabučių 52 savivaldybėse.

Daugiausia – didmiesčiuose. Kaune pavasarį tvarkyti 57 daugiabučiai, Klaipėdoje – 41, Vilniuje – 37. Tarp mažesnių savivaldybių išsiskiria Jonavos rajonas, kuriame atnaujinti 28 namai. Ukmergėje – 21 daugiabutis, Švenčionių – 20, Utenos – 19. Po 17 – Kėdainių ir Trakų rajonų savivaldybėse.

Nuo 2013 m. Lietuvoje atnaujintas 3 121 daugiabutis.

Gyventojai domisi ne tik didžiąja renovacija, bet ir smulkesne, kuriai taip pat teikiama parama.

„Žymiai išaugus energijos kainoms, atnaujinti šilumos punktus ir sutvarkyti šilumos sistemas yra vienas tiesiausių ir trumpiausių kelių siekiant sumažinti suvartojamos energijos kaštus“, – tvirtina APVA Pastatų energinio taupumo departamento direktorė Gintarė Burbienė.

Pasak jos, ekspertiniai skaičiavimai rodo, kad, atnaujinus seną šilumos punktą, energijos sąnaudos sumažėja apie 15 proc., o kartu įgyvendinant kitas šiame kvietime numatytas priemones, sutaupytos skaičiuojamosios energijos sąnaudos gali siekti ir 25 proc.

Valstybės parama skiriama ir tokioms priemonėms kaip radiatorių keitimas, termostatinių ventilių įrengimas, vamzdynų keitimas, individualių šilumos apskaitos prietaisų ar šilumos daliklių sistemos įrengimas, išmaniosios apskaitos, įgalinančios vienalaikį rodmenų nuskaitymą iš daliklių ir karšto vandens skaitiklių butuose, diegimas ir kt.

Skaičiuojama, kad šiuo metu Lietuvoje dar yra apie 3 tūkst. senų elevatorinių šilumos mazgų, kurie yra technologiškai pasenę ir neužtikrina tolygaus viso pastato šildymo.

Pusė galvoja keisti

Apie būsto renovaciją svarsto ir individualių namų savininkai. Tokių, kaip rodo „Swedbank“ užsakymu atlikta reprezentatyvi šalies gyventojų apklausa, – daugiau nei pusė (54 proc.).

„Smarkiai išaugusios energijos išteklių kainos ir noras padidinti būsto energinį efektyvumą skatina gyventojus pagalvoti apie renovaciją. Tai patvirtina ir vartojimo paskolų būsto atnaujinimo reikmėms duomenys – reikšmingai daugėja gyventojų, kurie skolinasi lėšų saulės ir vėjo elektrinėms, šilumos siurbliams įsigyti ar šildymo sistemoms atnaujinti“, – banko pranešime spaudai cituojamas „Swedbank“ Privačių klientų tarnybos vadovas Pavelas Ladziato.

Per devynis šių metų mėnesius saulės elektrinėms įsirengti ir investicijoms į energijos efektyvumą didinančius sprendimus gyventojai pasiskolino beveik 9 mln. eurų, palyginti su kiek daugiau nei 1 mln. eurų tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, rodo „Swedbank“ duomenys.

Maždaug 75 proc. gyvenamųjų pastatų Lietuvoje, įskaitant daugiabučius ir individualius namus, yra statyti iki 1993 m. ir yra žemesnės nei C energinio naudingumo klasės. Pasak „Swedbank“ atstovo, A ir C klasės gyvenamųjų namų išlaidos būstui ir vandeniui šildyti skiriasi apie tris kartus, A ir žemiausios G klasės individualių namų savininkų išlaidos gali skirtis apie devynis kartus.

„Skaičiuojama, kad, pavyzdžiui, įsirengus šilumos siurblį, elektros energijos sąnaudos šildymui gali sumažėti iki penkių kartų. Tiesa, namo šildymas ar vėsinimas yra kompleksinis sprendimas, todėl vienas įrenginys, nepriklausomai nuo jo našumo, nebūtinai žymiai pagerins būsto energinį naudingumą. Todėl žemo energinio naudingumo namų savininkams dažnai tenka galvoti ne tik apie įrenginių, bet ir namo konstrukcijos elementų atnaujinimą“, – komentuoja P. Ladziato.

Dalis gyventojų, norėdami išleisti mažesnes sumas būstui išlaikyti, galvoja ne apie jo renovaciją, o apie galimybę įsigyti naują namą.



NAUJAUSI KOMENTARAI

buvusio

buvusio portretas
Pnemunės VK `nenugriausit kaip kinoteatro ........... liks amžiams

Susikiškite

Susikiškite portretas
Pasakysiu mandagiai - susikiškite tas renovacijas sau į ... užpakalinę kišenę. Ir nekvailinkite žmonių. Kai visos valstybinės įstaigos bus renovuotos, tada ir pradėkite įkalbinėti gyventojus. O kol kas esame per mažai paja,ų gaunantys, kad sutiktume klimpti į skolas bankams ir tokiu būdu likti visam gyvenimui jų vergais. Tai supranta visi, o kas nesuprato, jau vergauja.

tadas zurnalistui

tadas zurnalistui portretas
tai stai kur tie paslepti milijonai... tu durnas ar tik pradedantysis?
VISI KOMENTARAI 9
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių