Žaliakalnyje sklypą įsigiję verslininkai įžūliai nugriovė XIX a. Kauno tvirtovės statinį. Šis įvykis atskleidė, kad atsakingų institucijų pareigūnai greičiausiai nežinotų, ką daryti, jeigu vieną savaitgalį kas nors imtų griauti Kauno pilį.

Pareigūnus siuntė toli

"Statinys sunaikintas žiauriai. Mūsų vyriausiasis valstybinis inspektorius ten lankėsi ir šeštadienį, ir sekmadienį. Darbininkai siuntė visus po velnių ir siūlė "į grafiną". Aplink ratus suko prabangūs automobiliai ir stebėjo situaciją. Mes pistoletų neturime – iškvietėme policiją, bet ir jie nežinojo, ką tokiu atveju reikia daryti", – apie savaitgalio įvykius prie Archyvo ir Algirdo gatvių sankryžos pasakojo Kultūros paveldo departamento (KPD) prie Kultūros ministerijos Kauno skyriaus vedėjas Svaigedas Stoškus.

Čia beveik visiškai nugriautas vienintelis šių dienų sulaukęs tokios paskirties Kauno tvirtovės statinys – VII forto komendanto gyvenamojo namo ledainė, statyta 1883–1887 m.

Neabejingi kauniečiai sunkiasvorės technikos ir necenzūriškai kalbančių darbininkų akivaizdoje jautėsi bejėgiai, tad iškvietė atsakingų institucijų pareigūnus.

Griovimo darbus šiaip taip pavyko sustabdyti policijos pareigūnams, deja, statinys sugadintas visiškai. Įvykio liudininkas liūdnai juokavo, kad jeigu kas nors imtų griauti miesto pasididžiavimą – Kauno pilį, situacija būtų panaši.

Skambino vadovams

Po to, kai darbus vykdę žmonės nepakluso KPD Kauno skyriaus vyriausiojo valstybinio inspektoriaus Andriaus Liako reikalavimui nutraukti griovimo darbus, o policijos pareigūnai tik užfiksavo įvykį, S.Stoškus prisipažino pats ėmęsis iniciatyvos.

"Paskambinau policijos vadovams ir išsiliejau jau su keiksmažodžiais. Galiu pasidžiaugti, kad viską, ką pareigūnai atliko po to, galima įvertinti 10 balų – buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, teritorija apjuosta STOP juosta. Mes savo ruožtu kreipėmės į prokuratūrą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo", – sakė S.Stoškus.

"Atvykęs sklypo savininkams atstovaujantis advokatas pareiškė, kad klausys tik policijos reikalavimų. Jo nuomone, mes neturime teisės stabdyti darbų. Manome, kad administracinės atsakomybės čia jau nepakaks. Kalba eina apie baudžiamąją atsakomybę", – pridūrė įvykio vietoje buvęs A.Liakas.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos poskyrio specialistė Odeta Tumelytė, paprašyta, kad pareigūnai pakomentuotų savaitgalio įvykius, atsakymą atsiuntė raštu. "Policijos reagavimo į pranešimą veiksmai priklauso nuo gautos, turimos ar surinktos įvykio vietoje informacijos turinio. Policijos pareigūnai yra pasirengę reaguoti į visus pranešimus. Reaguojant į pranešimus, kai žalojamas, gadinamas saugomas turtas, kiekvienu atveju, prieš priimant sprendimą, vadovaujamasi Kultūros vertybių registre esančių nekilnojamojo kultūros paveldo sąrašo ir Valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto kadastro ir registro duomenimis, konsultuojamasi su specialistais", – teigiama laiške.

Statinį liepė saugoti

Valstybės įmonė Turto bankas kiemo rūsiu įvardytą statinį ir beveik 4 arų žemės sklypą Archyvo g. 52 lapkričio 5 d. vykusiame aukcione pardavė architekto Rimo Adomaičio vadovaujamai bendrovei "RA Development". Viešai skelbiama pradinė kaina – 15,2 tūkst. eurų.

S.Stoškaus teigimu, visos institucijos žinojo, kad privatizuojamas sklypas ir jame esanti ledainė turi būti išsaugota. Dar 2010 m. Kauno miesto savivaldybės patvirtintame detaliajame plane buvo įrašyta, kad rūsys-ledainė yra Kauno tvirtovės VII forto viena iš vertingųjų savybių ir turi būti saugoma kartu su apsauginiu žemių sampylu ant viršaus, o sklypas patenka į nekilnojamojo kultūros paveldo objekto – Kauno tvirtovės VII forto – apsaugos nuo fizinio poveikio pozonį. Tiesa, į nekilnojamojo kultūros paveldo registrą statinys galbūt dėl valdininkų aplaidumo nebuvo įrašytas.

"Yra elektroninis susirašinėjimas su Turto banku, kad statinio negalima griauti. Visi viską žinojo ir nereikia meluoti, kad nebuvo žinoma. Jau penktadienį darbininkai melavo, kad tvarko sklypą, o neteisėtai iškirto medžius", – piktinosi KPD Kauno skyriaus vedėjas.

S.Stoškus įsitikinęs, kad skirtingoms institucijoms būtina susitarti, kaip tokiais atvejais reikia reaguoti.

"Jeigu valstybės tarnautojas konstatuoja, kad vykdomas nusikaltimas, policija privalo įsikišti ir stabdyti veiksmus, antraip – kam ta policija?" – svarstė paveldosaugininkas.

Pradėjo nuo medžių

Pasiruošimas darbams sklype prasidėjo penktadienį. "Žmonės informavo apie kertamus medžius, o aš pranešiau savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriui. Nei sklypo plano, nei nuosavybės pažymėjimo, nei jokių kitų reikalingų dokumentų darbininkai neturėjo. Vienas medis nupjautas neteisėtai. Už tai surašytas protokolas", – aiškino Žaliakalnio seniūnas Bronius Girdauskas.

Anot jo, seniūnijai nėra pavesta kontroliuoti nei statybos, nei griovimo darbų.

"Mes padarėme, ką galėjome, – informavome, kad darbai atliekami neteisėtai ir turi būti sustabdyti. Kol bus žmonių, kuriems įstatymai negalioja, jų sustabdyti praktiškai neįmanoma", – svarstė Žaliakalnio seniūnas.

Gadino sklypo vertę?

Penktadienį sujudimas prie daugiau kaip šimtą metų stovinčios ledainės, kurią įsigijo verslininkai, neužkliuvo ir privataus VII forto muziejaus direktoriui Vladimirui Orlovui. "Buvau ten penktadienį vėlai vakare. Ekskavatorius stovėjo, dalis ledainės fasado buvo atkasta, o darbai atrodė panašūs į sklypo tvarkymą", – prisiminė V.Orlovas.

Tai, ką jis išvydo savaitgalį, jau nebebuvo panašu į kilnų sklypo tvarkymą. "Sekmadienį griovimo darbai apie dvi valandas vyko policijos akivaizdoje, kol pareigūnai galvojo, ką jiems daryti. Į Kultūros paveldo departamento inspektoriaus nurodymus griovėjai nereagavo. Du pasaulinius karus ir sovietmetį atlaikiusi ledainė buvo sunaikinta", – apgailestavo V.Orlovas ir pridūrė, kad statinys buvo puikiai išsilaikęs.

Jis įsitikinęs, kad ledainė trukdė panaudoti žemės sklypą dideliam statiniui statyti, dėl to ir komercinė sklypo vertė buvo labai maža. "Galima pigiai nupirkti sklypą su pastatu, pastatą nugriauti, sklypą sau pačiam parduoti ir "naujas" savininkas – švarus kaip popieriaus lapas. Jau sekmadienį buvo akivaizdu, kad galimas finansines baudas įmonė vertins kaip komercinio projekto sąnaudas", – pastebėjo V.Orlovas.

Jis stebėjosi, kad policija šiuo atveju buvo vienintelė institucija, galėjusi imtis veiksmų, nes kitos institucijos neturi jokių savaitgalį budinčių inspektorių. "Atrodo, kad žmonės, kurie ėmėsi griovimo darbų, šią situaciją gerai žinojo", – svarstė VII forto muziejaus direktorius.

"Kita vertus, man kyla klausimas, ką veikė ilgametis savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėjas Rimgaudas Miliukštis, kad jo vadovavimo metais šis statinys nebuvo įrašytas į nekilnojamojo kultūros paveldo registrą? Nors yra kitų saugiklių, šis įrašas verslininkus gal būtų labiau atbaidęs", – svarstė V.Orlovas.

Jaučiasi teisūs

Darbus užsakiusiai sklypo ir pastato savininkei bendrovei "RA Development" atstovaujantis advokatas Aurelijus Gruodis kitaip vertina savaitgalio įvykius Archyvo g.

"Bendrovė iš valstybės atstovaujamo Turto banko įsigijo 1949 m. statytą ir nebaigtą statyti rūsį, kurio nusidėvėjimas – 80 proc. Jį reikėjo aptverti ir saugoti arba nugriauti. Buvo priimtas sprendimas nugriauti", – dėstė A.Gruodis.

Priminus apie detaliojo plano reikalavimą statinį saugoti, teisininkas šyptelėjo. "Apie kokį detalųjį planą kalbame? Mes pirkome ne detalųjį planą, o pagal sutartį tai, kas buvo parašyta. Jeigu tai kultūros paveldas, ne detaliajame plane tai turėjo būti parašyta. Jeigu aš detaliajame plane parašysiu "Linkėjimai jums", tai kas iš to?" – ironizavo A.Gruodis ir pridūrė, kad statinys turėjo būti įtrauktas į Kultūros paveldo statinių registrą.

Anot jo, prieš parduodant turėjo būti atliktas statinio patikrinimas, surašytas patikrinimo aktas, pateiktas notarui. "Nieko to nebuvo. Apie kokį kultūros paveldą mes šnekame?" – savo versiją dėstė advokatas. Jis savaip interpretavo ir tai, kad ledainė stovėjo VII forto apsaugos nuo fizinio poveikio pozonyje, kur darbus reikia derinti su paveldosaugininkais.

"Su Kultūros paveldo departamentu reikia derinti visus projektinius sprendimus. Jeigu būtų reikėję atlikti projektavimo darbus ar gauti statyti leidžiančius dokumentus, tada taip. Šiuo atveju statiniui griauti nebūtinas nei statybą leidžiantis dokumentas, nei joks projektas, ir derinti su Kultūros paveldu nereikėjo. Statinys nebaigtas nugriauti, bet pradėtas griauti visiškai teisėtai", – pareiškė sklypo savininkų atstovas.

Skambina pavojaus varpais

Dėl savaitgalio įvykių sukruto ir Kauno tvirtovei bei Kauno paveldo objektams neabejingi istorikai.

Asociacijos "Kauno tvirtovės projektai" valdybos pirmininkas istorikas prof. Valdas Rakutis sakė, kad tokia fortifikacinių statinių naikinimo praktika nėra koks nors lietuvių išradimas – taip esą elgiamasi ir kitose valstybėse. "Nesuprantu, kodėl šiuo atveju policija iš karto nesiėmė veiksmų griovimo darbams sustabdyti", – stebėjosi V.Rakutis.

Jo manymu, Kultūros paveldo departamento darbuotojams turi būti suteikta teisė stabdyti darbus, o nepaklusimas reikalavimui turėtų būti traktuojamas kaip pasipriešinimas teisėtiems pareigūno veiksmams. "Jeigu ši istorija praeis tyliai, tokių atvejų tik daugės – paveldo pastatai, kurie kam nors trukdo, bus nušluoti", – konstatavo istorikas.

"Tai akibrokštas visai sistemai. Ir laikas darbams pasirinktas neatsitiktinai – savaitgalį, tikintis, kad pareigūnai nesureaguos. Pareigūnai sureagavo, bet darbai ir toliau buvo vykdomi. Jeigu pareigūnams stebint technika pastatą griauna toliau, taip žeminami ir pareigūnai, ir valstybė. Gyvename teisinėje valstybėje – su popieriaus lapu rankose žmogus po kaušu juk nepuls", – neslėpė nuostabos ir pasipiktinimo Vytauto Didžiojo universiteto istorikas prof. Jonas Vaičenonis. Jo manymu,, savrbu, kad po šio įvykio nebūtų sukurtas precedentas taip elgtis ir kitiems verslininkams.

Komentaras

Simonas Kairys, Kauno miesto vicemeras

Jeigu yra bet kokia netesėta veikla, turi reaguoti visos institucijos. Dabar teisti kuriuos nors be konkrečių faktų negaliu. Matau ir moralinę problemą, kai kažką bandoma daryti paslapčia, agresyviai. Savivaldybė, esant šiai situacijai, didelio vaidmens nevaidina. Aplinkos apsaugos skyrius sureagavo į medžių kirtimą. Jeigu yra pažeidimų, jie turi būti užfiksuoti, o pažeidėjai nubausti. Manau, kad apie paveldą reikia kalbėti kuo daugiau, nes pastaruoju metu matome tendenciją paveldą vertinti kaip kliūtį, kurią reikia nugriauti. Blogiausia, kai visi sprendimai priimami vertinant tik kaip greičiau ir pigiau.

Šančiuose griovė pavasarį

Gegužę Šančių gyventojai sujudo pamatę, kaip buldozeris niokoja į nekilnojamojo kultūros paveldo sąrašą įtrauktus senuosius rūsius A.Juozapavičiaus prospekte. Tuomet paveldosaugininkų įspėjimai griovėjų taip pat nesustabdė – statinys buvo sulygintas su žeme.

"Pasikarščiavome, bet gerai, kad laiku sustojome. Iš jų vertybės tai tikrai jokios nėra", – menkindamas sunaikinto objekto vertę "Kauno dienai" tuomet aiškino verslininkas Edvinas Mamedovas. Verslininkas tikino, kad privačioje žemėje jam niekas negali nurodinėti, kaip elgtis.

Paveldo saugomi rūsiai trukdė verslininkų planams statyti prekybos centrą. Kultūros paveldo departamentas, išanalizavęs situaciją, skyrė vidutinio dydžio – 1 158 eurų baudą.