Didėja noras tvarkytis

„Paveldosauga remiasi principu „saugoti naudojant“, todėl itin džiugina augantys paveldotvarkos programos interesantų skaičiai. Kai noras atsinaujinti kyla iš pačių savininkų, mums belieka sutvarkyti formalumus bei prisidėti finansiškai, kad miesto veidas toliau keistųsi ir gražėtų. Kiekvienas restauruotas fasadas – sėkmės istorija visam Kaunui“, – įsitikinęs Kauno miesto savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėjas Saulius Rimas.

Paveldotvarkos programa šiemet sulaukė virš penkiasdešimties prašymų dėl medinių ir mūrinių fasadų sutvarkymo, dekoratyvinio apšvietimo, pritaikymo neįgaliųjų reikmėms, avarinių grėsmių šalinimo ar tvarkybos darbų projektų parengimo Naujamiestyje, Senamiestyje bei kituose miesto mikrorajonuose. Preliminariai skaičiuojama, kad lėšų poreikis sieks daugiau kaip 1,5 mln. eurų.

Sąraše visa eilė istorinių objektų – tarpukarinis kino teatras „Daina“, Linkuvos dvaro rūmai, V. ir O. Tercijonų namas V. Putvinskio gatvėje, Pelėdų kalno tvora, keletas pastatų Laisvės alėjoje – tarp jų „Pienocentro“ rūmai.

Miesto tarybai antradienį patvirtinus paveldotvarkos programos objektų sąrašą, per artimiausius du mėnesius bus pasirašytos sutartys su kultūros paveldo ir kitų statinių savininkais. Tuomet paaiškės galutinis tvarkomų pastatų skaičius ir jiems skiriamas dalinis miesto finansavimas.

Dukart daugiau medinukų

Iki šiol per Paveldotvarkos programą atnaujinti vos du tarpukariniai medinukai – architekto A. Jokimo namas Minties rato g. 2 ir kultūros vertybių sąraše esantis Savivaldybės saugomas pastatas Aukštaičių g. 36.

Kauno m. savivaldybės nuotr.

Medinių pastatų restauracijos kaštai gali būti itin dideli, reikalaujantys specifinių žinių. Tai sienojų keitimo, tinkamo konstrukcijų sutvirtinimo, atskirų vietų pakeitimo arba „protezavimo“, medienos apsaugojimo nuo puvimo, pelėsio ir vabzdžių darbai, todėl jiems ryžtasi mažai kauniečių.

Pasak S. Rimo, tokių išlaidų būtų galima išvengti atliekant nuolatinę pastatų priežiūrą, periodiškai perdažant dailylentes.

Siekiant paskatinti unikalių kvartalų išsaugojimą, Kaunas dar šių metų pradžioje padidino galimą finansavimą medinės architektūros tvarkybai – iki 75 proc. Tai davė pozityvių rezultatų – gautos 5 paraiškos medinių pastatų fasadų sutvarkymui Kauko alėjoje, Minties rato, Aguonų ir D. Poškos gatvėse. Jų tvarkybos darbams numatyta skirti maksimalią sumą – beveik 59 tūkst. eurų.

Į miesto finansinę paramą gali pretenduoti medinukai, patenkantys į saugomas kultūros paveldo vietoves – Žaliakalnį, buvusį Žemųjų Šančių karinį miestelį, Senamiestį, Naujamiestį bei pavieniai ir kompleksiniai kultūros paveldo objektai visame mieste.

Tęsiami pradėti darbai

Darbininkai ir restauratoriai šiemet sugrįžta į 14 objektų. Pratęsus sutartis, toliau tvarkomas Dominikonų vienuolyno ansamblio Dievo kūno bažnyčios rytinis fasadas, seną rūbą keičia Benediktinių vienuolyno klebonija, originalias spalvas atgaus Vytauto Didžiojo universiteto Medicinos fakultetas ir dar dešimtis kitų pastatų. Šiems objektams jau rezervuota daugiau kaip 400 tūkst. eurų.

Kai noras atsinaujinti kyla iš pačių savininkų, mums belieka sutvarkyti formalumus bei prisidėti finansiškai.

Jie greitai papildys su daliniu miesto finansavimu atnaujintų pastatų sąrašą. Nuo 2015 metų Kauno savivaldybės iniciatyva sutvarkyti savo turtą pasinaudojo daugiau kaip pusantro šimto statinių savininkų. Paveldo priežiūrai miestas iš viso skyrė per 3 mln. eurų.

Patrauklioje paveldotvarkos programoje gali dalyvauti visi kultūros paveldo objektai ir Naujamiesčio, Senamiesčio, Žaliakalnio paveldo vietovėse esantys pastatai. Miestas padengia iki 75 proc. medinukų atnaujinimo kaštų, o mūrinių statinių tvarkybai gali skirti iki 50 proc. dalinį finansavimą. Tvarkomi fasadai, įrengiamas dekoratyvinis apšvietimas, pastatai pritaikomi neįgaliųjų poreikiams.

Plačiau susipažinti su Paveldotvarkos programa galima internete: paveldotvarka.kaunas.lt.