Per 438 patikrinimus Kauno miesto ir rajono gydymo įstaigose nustatyti net 72 pažeidimai. Nejaugi pas medikus nesame saugūs? Apie visa tai kalbamės su patikrinimus atliekančios įstaigos – Kauno visuomenės sveikatos centro – direktoriumi Gintautu Kligiu.

– Kokie tai pažeidimai, ar jie gali pakenkti gydymo įstaigų pacientų sveikatai?

– Pažeidimai yra įvairūs. Tai netinkama personalo rankų priežiūra, medicinos gaminiai naudojami pasibaigus jų sterilizacijos galiojimo terminui, medicinos prietaisai prižiūrimi nesivadovaujant gamintojų rekomendacijomis. Naudojamos teisės aktų reikalavimų neatitinkančios medicinos prietaisų valymo, dezinfekcijos priemonės, ant sterilizuojamų paketų nepažymima būtina informacija, patalpų, daiktų ar įrenginių paviršiai nelygūs, pažeisti.

– Bet tai neatrodo labai pavojinga.

– Tai yra labai pavojinga. Nesilaikant higienos gydymo įstaigose plinta infekcijos: hepatitai bei kitos per kraują užkrečiamos ligos, iš jų gali būti ir AIDS. Dažnai manoma, kad kontrolieriai ateina ir priekabiauja, ieškodami nežinia ko. Taip nėra. Visų pirma dabar kontrolė labai pasikeitusi. Visos valstybinės kontrolės institucijos Ūkio ministerijos iniciatyva ir Vyriausybės pritarimu turėjo pertvarkyti savo darbo sistemą, kad netrukdytume verslui, nesunkintume jo, negaišintume. Mūsų užduotis – pasiekti, kad verslininkai teisingai pradėtų savo veiklą ir dirbtų sistemiškai tvarkingai.

Kontrolė dabar tokia, kad patikrinimų grafiką sudarome visiems metams jų pradžioje. Parengtas planas patvirtinamas ir skelbiamas įstaigos interneto svetainėje. Jame nurodomos konkrečios datos, ką ir kada tikrinsime. Likus dešimt dienų iki patikrinimo įstaigai raštu pranešame, kad atvyks kontrolieriai, nurodome, ką tikrinsime, pagal kokias higienos normas ir panašiai.

– Konstatuota, kad per metus atlikus 438 patikrinimus rasta 72 rasta pažeidimai, nors medikai iš anksto žinojo, kad bus tikrinami. Kaip tai suprasti?

– Taip, visi turi laiko pasirengti tikrinimui, bet kai kurie dėl vienokių ar kitokių priežasčių to nepadaro, nors ir žino, kad aptikus pažeidimų skiriamos baudos.

– Ar jos didelės?

– Tikslas – ne kuo didesnėmis baudomis nubausti, o auklėti, kad pažeidimų nebūtų. Pirma bauda – pati mažiausia. Jei pažeidėjas pripažįsta kaltę ir sutinka iš karto sumokėti – bauda yra 7 eurai. Baudų dydis yra nustatytas pagal pažeidimo pobūdį, atsakomybę. Darbuotojams gali būti paskirta bauda nuo 14 eurų (ir ji sumažėja perpus dėl jau minėtų aplinkybių) iki 57 eurų, vadovams – nuo 14 iki 144 eurų. Būna pažeidimų, kuriems panaikinti reikia ilgesnio termino, pavyzdžiui, suremontuoti patalpas. Tokiu atveju skiriamas kelių mėnesių laikotarpis pažeidimams pašalinti. Paskui tikriname pakartotinai.

– Vadinasi, medikai ignoruoja higienos reikalavimus?

– Ne, galbūt labiau trūksta atidumo, gal ir vadybos, kai paliekama darbuotojui pačiam viską spręsti, kai vadovai nekuria sistemos, paiso tik atskirų elementų. Pavyzdžiui, instrumentai sterilizuojami, ir ramu. Vis dėlto sterilizavimas – tai ne tik pats procesas, bet ir teisingas pasirengimas jam, sterilizuojamų instrumentų įpakavimas, registracija, žymėjimas, atpažinimas, įvertinimas, ar tikrai sterilu.

Arba štai kitas pavyzdys – patalpos. Jos turi būti lengvai valomos ir dezinfekuojamos. Sienos ir grindys privalo būti lygios. Kai finansiniai ištekliai ne visada leidžia laiku atlikti patalpų remontą, jos būna netinkamos gerai išvalyti. Dėl to kaupiasi nešvarumai, negalima dezinfekuoti. Daug kur yra tokių problemų.

– Ir jos toleruojamos?

– Tikrai netoleruojamos. Kontrolės pradžia prasideda nuo leidimo – higienos paso išdavimo. Materialinė bazė ir žmonių pasirengimas tam darbui turi atitikti teisės aktus dar prieš pradedant veiklą. Tik tada išduodamas leidimas – higienos pasas, ir metus naujo objekto tikrinti negalima. Eksploatacijos metu viskas dėvisi. Radus pažeidimų dėl jų įspėjama, baudžiama, gali būti sustabdytas leidimo – higienos paso – galiojimas.

Dalis pažeidimų gali atsirasti dėl to, kad nėra biudžete lėšų. Pavyzdžiui, gydymo įstaigos vadovai kreipėsi į steigėją, kad skirtų lėšų remontui, bet teigiamo atsakymo negavo. Kažkiek patvarkė, palopė, bet to nepakako. Pažadėjo kreiptis pakartotinai, mes taip pat rašome steigėjams, reikalaujame sutvarkyti. Tai dažnai padeda spręsti problemas.

– Remontas ir mediko apranga, netgi rankų nagai yra skirtingi dalykai. Keista girdėti, kad kontrolieriai vertina medikų rankų nagus ir netgi baudžia už juos.

– Mediko apranga ir asmens higiena yra labai svarbu. Jei atėjai į mediciną – negali demonstruoti madų. Jei kabinete randame "Kalėdų eglutę" – medikę, apsikarsčiusią žiedais, apyrankėmis, laikrodžiais, susidarome labai prastą nuomonę. Tokiems medikams nevengiame skirti baudų, tokius žmones reikia auklėti, nes higienos normose labai aiškiai yra aprašyta, kas medikams darbo vietoje yra galima, o kas – ne.

– Ir kas blogo medikui būti pasidabinusiam?

– O jei ligonis nukentės dėl asmeninių mediko ambicijų ir noro pasidemonstruoti? Medikai turi vilkėti specialia apranga, taip apsisaugodami nuo užkrato. Taip pat nuo galimos infekcijos, todėl jie privalo saugoti savo pacientus. Jei statybininkas eitų apsirengęs darbo rūbais į parduotuvę ar liptų į autobusą, kiltų skandalas. O kiek medikų darbo drabužiais matome parduotuvėse prie ligoninių? Ar jie supranta, ko apranga verta ir kam skirta? O kiek bakterijų po ilgais ar priaugintais nagais? Kaip išvalo tokias panages? Pagaliau kaip paimti instrumentus? Pacientai turėtų būti aktyvesni, duoti pastabą tokiam medikui, pareikšti nepasitikėjimą ir pranešti mums. Jaučiame pacientų aktyvumo stoką.

– Kaip dažnai atliekami tikrinimai?

– Per metus vieną vienintelį kartą, ir tai ne visose įstaigose. Patikrinimų planas sudaromas pagal riziką. Jei įstaigoje pažeidimų nebuvo, ji gali būti netikrinama kelerius metus. Gavę skundą atliekame patikrinimą nedelsiant, įstaigai apie tai nepranešę. Tuomet aptinkame 70–80 proc. pažeidimų, o per planinius patikrinimus – iki 8 proc. Beje, vis dažniau randame pažeidimų ir per planinius patikrinimus.

– Kokių pažeidimų ir kuriose įstaigose randate daugiausia?

– Beveik kiekvienoje valstybinėje gydymo įstaigoje randame ir medikų, nederamai atrodančių, ilgais nagais, ir vietų, kurioms reikia remonto. Nustatome labai daug dokumentacijos tvarkymo pažeidimų. Ko gero, taip yra todėl, kad gydytojai turi daug nereikalingo, ne jiems priklausančio darbo. Užsienyje jie prieina prie ligonio konkrečiu laiku, kai viskas parengta. Apžiūri pacientą, siunčia tyrimams. Juos įvertinę paskiria gydymą. Visą kitą darbą atlieka speciali komanda. Ekspertai iš užsienio sako: nesamdyk prastam darbui kvalifikuoto, brangiai kainuojančio specialisto. Tačiau pas mus viską daro gydytojas.

– Kodėl pas mus taip yra? Visi tai kritikuoja, bet niekas nesikeičia.

– Pas mus nėra vadybos, skaičiavimo, valdymo. Viename mieste demonstravo, kaip šauniai įdarbino šeimos gydytojus: slaugytoją pasodino viduryje kabineto, o iš šonų – po gydytoją. Taip neva taupome pinigus: du gydytojai, viena slaugytoja. Švedijoje vienas gydytojas turi septynis pagalbininkus: tai slaugytojai, socialiniai darbuotojai, vadybininkai ir kiti. Jie pigiau apmokami ir atlieka visą organizacinį darbą.

– Kokių dar pažeidimų padaro mūsų medikai, neadekvačiai apkrauti darbu, bet privalantys dirbti saugiai?

– Nustatoma infekcijos riziką keliančių pažeidimų, ypač odontologijos srityje. Pacientai mūsų klausia: ar gydytojai privalo dezinfekuoti kėdę, prieš sodindami į ją pacientą, ar privalo pasikeisti pirštines, keisti vienkartinius siurbiklius? Be abejo, tai privaloma. Nemažai odontologų pacientų tai jau žino, todėl ir klausia mūsų. Privaloma sterilizuoti antgalius, į kuriuos įdedamas grąžtelis. Negana jį vien apipurkšti dezinfektantais. Juk antgalio viduje lieka prieš tai gydyto paciento seilių.

Ne vien pinigais viskas matuojama. Jei užkrės pacientą hepatitu, kainuos daug brangiau. Didžiausi pavojai ir rizika yra ten, kur atliekamos invazinės procedūros. Visuomenė turi tai žinoti ir vertinti, apie pažeidimus pranešti mums. Medikų pacientai – geriausi kontrolieriai.

– Dažnai ir medikai yra nesaugūs dėl netinkamų darbo sąlygų.

– Juos kontroliuojame ne mes, o Valstybinė darbo inspekcija. Tokia yra tvarka. Nepakankamas dėmesys visos visuomenės sveikatai veda į pražūtį. Nuo Antikos laikų ne viena valstybė griuvo, kur nebuvo deramo dėmesio sveikatai. Pas mus dabar viskas formalizuota, per popierius, dokumentus, tarnaujančius vien pinigams, nebematome žmogaus ir nebesaugome jo sveikatos.

Pakalbėjus telefonu būtinos naujos pirštinės

Dezinfekuoti rankas prieš ir po tiesioginio sąlyčio su pacientu, prieš atliekant invazines procedūras, prieš užsimaunant pirštines, po sąlyčio su užterštais daiktais.

Mūvėti medicinines pirštines atliekant invazines procedūras, jas keisti po kiekvieno paciento, prieš užsimaunant naujas – dezinfekuoti rankas. Jei paciento priežiūros metu reikia palikti darbo vietą ar liesti aplinkos daiktus, pavyzdžiui, atsiliepti telefonu, pirštines reikia nusimauti, o paciento priežiūrą tęsti užsimovus naujas.

Darbuotojų, liečiančių pacientus, medicinos priemones, prietaisus, rankų oda turi būti sveika, nagai sveiki ir tik natūralūs, trumpai ir apvaliai nukirpti, nelakuoti, rankų papuošalai bei laikrodžiai nuimti, jei yra nedidelių žaizdelių ant rankų, jos privalo būti užklijuojamos pleistru ir tuomet turi būti dirbama tik su medicininėmis pirštinėmis.
Sterilizuoti daugkartinio naudojimo instrumentai turėtų būti išpakuojami prieš pat procedūrą, ant paketo, be kitų dokumentų, turi būti nurodyta ir sterilizacijos galiojimo data.
Paviršiai, besiliečiantys su pacientų oda, turi būti dengiami (dangalus privaloma keisti po kiekvieno paciento) arba dezinfekuojami.

Žaislai privalo būti individualūs arba valomi ir dezinfekuojami kaskart panaudojus, minkšti žaislai sveikatos priežiūros įstaigoje neturėtų būti naudojami.