Kaune įsteigta kino studija. Iš vienos pusės – tai gera žinia. Iš kitos – tenka prisiminti, kad filmams sukurti reikia labai daug pinigų, o Lietuvoje kultūros rėmimas ypač skurdus. Ar pajėgs kauniečiai  nuveikti kai ką daugiau kino meno labui, nei tik iškelti iškabą su įspūdingu pavadinimu Kauno kino studija (KKS)?

Pradėti kurti galima įsigyjant kūrybai reikalingus reikmenis, išėjus mokslus ir sukaupus patirtį, vaizdžiai tariant, turint dažų, teptuką, drobę ir mokant profesionaliai jais naudotis bei išmanant tos srities kontekstą. Taip pat galima pradėti kurti svajojant ar turint idėją. Kaip teigia dabar populiarūs pozityvaus mąstymo šalininkai – svajonės, norai pildosi.

Iš tiesų ir dažus, ir teptuką galima nusipirkti, tapyti labai to trokštant – taip pat galima išmokti. Tik vienas „bet“: kino pramonė – tai ne teptukas ir ne dažai, kinui reikalinga visa gamykla. Ar ji reikalinga Kaunui?

Pakurstė latvių pasiekimai

Viskas prasideda nuo pirmojo žingsnio, sako Kauno savivaldybei atstovaujantis vicemeras Stanislovas Buškevičius, tą patį sakinį kartoja ir likę du Kauno kino studijos (KKS) steigėjai – studijos direktorius Edvinas Bindokas ir jos meno vadovas Vytautas Balsys.

Savo pirmąjį žingsnį aš jau žengiau: kuriu dokumentinį filmą apie vieną Kauno menininkų. Trukmė – 57 minutės, idėjų – begalė, o lėšos – minimalios. Jei jau Kaunas tampa kino industrijos miestu, gal ir man pagelbės KKS vėliavnešys vicemeras S.Buškevičius?

Vicemeras pataria kreiptis į KKS direktorių, mat pats politikas esąs tik idėjos Kaune įsteigti Kino studiją autorius.

Tai jis vieną sekmadienį po eilinį kartą RTR kanalu pamatyto latviško filmo pagalvojo: o kodėl Kaune negali būti kino studijos? Kodėl Lietuva beveik neturi istorinių filmų apie didingą savo praeitį? Tai esą nepateisinama, gėdinga, bet ištaisoma. Kaune įkūrus kino studiją, ilgainiui džiaugsis visa Lietuva, nes kinas, pasak S.Buškevičiaus, paveikiausias menas.

Taip žiūrėdamas latvių filmus ir pavydėdamas kaimynams vicemeras vis audė mintį, kol pas jį užėjusiam Kauno mažojo teatro režisieriui V.Balsiui papasakojo apie savo idėją. Pozityvaus mąstymo šalininkai nenustebtų, kad pastarasis, kaip tik ir baigęs kino režisūrą, idėjai labai pritarė, net pasisiūlė parašyti scenarijų apie 1863 m. sukilimą ir vieną jo vadų Antaną Mackevičių, o būsimos kino studijos direktoriumi pasiūlė savo draugą E.Bindoką.

„Geriau už “Herkų Mantą"

„Ar matėt latvių istorinį filmą “Rygos kariai„? Puikus, mes taip pat turime turėti kažką tokio. Ar matėt latvių kino studijas? Nuostabu, mes taip pat galime visa tai turėti ir dar daugiau“, – sako idėjos pakylėtas vicemeras, neseniai su grupele KKS atstovų, aplankęs Latvijos nacionalinį filmų centrą ir kelias kino studijas.

„Sukursime meninį filmą apie 1863 m. sukilimą, A.Mackevičių, kuris menine kokybe turėtų nenusileisti “Herkui Mantui„, bet KKS nebus vieno filmo studija, kino pramonė Kaune turi įsisukti ir tapti ne menkesnė, o gal ir geresnė nei latvių“, – entuziazmu trykšta politikas.

Kiną kuruojantis vicemeras patikino į kūrybinę KKS veiklą nesikišantis, tačiau prisipažino nuo pastabų kūrėjams nesusilaikęs. „Esu pasakęs, kad filme apie 1863 m. sukilimą būtinos batalinės scenos. Daug ką gąsdina, kad tuomet labai išaugs kaina, bet nesvarbu, man reikia batalinių scenų, kad istorinis filmas būtų geras“, – vizijomis pasidalija vicemeras.

Adresas vienas – „Romuva“

S.Buškevičiui teko nemenkai paplušėti, kad įtikintų daugumą miesto tarybos narių, jog KKS idėjai būtų leista įsikūnyti. Įsikūnijimui, žinia, labiausiai reikalingi pinigai. Savas kišenes pakratyti norinčiųjų nebuvo rasta, bet yra tokia „visų“ kišenė – mokesčių mokėtojų.

Ne visi entuziastingai pritarė šiai idėjai, vieni suabejojo KKS finansinėmis galimybėmis, kiti svarstė, ar tai nebus vien prodiuserinė kompanija. Kad ir kaip būtų, šiandien Kaune jau turime KKS su direktoriumi, buhaltere, meno vadovu ir dviem projektų vadovais.

Visą etatą, finansuojamą savivaldybės lėšomis, turi tik direktorius (gaunantis minimalų atlyginimą), visi kiti dirba puse etato (jų atlygis, anot E.Bindoko, nesiekia nė 1000 litų).

Pagalba mano filmui? Vicemeras purto galvą ir vietoj materialinių vertybių pasidalija idėja: jo manymu, geriausia vieta KKS būtų kino teatras „Romuva“. Į abejonę, kad pastarosios klausimas kol kas neišspręstas, S.Buškevičius užtikrintai atsako: „Patikėkit, jei imsiuosi aš, bus išspręstas, ir greitai.“

Pagalba tik patarimais

Apie „Romuvą“ taip pat galvoja ir KKS direktorius E.Bindokas, dažnai spaudoje įvardytas kaip verslininkas. „Ne, aš ne verslininkas, – paneigia naujasis KKS direktorius, kai pasiteirauju apie jo meilės menui apraiškas, mecenavimo patirtį ir galimybes. – Jei ir galvoju ateityje apie verslą, tai tikrai ne apie gigantišką.“

Baigęs mokslus Vytauto Didžiojo universitete (matematiniai modeliai ekonomikoje), E.Bindokas dirbo samdomą darbą: Lietuvos banke, mažmeninės prekybos tinkle, bendrovėje „Baltų žemės“ (veiklos sritys: statyba, nekilnojamasis turtas).

„Į kino studijos veiklą įsitraukiau priimdamas iššūkį ir palikdamas direktoriaus pareigas bendrovėje “Fugetė„ (nekilnojamojo turto srityje veikianti bendrovė – aut.past.)“, – aiškina pašnekovas.

Tai gal KKS vadovas padėtų kuriant dokumentinį filmą apie žymų Kauno menininką? Šiai juostai kurti skirtos projektinės lėšos – daugiau negu kuklios, o idėjų ir svajonių – begalė.

„Operatoriaus ar kitų specialistų aš tikrai nepasiūlysiu“, – viltis išsklaido KKS direktorius ir pataria rašyti projektus. Ar daug vilčių sulaukti paramos tokiu būdu, žino ir pats KKS vadovas: kauniečių bandymas gauti paramą iš Kultūros ministerijos kino scenarijui apie 1863 m. sukilimą sukurti baigėsi nesėkme.

Pašnekovas bando paguosti: jei KKS sudomins mano filmas, gal duosiąs ir dar daugiau patarimų. Tačiau tai, tiesą sakant, guodžia menkai. Apie galimybę pretenduoti į projektams skiriamas lėšas seniai žino kiekvienas kūrėjas, fondų pavadinimai ir sąlygos nesunkiai aptinkami internete, o galimybė po KKS vėliava priglausti savo jau gatavą produktą paprasčiausiai nevilioja.

Čia dvelks patriotizmu

Jei jau kuriantiesiems filmus KKS pagelbėti negali, gal bent pasidalys planais, kurie, pasak vienodais sakiniais kalbančių S.Buškevičiaus ir E.Bindoko, yra ambicingi?

Minėtą kino filmą apie 1863 metų sukilimą ir vieną jo vadų A.Mackevičių kuria KKS meno vadovas V.Balsys. Kino scenarijus jau bemaž parašytas, dabar jis su komanda kuria to paties filmo režisūrinį scenarijų. Kiek preliminariai kainuos būsimas vaidybinis istorinis filmas, KKS direktorius dar nežino, tai, pasak jo, paaiškės sukūrus režisūrinį scenarijų.

KKS planuose – ir Eglės Jankauskaitės maždaug 10 min. trukmės animacinis filmukas apie Lietuvos kinematografą ir Kauno bei kauniečių vaidmenį jame. Šiam filmukui KKS atriekė aštuntąją dalį visų savivaldybės skirtų lėšų – 10 tūkst. litų. Dar antrątiek filmui bus ieškoma pas privačius rėmėjus.

Palaiminta ir KKS valdybos pirmininko Eriko Kundrecko idėja sukurti filmą preliminariu pavadinimu „Aš myliu Kauną“. Jo siužetas įtartinai panašus į analogišką juostą apie meilę Paryžiui „I love Paris“: mozaika iš savarankiškų novelių, kurias galėtų sukurti užsienio režisieriai, galintys savomis akimis aptikti Kauno grožį. Parengiamiesiems darbams preliminariai skirti apie 3 tūkst. litų. Pasmalsavus, kokie tie parengiamieji darbai, E.Bindokas nurodė scenarijaus rašymą, kurį atliks V.Balsys.

Įkurtuvės – jau čia pat

KKS sudomino ir idėja sukurti dokumentinį filmą apie Europos krepšinio čempionatą. KKS pritarė ir „Kauno naktų“ rengėjams, kurie rugsėjį prie „Romuvos“ ketina rodyti animacinius filmukus per visą naktį, o lapkritį pačiame pastate surengti animacinių filmų festivalį.

Jei tiek daug KKS planų susiję su „Romuva“ – gal KKS atstovai žino ką nors daugiau apie konflikto su kitu, mažuoju, jos akcininku, atomazgos galimybes?

„Tai ne konfliktas, o nesveikų ambicijų pasekmė, – į abejonę atsakė E.Bindokas. – Patalpų “Romuvoje„ būklė iš tikrųjų labai apverktina, bet tai tikrai geriau negu nieko.“

Baigiantis vasarai, savivaldybė paskelbė: kelerius metus neveikęs seniausias šalies kinos teatras pamažu atgyja, jo durys netruks atsiverti ne tik KKS, bet ir kauniečiams. Jau rugsėjo 4 d. įvyks pirmasis po ilgos pertraukos kino seansas. Ekrane – Amerikoje sukurtas kino filmas apie pokario Lietuvos partizanus. Partriotinio Holivudo era prasideda?