Leisis ir naktį
Nors nusileidimo aikštelė įrengta ir ant Vilniaus Santariškių ligoninės vieno iš pastatų, tačiau sraigtasparniai joje nesileidžia.
Pirmadienį Vokietijos kariuomenė pradėjo praktines sraigtasparnio nusileidimo ir paciento perdavimo ligoninės medikams pratybas. Jas stebėjo ir „Kauno dienos“ žurnalistai. Bandomųjų skrydžių bus dar ir vėliau dieną. Numatyti ir naktiniai nusileidimai.
Šių bendrų pratybų metu Vokietijos kariuomenės ir Kauno klinikų medikai praktiškai išbandys naująją infrastruktūrą, sužeistojo išlaipinimą iš sraigtasparnio ir jo perdavimą ligoninės medikų komandai, kuri klinikų tuneliais nugabens į reikiamą padalinį.
Spaudos konferencijoje dalyvavęs Vokietijos kariuomenės sraigtasparnių komandos atstovas LTC Bastianas sakė, kad šis nusileidimas – ne tik techninė sėkmė, bet progreso, saugumo ir bendradarbiavimo simbolis. Paminėjo, kad šios pratybos rodo didelį pasitikėjimą vieni kitais, NATO sąjungininkių solidarumą.
Tikino, kad pratybos prasidėjo sklandžiai, įvertino, jog erdvė nusileidimui įrengta labai patogiai, ypač jiems svarbu, kad skrydis iš Vilniaus, kur treniruojasi, tetruko apie pusvalandį.
Vokietijos kariuomenės-osios šarvuotosios brigados „Lietuva“ Medicinos tarnybos pulkininkas leitenantas MC Wolfgangas pridūrė, kad su šiuo pirmuoju nusileidimu Lietuva ir Vokietija verčia dar vieną sėkmingą bendradarbiavimo puslapį.
Istorinis momentas
Tai suteikia visiškai naujų galimybių mūsų pacientams, o kai kuriais atvejais gali net išgelbėti gyvybę.
Sveikatos apsaugos ministras Linas Kukuraitis atkreipė dėmesį, kad simboliška, jog šią nusileidimo vietą atidaro būtent Vokietijos kariai.
„Sveikiname Kauno klinikas – tai iš tiesų istorinis momentas. Šiandien matome, kaip sparčiai keičiasi sveikatos priežiūros sistema. Džiugu, kad atsiranda naujų galimybių pasitelkti oro greitąją pagalbą. Tai nepaprastai svarbu. Atsiradus tokiai galimybei, atsiveria naujos perspektyvos pacientams. Matome, kaip neretai laikas tampa lemiamu veiksniu, kai reikia priimti sprendimus ir pradėti gydymą. Ypač džiaugiamės dėl galimybių civilinėje medicinoje – transplantacijų ir kitų sudėtingų medicininių procedūrų srityse. Tai suteikia visiškai naujų galimybių mūsų pacientams, o kai kuriais atvejais gali net išgelbėti gyvybę“, – kalbėjo L. Kukuraitis.
Pridūrė, kad mūsų sveikatos apsaugos sistema tampa atsparesne visomis prasmėmis – tiek medicinos, tiek infrastruktūros srityje.
Didžiulis skirtumas
Kol dar neveikė aikštelė ant stogo, Klinikų teritorijoje sraigtasparniai su donoriniu organu leisdavosi šalia pastatų, tačiau tam reikėdavo patraukti automobilius, po to galimybė buvo tik Aleksoto aerodrome, ir po to siuntinys buvo vežamas greitosios automobiliu.
Kauno klinikų generalinis direktorius prof. habl. dr. Renaldas Jurkevičius akcentavo, kad sraigtasparnio nusileidimo aikštelė ant pastato stogo sutrumpina pagalbos pacientui suteikimo laiką. „Neįsivaizduojamas skirtumas“, – įvardijo R. Jurkevičius.
Gali būti, kad ateityje sraigtasparniais į klinikas bus atgabenami ir iš atokiausių Lietuvos vietovių atskraidinami pacientai, o taip pat bus naudojama organų transplantacijos ar dėl kitos sudėtingos medicinos pagalbos.
„Gyvename neramiame pasaulyje ir neramiais laikais. Nežinome, kada gali prireikti greitai į Kauno klinikas atgabenti nukentėjusius žmones ar sužeistuosius. Kauno klinikos yra didžiausia ne tik Lietuvos, bet ir Baltijos šalių ligoninė. Be to, geografiškai Kaunas yra svarbioje šalies kelių sankirtoje, todėl klinikos užima strategiškai reikšmingą vietą mūsų sveikatos sistemoje krizių atvejais“, – kalbėjo R. Jurkevičius.
Kartu tai ir galimybė stiprinti pasirengimą įvairioms grėsmėms, tobulinti skirtingų tarnybų veiksmų koordinavimą ir didinti ligoninės atsparumą ekstremaliosioms situacijoms.
(be temos)