Apliejo butus

"Kauno dienai" vienos butų savininkų bendrijos pirmininkas Artūras Musteika papasakojo, kad daugiabutyje, keičiant vandens skaitiklius, įvyko avarija ir buvo aplieti keli žemiau esantys butai. Tačiau vyrą nustebino, kad "Lietuvos draudimas" žalos atlyginimo sąskaitą išrašė gyventojams.

"Prieš kelis mėnesius planiniu būdu "Kauno vandenys" keitė šalto vandens skaitiklius namo gyventojams. Keičiant juos, trūko ventilis, todėl buvo aplieti keli butai. Vienas jų buvo apsidraudęs. Po kelių dienų man paskambino "Lietuvos draudimo" atstovas, paprašė paaiškinti situaciją", – pasakojo daugiabučio namo atstovas.

A.Musteika teigė, kad sulaukė gyventojos, kurios bute įvyko avarija, skambučio. Moteris guodėsi, kad "Lietuvos draudimas" jai pateikė sąskaitą ir ji turi padengti kaimynams padarytą žalą. Bendrijos pirmininkas stebėjosi, kodėl sąskaitą gavo būtent gyventoja, o ne darbus atlikusi bendrovė.

"Išrašė 1,5 tūkst. eurų sąskaitą. Aš jau ne pirmą kartą susiduriu su tokiais draudimo nesusipratimais. Kiek aš suprantu, turėtų atvažiuoti jų koks atstovas, atlikti tyrimą, pasižiūrėti viską, įvertinti aplinkybes, o dabar paprasčiausiu būdu išrašė sąskaitą ir tegul gyventojai žinosi. Tokiu atveju mes visi galime susikurti draudimo kompanijas, imti pinigus už įmokas, o vėliau išrašyti sąskaitas gyventojams, kad šie sumokėtų už padarytą žalą.

Manau, kad taip elgtis nereikėtų. Pats skambinau tam draudimo žalų vertintojui. Supratau, kad tai normali praktika, kai žalą turi atlyginti tas butas, kuriame įvyko avarija, detalesnio tyrimo jie net nesivargina atlikti", – apie vieno Birželio 23-iosios daugiabučio konfliktinę situaciją su draudimo bendrove pasakojo A.Musteika.

"Kauno dieną" yra pasiekę ir kitų kauniečių laiškai, kad su draudimo kompanijų sąskaitų išrašymu yra kilę ir kitų kuriozų. Štai jei avarija įvyksta tame bute, kurio gyventojai apsidraudęs savo turtą, yra pasitaikę, kad už žalos atlyginimą draudimo kompanija sąskaitą išrašo namo bendrijai. Tada bendrija paskirsto gautą sąskaitą visiems nariams. Išeina taip, kad tas žmogus, kuris buvo apsidraudęs, sumokėjo įmoką ne tik kompanijai, tačiau ir pats padengė dalį žalos, nes teko sumokėti bendrijai, kuri gavo sąskaitą iš draudimo bendrovės.

Išrašė 1,5 tūkst. eurų sąskaitą. Aš jau ne pirmą kartą susiduriu su tokiais draudimo nesusipratimais.

Sąskaita patikslinta

"Kauno diena" paprašė, kad "Lietuvos draudimo" atstovai paaiškintų, kodėl už aplietus butus turėjo sumokėti būtent gyventoja, kurios bute įvyko avarija, o ne darbus atlikusi bendrovė. Draudimo atstovai patikino, kad iš pradžių sąskaita buvo surašyta gyventojai, bet, patikslinus aplinkybes, ji perrašyta būtent skaitiklius keitusiai bendrovei.

"Įvykus užliejimui, kaip ir aptariamu atveju, draudimo bendrovė visuomet kreipiasi į bendriją (jos pirmininką) išsiaiškinti aplinkybių. Deja, šiuo atveju bendrijos pirmininkas net pusantro mėnesio niekaip nereagavo į prašymą patikslinti, kaip atsitiko žala. Tokiu atveju, kai tiksli užliejimo priežastis nežinoma, pagal teismų praktiką laikoma, kad žalą turi atlyginti to buto, kuriame įvyko avarija, savininkas.

Po to, kai buto, kuriame įvyko užliejimas savininkei buvo nusiųsta pretenzija dėl žalos, ji iš karto paaiškino žalos atsiradimo aplinkybes, todėl ši buvo pretenzija perrašyta", – atsakė "Lietuvos draudimo" Žalų išieškojimo grupės vadovas Vilius Stankevičius.

Jis pažymėjo, kad "Lietuvos draudimas" visuomet atlygina žalą apsidraudusiems klientams iš savo lėšų. Tik įstatymas numato atvejus, kai draudikas gali žalą išieškoti iš kaltininkų.

"Jeigu draudikui nebūtų suteikta teisė vykdyti žalos išieškojimą, tai pažeistų drausto buto savininko interesus, kadangi reikėtų mokėti žymiai didesnes draudimo įmokas dėl ženkliai didesnės draudimo rizikos. Būsto draudimas yra daug platesnė apsauga nei vien tik civilinė atsakomybė dėl užlieto buto. Jeigu vandens avarija įvyktų draustame bute, dėl kurio atsakingas pats savininkas, jam žala būtų atlyginta ir nuostoliai iš nieko nebūtų išieškomi", – aiškino V.Stankevičius.

Normali praktika

Lietuvos draudikų asociacija laikėsi pozicijos, kad išrašyti sąskaitas kitiems ir taip išieškoti pinigus, kurie buvo išleisti žalai atlyginti, yra normali praktika, kurį įteisinta Civiliniame kodekse.

"Draudikas pagal draudimo sutartį prisiima įsipareigojimus atlyginti žalą savo klientui. Tai draudikas ir atliko, išmokėdama jam išmoką. Tačiau tai nereiškia, kad kaltininkas gali išvengti prievolės atlyginti žalą. Tai reiškia, kad draudiko klientas išvengia žalos reikalavimo iš kaltininko, o visa tai atlieka draudikas. Kaimynui dėl žalos nereikia konfliktuoti su kitu kaimynu, vaikščioti po teismus, jis iš karto gauna žalos atlyginimą iš draudiko", – dienraščiui aiškino Lietuvos draudikų asociacijos direktorius Andrius Romanovskis.

Jis pažymėjo, kad faktinis kaltininkas yra asmuo, kuris atliko darbus ir dėl kurio veiksmų buvo padaryta žala. "Kalbant apie minėtą situaciją, buto savininkas, iš kurio reikalaujama atlyginti žalą, turi ją atlyginti  reikalauti iš bendrovės. Jeigu jis turėtų draudimą, draudikas ateitų į darbus vykdžiusią bendrovę. Jeigu neturi, savininkui reikės pačiam reikalauti žalos atlyginimo", – apie tai, kad draudimo neturintys gyventojai gali susidurti su situacijomis, kai patiems reikės ieškoti teisybės, kas kaltas dėl atliktų darbų ir įvykusios avarijos bei iš jų reikalauti padengti nuostolius, kalbėjo A.Romanovskis.

"Mano manymu, kaip tik yra nesąžininga manyti, kad kaltininkas neturi atlyginti žalos. Taip pat yra nesąžininga, kad vienas, mokėdamas draudimo įmokas, negali tikėtis kaltininko finansinės atsakomybės. Štai, jeigu kaltininkas būtų apsidraudęs, jo bendrovė atlygintų nukentėjusiajam žalą ir visų finansiniai interesai būtų apsaugoti. Deja, kai vieni saugo savo turtą, kiti nesaugo savo atsakomybės, išeina tokia istorija kaip ši", – pridūrė Lietuvos draudikų asociacijos direktorius.