Brangus pirkinys

Įsigijus prabangų „Tesla“ elektromobilį kaunietis Martynas Novickas nieko nelaukdamas jį apdraudė „Lietuvos draudimo“ Kasko draudimu ir tikėjosi, jog galės saugiai važinėti, tačiau patekus į avariją paaiškėjo, jog elektromobilio tvarkymas Lietuvoje – beveik misija neįmanoma.

Kaunietis M.Novickas pasakojo, kad iš JAV rinkos „Tesla Model S 70“ už 45 tūkst. eurų pirko praėjusių metų lapkritį. Kai transporto priemonė buvo atvežta į Lietuvą, vyras nieko nelaukdamas ieškojo, kur gali apdrausti elektromobilį.

Draudimui pinigų nepagailėjo, su „Lietuvos draudimu“ vyras pasirašė sutartį, jog atsitikus eismo įvykiui, elektromobilis bus tvarkomas tik naujomis detalėmis. Už metų Kasko draudimą vyras sumokėjo kiek daugiau nei 1,8 tūkst. eurų.

„Automobilis nėra pigus, tad ieškojome pilno draudimo varianto. Tikrai ne visos lietuviškos draudimo kompanijos galėjo jį apdrausti Kasko, tad ranką ištiesė „Lietuvos draudimas“. Tikėjausi, kad galiu ramiai važinėti ir nesvarbu, ar kažkas kitas pagaus žioplį, ar aš apsižioplinsiu ir kam nors į galą įvažiuosiu, draudimas atlygins remonto kaštus. Tačiau klydom. Jei atsitinka nelaimė, prasideda žiaurios problemos, tiesiog mišios su varpais ir visom žvakėm“, – portalui kauno.diena.lt kalbėjo į avarija patekusio elektromobilio savininkas M.Novickas.

Vyras pasakojo, kad avarija Šilainiuose įvyko šių metų kovą. Tąkart į jo vairuojamą „Teslos“ šoną įvažiavo moteris, elektromobilis bloškėsi į šaligatvį, išsiskleidė oro pagalvės, deformavosi galiniai ratai ir jų ašis, pažeista elektronikos sistema. Šioje avarijoje M.Novickas buvo nekaltas, moteris pripažino kaltę, taip pat buvo apsidraudusi, tad vyras tikėjosi, kad pavyks automobilį suremontuoti draudimo lėšomis, bet klydo.

M.Novicko asmeninio archyvo nuotr.

Problemos dėl elektromobilio

Dėl padarytų pažeidimų elektromobilis pats važiuoti nebegalėjo, tad buvo iškviestas techninės pagalbos transportas, nugabenęs elektromobilį į aikštelę. Tačiau čia prasidėjo ilgos paieškos, mat Lietuvoje nelabai kas gali sutvarkyti „Teslos“ elektronikos bėdas.

Vyras pasakojo, kad „Lietuvos draudimo“ paskirtas specialistas nurodė visą sąrašą autoservisų, kurie galėtų įvertinti „Teslos“ elektromobiliui padarytą žalą, tačiau kaunietis perskambino juos visus ir niekas neapsiėmė to padaryti.

„Vienas servisas Kaune bandė apžiūrėti, bet supratau, kad jie neturi jokio supratimo, kaip elgtis su tokiu automobiliu. Jie viela atidarinėjo langus, nors pati „Tesla“ yra nurodžiusi, kaip galima viską atidaryti be mechaninio įsikišimo, bet meistrai sekos nežinojo. Servise paaiškino, kad jie gali padaryti visą kėbulo dalį, jį suremontuoti, bet elektronikos jie netvarko. Kai pažeista „Teslos“ elektronika, reikia jungtis prie programų. Suprantu, kad ne visi tokią įrangą turi ir tai moka daryti, tad vėl teko kibti į paieškas. Tuo metu „Lietuvos draudimas“ sėdėjo atsipūtęs, nepadėjo ieškoti serviso, kuris galėtų sutvarkyti“, – dėstė M.Novickas.

Galiausiai draudikai nurodė, kad Vilniuje yra servisas, galintis ne tik nustatyti žalą, bet ir suremontuoti elektromobilį.

„Teko vėl samdyti vežimėlį, gabenti mašiną į sostinę. Tačiau žmonės pradėjo ieškoti detalių antrinėje rinkoje iš metalo laužo, nors pagal sutartį su draudimu, mano automobilis turėjo būti tvarkomas tik originaliomis ir naujomis detalėmis. Kai pakėliau tą klausimą servise, pasakė, kad vienos detalės iš viso negausiu, „Tesla“ jų net pakaitinių negamina. Esmė paprasta – jei ta detalė pažeista, mašina nurašoma ir ją reikia išmesti. Susirenku mašiną, vėl samdau žmones ir vežu ją atgal į Kauną“, – po dar vieno nesėkmingo bandymo prikelti elektromobilį antram gyvenimui pasakojo kaunietis.

M.Novicko asmeninio archyvo nuotr.

Nepriklausomi vertinimai

Tuomet pagalbos paprašė draugo, kuris kalba vokiškai, kad šis susisiektų su Vokietijoje esančiu oficialiu „Tesla“ atstovu, kuris yra artimiausias nuo Lietuvos. Vėliau teko ir į mūsų šalies nepriklausomus vertintojus kreiptis, nes draudimui užsienio išvados neįtiko.

Susisiekus su oficialiais atstovais Vokietijoje, nusiuntus nuotraukas, aprašymus, įvairius apžiūrų dokumentus, vyras gavo atsakymą, jog elektromobilis eisme nebegali dalyvauti, nes jo tvarkymas ne tik daug kainuotų, bet ir būtų nesaugu juo važinėti.

„Tą atstovų laišką rodžiau „Lietuvos draudimo“ žmogui, kuris registruoja žalą. Jis pasakė, kad nereikia kreipti dėmesio į vokiečių išvadas, nes automobilis draustas Lietuvoje, čia reikia ir tvarkyti. Vėl viskas stoja į pradinę situaciją, nėra ką daryti. Jos neima tvarkyti, nes nemoka. Kažkaip su draudimu pavyksta susiderinti, kad aš savo lėšomis susirasiu nepriklausomą žalos vertintoją, kuris turi sertifikatus atlikti vertinimą elektromobiliams“, – apie užsitęsusias „Teslos“ gelbėjimo paieškas tęsė M.Novickas.

Nepriklausomas vertintojas pateikė tą pačią išvadą – „Tesla“ po avarijos pažeista taip, jog jos tvarkyti nebegalima, todėl ir eksploatuoti nėra galimybės. Su šia išvada kaunietis vėl keliavo į draudimą.

Jei atsitinka nelaimė, prasideda žiaurios problemos, tiesiog mišios su varpais ir visom žvakėm.

Neadekvati suma

„Lietuvos draudimas“ taip paskaičiavo išmoką, jog kaunietis, nors avarijoje ir buvo nekaltas, patyrė didelių nuostolių. Už išmokėtą sumą jokiais būdais jis nebegali įsigyti kito automobilio realiomis Lietuvos rinkos kainomis.

„Pateikus nepriklausomo vertintojo išvadas, draudimas operatyviai atliko savo vertinimą, atsiuntė dokumentus ir likau kaip su šlapiu maišu pritrenktas. Sudarant rinkos vertę nei vienos mašinos nepaimta iš Lietuvos pardavimų duomenų bazių. Visos mašinos paimtos iš amerikietiškų pardavimo tinklapių, pritaikyti koeficientai ir taip nustatyta automobilio vertė, bet nepaskaičiuoti automobilio transportavimo kaštai, PVM ir muito mokesčiai, nėra ir automobilio pritaikymo europiniams standartams. Nustebau, juk kai daviau vokiečių išvadas, sakė, jog esu Lietuvoje draustas, todėl čia reikia ir žiūrėti, o patys kainą pagal Ameriką nustatė“, – sakė M.Novickas.

Vyrui „Lietuvos draudimas“ už sudaužytą „Tesla“ elektromobilį pasiūlė 34,4 tūkst. eurų sumą, nors tuo metu Lietuvos rinkoje toks automobilis kainavo apie 54 tūkst. eurų. Parašius pretenziją, draudimas pridėjo dar 3 tūkst. eurų.

„Aukcione draudimas pardavė mano automobilį, nes buvo tos „Teslos“ liekanų pirkėjas, likutį iki tos sumos, kurią priskaičiavo, pervedė pats draudimas. Tai realiai jie išmokėjo pinigėlius ir įsivaizduoja, kad yra teisūs. Aš internete visą istoriją paviešinau tam, kad žmonės žinotų, su kokiomis problemomis gali susidurti, turėdami vertingesnį daiktą ir apsidraudę jį „Lietuvos draudime“. Už pervestą sumą aš net negaliu tokio pat automobilio įsigyti, nors avarijoje ir buvau nekaltas“, – pažymėjo kaunietis.

Jis tikino, kad šioje situacijoje ypač daug laiko sugaišo dėl elektromobilio remonto paieškų, bandymų išaiškinti draudikams, kad jie paskaičiavo per mažą žalą, tačiau nepraranda viltie, jog „Lietuvos draudimas“ dar kartą perskaičiuos padarytą žalą ir atlygins tokius nuostolius, kokie iš tiesų buvo patirti.

Portalui kauno.diena.lt „Lietuvos draudimas“ pateikė komentarą dėl šios situacijos. Į užduotus klausimus sutiko atsakyti bendrovės Žalų teisės ir procesų valdymo skyriaus vadovė Violeta Rimonienė.

– Kaip „Lietuvos draudimas“ užtikrina, jog po eismo įvykio elektromobilių savininkai galės susitvarkyti savo automobilius? Kadangi Lietuvoje dauguma servisų neatlieka „Teslos“ elektromobilio elektroninės dalies remonto, kodėl draudimas negali apmokėti tokio tvarkymo užsienio servisuose?

– Automobilių, kurie yra garantiniai, tarp jų ir elektromobilių, remontą ir priežiūrą atlieka konkrečių automobilių tiekėjų autoservisai. Negarantinių automobilių remontas atliekamas kituose autoservisuose, kurių gausu Lietuvos rinkoje. Tiek automobilių tiekėjų, tiek kituose servisuose atliekamų remontų kaštus „Lietuvos draudimas“ dengia. „Tesla“ automobilis Lietuvoje neturi atstovo ir savo serviso, todėl jis gali būti remontuojamas kituose, kurie šią paslaugą teikia.

– Kodėl klientui buvo pasiūlytas variantas automobilį tvarkyti ne originaliomis detalėmis, nors pagal sutartį turėjo automobilis būti tvarkomas tik tokiomis?

– Įprasta praktika, atsižvelgiant į kliento draudimo sąlygas, automobilius remontuoti naujomis originaliomis, originaliomis nenaujomis arba trečiųjų šalių detalėmis, priklausomai nuo to, ką autoservisas gali pasiūlyti ir, ką pasirenka klientas. Šiuo atveju klientui taip pat buvo surasta remonto įmonė, kuri patvirtino, kad „Tesla“ automobilius remontuoja originaliomis naudotomis dalimis.

– Anot M. Novicko, vertinat automobilio rinkos kainą „Lietuvos draudimas“ rėmėsi JAV skelbimais, neįvertindamas pritaikymo europiniams standartams, transportavimo, PVM, muito mokesčių kaštų. Prašau paaiškinti, kaip buvo nustatyta vertė ir išmoka klientui? Kodėl nesiremta Lietuvoje parduodamų tokių automobilių kaina?

– Išmokas apskaičiuojame remdamiesi įvairiais aspektais ir visuomet siekiame objektyvaus vertinimo. Skaičiavimus atlikome įvertinę automobilio būklę, ridą bei remdamiesi rinkos kainomis. Šio kliento atveju, kai automobilis „Tesla S70“, buvo pagamintas JAV rinkai ir eksploatuojamas Europoje, įvertinome ir automobilių skelbimus skirtingose rinkose. Suma, kuri bendrai sumokėta klientui yra vidutinė kaina rinkoje, įvertinus automobilio modelį, jo būklę. Tai, kad visiško sugadinimo atveju yra išmokama išmoka, atitinkanti vidutinę rinkos kainą – tai yra apibrėžta draudimo sutartyje.

– Kokios priežastys lėmė, kad po pretenzijos klientui buvo pridėta dar 3 tūkst. eurų? Galbūt bus atliktas dar vienas žalos perskaičiavimas ir klientui bus išmokėta suma, atitinkanti realią rinkos kainą?

– Vertinant žalą atsižvelgiame į visą su ja susijusią informaciją. Klientas pateikdamas pretenziją pateikia ir naujas detales, kurių, dėl asmens duomenų apsaugos, atskleisti negalime. Ekspertas, papildomai įvertindamas objekto rinkos kainą, atsižvelgia į kliento pretenzijoje pateiktą papildomą informaciją, todėl klientui buvo paskaičiuota papildoma suma.

– Prašau paaiškinti, jei klientas apsidraudęs Kasko draudimu, kokiais atvejais po eismo įvykių jam yra išmokama mažesnė suma, nei vertas automobilis? Kaip klientai gali žinoti, ar apsidraudę tokiu draudimu, tikrai bus apsaugoti ir finansiškai nenukentės, jei įvyks avarija?

– Patirtas nuostolis atlyginamas atsižvelgiant į draudimo sutarties sąlygas. Bendra taisyklė, ta, kad transporto priemonės sugadinimo, kuomet, remontuoti ją netikslinga, atvejais, draudimo išmoka yra išmokama tokia pat, kaip vidutinė rinkos vertė įvykio dieną atsižvelgus į automobilio parametrus: būklę, ridą ir kt.

Komentaras

Laurynas Lipskis,

Lietuvos banko Finansinių paslaugų ginčų nagrinėjimo skyriaus vyresnysis juriskonsultas

Jei tarp pareiškėjo ir draudiko yra sudaryta savanoriška draudimo sutartis (Kasko sutartis), draudikas, vadovaudamasis teisės aktų nuostatomis, tokio pobūdžio sutartyse gali savo nuožiūra pasiūlyti sąlygas, susijusias su teikiamos draudimo apsaugos apimtimi. Nuo pasirinktos draudimo apsaugos priklauso draudikui mokamo atlyginimo už prisiimtus įsipareigojimus, t. y. draudimo įmokos, dydis. Galiojantys teisės aktai leidžia draudikui nustatyti prisiimamos draudimo rizikos ir teikiamos draudimo apsaugos ribas – atvejus, kada mokama ir kaip apskaičiuojama draudimo išmoka. Sudarydamas draudimo sutartį draudikas pasiūlo sąlygas, apibrėžiančias jo prisiimamą riziką, ir pagal tai apskaičiuoja draudimo įmokos dydį. Dėl šios priežasties, siekiant tinkamai išanalizuoti situaciją, turi būti įvertintos tarp šalių sudarytos sutarties nuostatos, kuriose turi būti nustatyta: kaip šalys susitarė, kad bus apskaičiuojama draudimo išmoka, kokiomis detalėmis (naujomis ar naudotomis) turi būti remontuojama įvykio metu apgadinta transporto priemonė, jeigu transporto priemonė nebegali dalyvauti eisme, ar turi teisę pareiškėjas reikalauti, kad draudikas sumokėtų Lietuvos rinkos kainą atitinkančią draudimo išmoką ir pan.

Lietuvos bankas ne teismo tvarka nagrinėja vartotojų ir finansų rinkos dalyvių ginčus. Iš pateikto situacijos apibūdinimo negalime tinkamai įvertinti finansų rinkos dalyvio veiksmų pagrįstumo ir nuspręsti dėl galimo pareiškėjo teisių pažeidimo. Tam, kad Lietuvos bankas galėtų priimti objektyvų sprendimą dėl aprašytos situacijos, turėtų būti atliktas abiejų šalių pateiktų įrodymų ir paaiškinimų, pagrįstų teisės aktų nuostatomis, ir juos pagrindžiančių dokumentų, taip pat kitos informacijos, susijusios su šia situacija vertinimas. Tad, jei gyventojas mano, kad draudikas netinkamai vykdė draudimo sutartyje įtvirtintas nuostatas ir dėl to gyventojas patyrė nuostolių, kviečiame kreiptis į Lietuvos banką dėl neteisminio ginčo nagrinėjimo su finansų rinkos dalyviu. Prieš kreipiantis dėl ginčo nagrinėjimo į Lietuvos banką, pirmiausia reiktų raštu kreiptis į finansų rinkos dalyvį, nurodant ginčo aplinkybes ir savo reikalavimą. Finansų rinkos dalyvis, gavęs kreipimąsi, vartotojui turi atsakyti per 15 darbo dienų. Jei gautas atsakymas netenkina arba per 15 darbo dienų finansų rinkos dalyvis nepateikia jokio atsakymo, vartotojas turi teisę kreiptis į Lietuvos banką raštu ar elektroniniu būdu.

Kreipdamiesi į Lietuvos banką dėl ginčų su draudikais vartotojai dažniausiai kelią reikalavimus arba įvykį pripažinti draudžiamuoju, arba perskaičiuoti jau išmokėtą draudimo išmokos dydį. Taigi, šiuo atveju galima teigti, kad pakankamai dažnai Lietuvos banke pasitaiko vartotojų kreipimųsi dėl to, kad draudikas galimai netinkamai apskaičiavo draudimo išmokos dydį. Nagrinėjamu atveju svarbu pažymėti, kad ginčų kylančių dėl draudimo išmokos dydžio kyla su visomis draudimo bendrovėmis, todėl nėra galimybės išskirti vienos draudimo bendrovės, su kuria kyla daugiausia ginčų.