Tankus užstatymas

Kleboniškis pasižymi tyru oru ir ne taip tankiai apgyvendinta teritorija, tačiau lažybų bendrovės "TOP Sport" savininkas verslininkas G.Staniulis planuoja tarp medžių įsprausti net dvylika namų, kuriuose bus įrengti 42 butai. Vietos gyventojai griebiasi už galvų – Kleboniškio g. 8 sklype tarpai tarp projektuojamų daugiabučių tokie, kad vietos žalumai tikrai neatsiras.

Gyventojai kreipėsi į įvairias institucijas, tačiau atsimušė kaip į sieną. Valdininkai kartoja, kad nuo 0,016 iki 60 proc. padidinti teritorijos užstatymo tankumą medžiais apaugusioje teritorijoje esą yra normalu. Projekte taip pat numatyta, kad Kleboniškio g. 8 sklype didinamas ir leidžiamas pastatų aukštingumas. Tad jei verslininkui pavyks įgyvendinti projektą, ši Kleboniškio dalis virs daugiabučių namų, o ne žaliąja miesto oaze.

Su tokiu projektu Kleboniškyje bus įrengtas tikras getas.

"Manome, kad šiuos rodiklius didinant 3 750 kartų (tankumo atvejis) nukentėtų bendras Kleboniškio gyvenvietės architektūrinis vaizdas, koncepcija, esamų gyventojų gerovė. Tai nėra miesto centras. Nėra jokios būtinybės statyti namus tokiu tankumu. Toks intensyvumo, tankumo didinimas sukurtų precedentą analogiškus rodiklius pritaikyti ir kitiems sklypams. Pvz., esantiems šalia upės, tai dar labiau galbūt darkytų bendrą Kleboniškio vaizdą. Todėl prašome palikti galiojantį aukštingumo normatyvą, tankumą didinant maksimaliai iki 15 proc., o intensyvumą iki 0,2", – savo argumentus valdininkams dėstė Kleboniškio gyventojai.

Vietos gyventojas Darius, rodydamas į pastatų išdėstymo planą, tikino, kad tai kelia ir kitų kaimynų nepasitenkinimą. Anot Kleboniškio senbuvių, niekas neprieštarauja, kad šio sklypo teritorija būtų sutvarkyta ir joje atsirastų namų, tačiau tikrai ne tiek, kiek jų ketinama statyti.

"Tegul tik tvarko ir eksploatuoja tą sklypą. Niekas tam neprieštarauja, bet jų planai – reikia prigrūsti tiek namų, kad tarp jų lieka vos 6 m atstumas. Su tokiu projektu Kleboniškyje bus įrengtas tikras getas. Aišku, tai nėra mūsų sklypas, tad gali pasirodyti, ko mes čia kišamės, tačiau yra bendras rajonas ir jo vaizdas", – sakė jis.

Evaldo Šemioto nuotr.

Bus butai?

Verslininkai oficialiai deklaruoja, kad Kleboniškio g. 8 sklype bus įrengti poilsio namai, tačiau gyventojai stebisi pačiu projektu. "Kam tokie poilsio namai gali būti skirti, jei nėra jokio administracinio pastato, net vaikams žaidimų aikštelių ar kitų rekreacinių zonų nėra numatyta", – pastebėjimais dalijosi Darius.

Gyventojams projektas nekelia pasitikėjimo, todėl jie mano, kad miške bus įsprausti ne poilsio namai, o įprasti gyvenamieji butai. "Yra ne vienas atvejis Lietuvoje, kai rekreaciniai pastatai staiga virsta namais. Net jei ir būtų statomi gyvenamieji namai, tegul viskas būna tvarkingai. Kleboniškio rajonas tvarkosi, mažėja šabakštynų. Tai pats gražiausias Kleboniškio sklypas, o jį nori taip šlykščiai išnaudoti ir prigrūsti tiek namų, kiek tik telpa", – stebėjosi vietos gyventojas.

Pagal projektą numatyta, kad kiekvienas butas požeminiame garaže turės vieną vietą automobiliui, tačiau realybėje paprastai būna kitaip. Anot senbuvių, ruošiant tokį didelį projektą, privalo būti įrengta ir automobilių aikštelė. Gyventojai baiminasi, kad ir taip siaura Kleboniškio gatvelė bus užgrūsta automobilių, tad nebus galimybės net prasilenkti. Be to, gali būti, kad naujakuriai pradės statyti automobilius ant miško paklotės, tuomet dar labiau bus naikinamas Kleboniškio gamtos vaizdas.

Nori išsaugoti medžius

Gyventojai tikina, kad dideliame sklype auga nemažai senų pušų, kitų medžių. Jie primena, kad miškas čia atsirado anksčiau, nei kojas įkėlė žmogus. Todėl daugelio vietos gyventojų kiemuose palikti augti medžiai, o namai įkomponuoti tarp jų. Tačiau Kleboniškio g. 8 sklype medžių gali beveik nelikti. Dėl itin didelio užstatymo intensyvumo dalį želdinių reikės pašalinti. Senbuviai gyventojai piktinasi, kad drastiškas sklypo apvalymas panaikins Kleboniškio gyvenvietės išskirtinumą.

Žinoma, jie valstybei sumoka pinigų už iškirstus medžius, tačiau ar tikrai adekvatu kirsti šimtamečius medžius už porą šimtų eurų, ar tik tokia jų vertė?

"Mes prašėme, kad neleistų kirsti senesnių nei 50 metų medžių. Tame sklype yra apie 100 tokių medžių. Tam, kad pastatytum tiek daug namų, kyla klausimų, kiek tų medžių reikia iškirsti, juk ir tarpai tarp namų nedideli, nepalikta vietos tiems medžiams augti. Dabar sklypą nuomoja 100 metų. Kaip jie po 100 metų grąžins sklypą su medžiais? Žinoma, jie valstybei sumoka pinigų už iškirstus medžius, tačiau ar tikrai adekvatu kirsti šimtamečius medžius už porą šimtų eurų, ar tik tokia jų vertė?" – piktinosi vietos gyventojas Darius.

Evaldo Šemioto nuotr.

Viskas gerai?

Dėl visų šių problemų vietos gyventojai kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją (VTPSI), tačiau gavo atsakymą, kad viskas yra padaryta gerai ir gyventojų nuogąstavimai yra nepagrįsti.

"Kadangi žemės sklypas, kurio naudojimo būdas – rekreacinės teritorijos, nustatomas mažiausias želdiniams priskiriamas plotas žemės sklype – 40 proc., likusioje sklypo dalyje nustatytas 60 proc. užstatymo tankumas", – VTPSI specialistai aiškino gyventojams.

Dėl atstumų tarp pastatų inspekcija taip pat nemato problemų, nes projekte pateikiamos preliminarios pastatų ribos. Tokios pat pozicijos VTPSI laikėsi ir dėl kertamų želdinių. Anot specialistų, dar nėra aišku, kaip tiksliai stovės pastatai, tačiau bus siekiama išsaugoti kuo daugiau želdinių.

Atrodo, kad itin didelis sklypo užstatymas tinka ir miesto savivaldybei. Miesto planavimo ir architektūros skyriaus vedėjas Nerijus Valatkevičius "Kauno dienai" pažymėjo, kad Kauno miesto savivaldybės administracija žemės sklypo Kleboniškio g. 8 detaliojo plano keitimo dar nederino teritorijų planavimo komisijoje. Tačiau, anot specialisto, pagal pateiktus dokumentus matyti, kad sklype planuojama statyti poilsio, o ne gyvenamuosius namus.

"Pateiktuose žemės sklypo Kleboniškio g. 8, Kaune, detaliojo plano keitimo sprendiniuose nurodyti rodikliai atitinka Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinius. Pateikto detaliojo plano keitimo sprendiniuose numatomos tik preliminarios projektuojamų pastatų vietos. Projektuojamų pastatų išdėstymas turi būti tikslinamas techninio projekto metu", – komentavo N.Valatkevičius.

"Kauno diena" taip pat uždavė klausimų VTPSI atstovams. Atstovė viešiesiems ryšiams Ligita Luščiauskaitė tikino, kad teritorijų planavimas, kartu ir aplinkos kokybės gerinimas ir apsauga, kraštovaizdžio, nekilnojamųjų kultūros vertybių ir savivaldybės įsteigtų saugomų teritorijų tvarkymas ir apsauga, savivaldybės teritorijoje esančių želdynų, želdinių apsauga, tvarkymas ir kūrimas yra savarankiškoji savivaldybių funkcija.

Patikrinus TPDRIS (Teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinė sistema – red. past.) nustatyta, kad šiuo metu vykdoma Kleboniškio g. 8, Kaune, detaliojo plano korektūra. Pradėtos viešinimo procedūros. Procedūros nėra užbaigtos, todėl komentuoti teritorijų planavimo sprendinių negalime", – į detales per daug nesigilino VTSPI specialistė.

Ji informavo, kad su planavimo dokumentu galima susipažinti iki rugpjūčio 20 d. interneto svetainėje www.tpdris.lt, Kauno miesto savivaldybės patalpose, Laisvės al. 96. Viešas susirinkimas numatomas rugpjūčio 21 d. 13 val. rengėjo patalpose, Laisvės al. 51A–329, Kaune.

Su Kleboniškio g. 8 sklypo savininku, verslininku G.Staniuliu "Kauno dienai" susisiekti nepavyko. Neoficialiais duomenimis, jis išvykęs į užsienį.

Nelegaliai iškirsti medžiai

"Kauno diena" apie minėtą Kleboniškio sklypą yra rašiusi prieš metus. Kleboniškio gyventojai pasakojo, kad medkirčiai į mišką kojas įkėlė pernai rugpjūčio 15 d., per Žolinės šventę. Iš pradžių gyventojai svarstė, kad kažkas iš kaimynų laisvą dieną kieme malkas pjauna, tačiau, pjūklams žvangėti nenustojus, kilo nerimas, kuris greitai peraugo į didelį šoką. Vietos gyventoja Ilona pasakojo, kad medkirčiai siautėjo net kelias dienas.

"Tiesiog žado netekau. Sveiką pušį darbininkai nupjovė per maždaug dešimt minučių ir keliavo toliau. Jie čia apie 20 pušų nupjovė", – kalbėjo moteris.

Ji pasakojo, kad iš pradžių pati su dar keliais kaimynais bandė stabdyti pjovimo darbus, tačiau pastangos buvo bergždžios, teko kviesti policiją. Pjūklai nurimo, tačiau labai trumpam.

"Kitą dieną nuo 7 val. ryto tie murziai vėl pjovė. Tuomet kviečiau ne tik policiją, bet ir aplinkosaugininkus, miškininkus. Iš pradžių jie tyčiojosi iš manęs, bet sutikę atvažiuoti susiėmė už galvų, sustabdė darbus ir ėmė skaičiuoti kritusias pušis", – apie užvirusį chaosą pasakojo Ilona.

Tąkart Kleboniškyje apsilankę "Kauno dienos" žurnalistai pastebėjo, kad teritorijoje medžiai buvo iš eilės išguldyti. Jie buvo pažymėti, tačiau nupjauti medžiai neatrodė sergantys. Balti kamienai išdavė, kad nuo pjūklų krito ir sveikos pušys.

Atlikus tyrimą atsakingos institucijos pateikė išvadas, kad medžiai kirsti nelegaliai, tad už gamtai padarytą žalą paskirta 17 tūkst. eurų siekianti bauda.

"Miškų kontrolės skyriaus Kauno teritorinis poskyris atliko neplaninį patikrinimą žemės sklype Kleboniškio g. 8. Jo metu buvo nustatyta, kad neteisėtai iškirsta devyniolika pušų, kurių medienos tūris 37,4 kub. m. Valstybinė miškų tarnyba nebuvo išdavusi leidimų kirsti mišką šioje vietoje", – "Kauno dienai" tąkart patvirtino Valstybinės miškų tarnybos direktorius Paulius Zolubas.

Valstybinės miškų tarnybos rašte aiškinta, kad už savavališką miško kirtimą be leidimo atsakingam asmeniui skirta 560 eurų bauda. Kirtimo darbus vykdžiusiai įmonei pateiktas ieškinys dėl neteisėtos miškuose padarytos veiklos. Juo reikalaujama atlyginti gamtai padarytą žalą – daugiau kaip 9,6 tūkst. eurų.