Po skyrybų – istorija apie galimą smurtą prieš vaiką ir abejones teisingu teismu Lietuvoje

Dienraščio „Kauno diena“ rašinys

Kasdien dešimtys besiskiriančių porų mina teismų slenksčius, kad pasidalytų turtą, įsipareigojimus ir vaikus. Dėl pastarųjų neretai užverda kova. Kasdien teisėjai sprendžia žmonių likimus.

Tik ar visada teisingai? Nepatenkintiems Lietuvos teismų sprendimais lieka vienintelė galimybė – kreiptis į Europos Žmogaus Teisių Teismą (EŽTT). Tokių žmonių yra ne vienas, o jų gretas papildė ir kaunietis Tadas – dėl galimai pažeistų jo teisių, kai buvo nagrinėjamas smurto atvejis prieš jo vaiką.

Vienos jautriausių yra bylos, kuriose nukentėjusieji – mažamečiai vaikai, galimai patyrę smurtą nuo artimiausių jiems žmonių. Tado (pavardė redakcijai žinoma) papasakota istorija yra ne tik apie galimą buvusios jo sutuoktinės smurtą prieš vaiką, bet ir apie abejones teisingu teismu Lietuvoje.

"Pagal Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą, kuris galiojo 2017 m., yra tėvo teisė kreiptis į policiją ir į Vaiko teisių apsaugos tarnybą dėl smurto prieš vaiką. Aš savo teisę įgyvendinau. Tačiau galutiniame etape išėjo, kad gindamas savo vaiką nuo smurtaujančios motinos pats tapau blogiuku. Esą nepagrįstai siekiau ją apkaltinti, nors byloje yra patikimų įrodymų apie smurtą. Man, kaip advokatui, tai yra nesuvokiami dalykai ir aš jų negaliu suprasti. Būtent dėl to kreipiausi į Strasbūrą. Nes tiek baudžiamojoje, tiek civilinėje bylose yra pažeistos mano teisės", – poziciją dėstė advokato praktika besiverčiantis Tadas.

Tadas jau kreipėsi į Strasbūro teismą. (Kęstučio Vanago / Fotobanko nuotr.)

Jis pasakojo, kad jo santuoka subyrėjo, o 2016 m. teismas fiksavo taikų abiejų buvusių sutuoktinių susitarimą dėl skyrybų. Taip pat buvo nustatyta dviejų mažamečių vaikų gyvenamoji vieta su mama ir bendravimo tvarka su tėčiu – kas antrą savaitgalį ir kas antrą trečiadienį.

Vyras tikino, kad santykiai su buvusia žmona nebuvę konfliktiški. Esą menkų nesutarimų, kuriuo laiku paimti vaikus ar panašiai, jis nelaikęs konfliktu. Vaikų mama netgi siūliusi įsigyti butą tame pačiame name.

"Įsivaizduokite, kone idealu: vaikai be jokių kliūčių, kada panorėję gali bendrauti su abiem tėvais, nes laikytis teismo nustatytos bendravimo tvarkos būtų buvę keblu. Juk vaikui nepasakysi, kad, pagal teismo sprendimą, jis tam tikru laiku negali bendrauti su tėčiu", – vyro įsitikinimu, tai patvirtina jų santykius, net ir nutraukus santuoką, buvusius gana normalius.

Buvusi Tado žmona, nors ir buvo pažadėjusi pasikalbėti su "Kauno diena", vėliau, pasitarusi su advokate, persigalvojo. "Nenoriu grįžti į tuos mūsų konfliktus, į mano buvusio vyro neištikimybę, šmeižtą, vaikų paėmimą ir visa kita. Įvertindama visas aplinkybes apsisprendžiau interviu neduoti", – paaiškino moteris.

Pirma ekspertizė

Situacija, atvedusi buvusius sutuoktinius į baudžiamąjį procesą, įvyko praėjus metams po oficialių skyrybų. Pasiėmęs trejų metukų dukrytę ir metais bei keliais mėnesiais vyresnį sūnų, Tadas nuvyko pasisvečiuoti pas savo mamą. Buvo šiltas vasaros vakaras, todėl paragino vaikus persirengti.

"Perrengdamas dukrą pastebėjau mėlynes virš kelių. Tokių dar niekada nebuvo buvę. Suprantu, kad visko pasitaiko, vaikai krenta, užsigauna. Prieš kelias savaites taip pat buvo griuvusi, keliai liko nubrozdinti, bet tos mėlynės pasirodė nebūdingos griuvimui, viena buvo labai intensyvi, ėjo virš kelių dešinėje kojoje ir net šiek tiek per kairę koją", – dėstė Tadas.

Dukra tėčiui nepasakojo, kaip ant kojų atsirado mėlynė. "Brolis pasakė, kad mama mušė. Tos situacijos smulkiai negvildenome. Palikau vaikus pas močiutę ir grįžau į Kauną", – tęsė vyras.

Anot Tado, dukra ir jo mama puikiai sutaria. Jau vėliau Tadas sužinojo, kad dukra tą vakarą buvo kaip nesava, neleido eiti močiutei į vonią, draudė į ją žiūrėti, o paklausta, kas atsitiko, pasakė, kad mamytė mušė.

Tadas tikino nusprendęs išsklaidyti abejones: maža ką, gal vaikai prisifantazavo ir bus žymiai geriau, jei mėlynių kilmę nustatys ekspertai. Į teismo medicinos ekspertus tėvas kreipėsi praėjus penkioms dienoms nuo tada, kai pamatė mėlynes.

"Ekspertas apžiūrėjo mergaitę, išmatavo mėlynes. Jų buvo ir daugiau, tačiau jos nekėlė abejonių. Ekspertas pasakė, kad mėlynių galėjo atsirasti suduodant lanksčiu daiktu. Taip pat patvirtino, kad tas daiktas galėjo būti diržas. Tai sustiprino mano abejonę. Tada informavau Vaiko teisių apsaugos tarnybą ir parašiau pareiškimą policijai. Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas", – apie tai vaikų mamą Tadas informavo raštu.

Manau, teismas turėjo išklausyti ir mane, be po nušalinimo nuo bylos manęs nekvietė į posėdį.

Pripažino kalta

Tadas papasakojo, kad reaguodama į naujieną vaikų mama kreipėsi į antstolį, jog būtų paimti mažieji iš močiutės. Tačiau apsiribota Šakių vaiko teisių apsaugos tarnybos skyriaus, nes ten vaikai vasarojo, specialistės vizitu ir pokalbiu. Specialistės aprašytos aplinkybės sugulė į baudžiamąją bylą. Nurodyta, jog vaikai patikino specialistę, kad nenori važiuoti pas mamą.

Ikiteisminiam tyrimui vadovavusi prokurorė prašė skirti vaikams teismo medicininę psichiatrinę ekspertizę, bet teismas atmetė šį prašymą motyvuodamas, kad ekspertizės skiriamos tik ypač sunkių nusikaltimų atvejais, o šis toks nėra.

Mažieji buvo apklausti Kauno apylinkės teisme, specialiai tam skirtame kambaryje pagal specialią tvarką. Į apklausą mažuosius atlydėjo mama. "Apklausos metu abu vaikai patvirtino, kad mama dukrą mušė diržu. Po apklausos vaikai buvo perduoti man. Nuo tada, 2017 m. rugpjūčio pabaigos, vaikai su manimi gyveno iki šių metų kovo 23 d.", – pasakojo Tadas.

Per beveik 3,5 metų mažieji praturtėjo dar viena sese naujai sukurtoje Tado šeimoje. Vyras tikino, per visą laikotarpį, kol vyko teisminiai procesai, nedraudė vaikams matytis su mama.

Kauno apylinkės teismas, išnagrinėjęs bylą, kurioje mama buvo kaltinama smurtu, pripažino moterį kalta. Šį teismo sprendimą moteris apskundė aukštesnės instancijos teismui. Bylą nagrinėjant Kauno apygardos teisme, Tadas tikina supratęs, kad viskas netikėtai sukasi visai kita linkme.

"Greičiausiai padariau klaidą nerašydamas atsiliepimo Kauno apygardos teismui, nes 2018 m. spalio mėnesį teismas neskundžiama nutartimi neleido man dalyvauti teismo procese kaip dukros atstovui. Teismo motyvas buvo lakoniškas. Jis nurodė, kad priešiški tėvų santykiai yra pagrindas neleisti tėvui ir jo pasamdytam advokatui atstovauti dukrai", – stebėjosi pašnekovas. Mergaitei Kauno apygardos teisme atstovavo valstybės skiriamas advokatas.

Neišklausė tėvo

Tadas pastebėjo, kad jo buvusi žmona bylą apeliacine tvarka nagrinėjant Kauno apygardos teisme gynėsi judviejų asmeniniais santykiais ir tariamu dideliu konfliktu.

"Daugelio aplinkybių, be jos ir manęs, niekas nežinojo. Manau teismas turėjo išklausyti ir mane, bet manęs po nušalinimo nuo bylos nekvietė į posėdį, – dėstė Tadas. – Tame nuosprendyje teismas daug dėmesio skyrė mano veiksmams vertinti, nors aš toje byloje nedalyvavau, savo pozicijos išdėstyti negalėjau. Mano nuomone, teismas šiurkščiai pažeidė mano teises, dėl to aš kreipiausi į EŽTT. Mano prašymas yra užregistruotas."

EŽTT vyras nurodė, kad Kauno apygardos teismas neleido jam dalyvauti procese kaip dukros atstovui ir taip negerbė jo teisės į šeimos gyvenimą. "Bet pagrindiniai dalykai, kad teismas konstatavo didelį konfliktą tarp manęs ir vaikų mamos, nors tikrovėje jis neegzistavo. Teismas netgi nurodė, kad dėl konfliktiškų santykių aš nepagrįstai siekiau ją apkaltinti.

Manau, kad Kauno apygardos teismas turėjo išankstinį nusistatymą mano atžvilgiu, nes jis manęs neišklausė. O  išgirdęs kaltinamosios argumentus, kad tariamai čia buvo kažkoks konfliktas, teismas privalėjo mane išklausyti", – tęsė vyras.

Tadas rėmėsi EŽTT 6 straipsniu, kuris skelbia apie kiekvieno galimybę į teisingą teismą. Tai reiškia, kad kiekvienas žmogus lygiomis galimybėmis turi teisę būti išklausytas ir pasisakyti dėl su juo susijusių faktų.

"Tariamas konfliktas tarp manęs ir vaikų mamos yra tiesiogiai susijęs su manimi. Konfliktas jos galvoje galėjo kilti kaip atsakas į mano veiksmus, kai kreipiausi į policiją dėl mergaitės sumušimo", – įsitikinęs Tadas.

Kaunietis neslepia įtarimų dėl galimo teisėjų šališkumo. (T. Lukšio / Fotobanko nuotr.)

Išteisino mamą

Kauno apygardos teismas išteisino vaikų mamą motyvuodamas tuo, jog nepakanka duomenų įrodyti, kad ji smurtavo prieš dukrą. Teismas atmetė praktiškai visus motyvus, kuriais priimant apkaltinamąjį nuosprendį rėmėsi Kauno apylinkės teismas.

Kauno apylinkės teisme ir Kauno apygardos teisme apie mėlynes ant mergaitės kojų pasisakė dar keli ekspertai. Jie savo vertinimus teismui teikė pagal nuotraukose matytas ir aprašytas mėlynes, priešingai nei išvadą pateikė pirmasis ekspertas, apžiūrėjęs mergaitę gyvai.

Vienareikšmės išvados nepateikė nė vienas ekspertas. Jie kategoriškai negalėjo paneigti, kad mėlynių atsirado, kai mergaitė griuvo važiuodama dviratuku, taip pat negalėjo kategoriškai paneigti, kad mėlynių atsirado mušant diržu. Kauno apygardos teismas nurodė, kad ekspertų išvados nepagrindžia vaikų mamai pareikšto kaltinimo.

Teismas nevertino ir vaikų apklausos Kauno apylinkės teisme dėl padarytų procesinių pažeidimų – apklausoje nedalyvavo mama, taip pat vaikams nebuvo išaiškinta, kad jie gali neliudyti prieš mamą.

Kauno apygardos teismas nutarė vaikus apklausti iš naujo. Nuo nemalonaus įvykio buvo praėję kone dveji metai. Tąsyk apklausoje berniukas išvis atsisakė ką nors kalbėti, o mergaitė nepatvirtino, kad ją mama mušė.

"Yra Aukščiausiojo Teismo praktika, kurioje pasakyta, kad didesniu teisiniu gėriu yra laikoma vaikų interesas, o ne kaltinamojo interesas ir teisės. Taigi vaikai šioje byloje yra daug svarbesni. Tačiau nei baudžiamojoje byloje, kuri buvo nagrinėta Kauno apygardos teisme apeliacine tvarka, nei šiuo metu vykstančioje civilinėje byloje to nėra. Visi žiūri tik kaltinamosios interesŲ. Man nieko kito nelieka, kaip galvoti apie susijusius ryšius, nes teismai priima sprendimus jos naudai. Kita prielaida – nusistatymas prieš mano asmenį dėl mano profesinės veiklos arba dėl jos ryšių su teisėjais. O gali būti ir tai, ir tai", - abejonėmis dalijosi Tadas.

Išklojo abejones

"Manau, kad dėl ryšių tarp bylą nagrinėjusių teisėjų ir kaltinamosios bei jos gynėjo šis procesas neteisingas mano atžvilgiu, nes kitaip to negaliu paaiškinti", – dėstė Tadas.

Vyras be užuolankų užsiminė apie galimus ryšius, suveikusius po vadinamosios kabinetinės teisės, kai teisėjas nueina pas kitą teisėją ir išreiškia išankstinę nuomonę

"Šiuo atveju turėjau įtarimą. Žinoma, aš neturiu įrodymų. Kita vertus, aš jų ir negalėjau gauti. Tokie dalykai nevieši, čia gali tik numanyti iš padarinių", – dėstė Tadas.

Vyras nurodė, kad teisėjas Tomas Romeika dirba kartu su jo buvusia žmona vienoje mokymo įstaigų. Jo teigimu, šis teisėjas nagrinėjo jų skyrybų bylą, taip pat priėmė kelias nutartis.

"Kauno apygardos teisme jis vėl pasiėmė nagrinėti jos bylą pagal atskirąjį skundą. Tuomet ir pamačiau tendenciją, kad būtent tas teisėjas nagrinėja jos bylas", – dėstė Tadas.

Pasak jo, šis teisėjas priėmė nutartį, kurioje pažymėta, kad tarp sutuoktinių vyksta vienuolika ginčų. Tai esą padėjo pagrįsti dirbtinai iškelto konflikto tarp buvusių sutuoktinių versiją. Vyras tvirtina, kad jo iniciatyva tėra vienintelė civilinė byla dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, o kiti ginčai tik išvestiniai iš šios bylos.

Tadas taip pat abejoja teisėjo Mindaugo Plučo objektyvumu, nes buvusios žmonos advokatė Sonata Žukauskienė ir teisėjas buvę bendramoksliai. Šių metų sausį teisėjas M.Plučas priėmė nutartį panaikinti laikinąsias priemones, nes vaikų mama dėl smurto buvo išteisinta.

"Teismas pacitavo EŽŽT nuostatas, kad, nepanaikinus laikinųjų priemonių, būtų pažeistos mamos teisės. Dėl vaikų teisių teismas nepasisakė. Tą nutartį apskundžiau, nes nutartis priimta neatsižvelgiant į vaikų interesus, o šiuo atveju jų interesai yra svarbiausi", – dėstė Tadas.

Tačiau Kauno apygardos teismas paliko galioti teisėjo M.Plučo nutartį. Vaikai grįžo gyventi pas mamą. "Labai ramiai vaikams išaiškinau situaciją, kad bendrausime, kaip bendravome, tik kiek rečiau, ir tiek. Jie sako, kad pasiilgo manęs, mažos sesės, triušiukų, mano namuose jie turi dekoratyvinių triušiukų", – po daugiau nei trejų metų bendro gyvenimo pasikeitusias aplinkybes minėjo Tadas.

"Gal ir sąžininga – trejus metus gyvenome su tavimi, dabar trejus metus – su mama", – Tadas pacitavo sūnų, didžiuodamasis ne pagal amžių brandžiu devynmečio pastebėjimu.


Komentarai

Milda Bučnytė

Kauno apygardos teismo pirmininko padėjėja

Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, teisėjų kolegija sprendė, kad nei T.D., nei jo pasamdytas advokatas Martynas Vilčinskas nėra tinkami nukentėjusiosios atstovai. T.D. su nuteistąja sistemingai konfliktuoja, nesutaria, su kuriuo iš jų turėtų gyventi mažametė dukra, todėl priešiški nukentėjusios mergaitės tėvų santykiai buvo pagrindas neleisti T.D. apeliacinės instancijos teisme atstovauti dukrai. Už advokato teikiamas teisines paslaugas moka baudžiamąjį procesą inicijavęs T.D., todėl pagrįsta teigti, kad šis atstovas labiau gins T.D. interesus nei nukentėjusiosios.

T.D. buvo apklaustas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, o prašymo pakartotinai jį apklausti apeliacinės instancijos teisme nebuvo, todėl nepažeista jo teisė būti išklausytam.

Teismas, nagrinėjantis civilinę bylą, turi būti nešališkas objektyviąja prasme, turi pateikti garantijas, pašalinančias bet kokią su tuo susijusią abejonę. Teismas sprendė, kad paaiškėjus aplinkybėms, jog ieškovė yra tos pačios mokymo įstaigos ir to paties fakulteto, kuriame bylos nagrinėjimo metu dirbo ir teisėjas Tomas Romeika, darbuotoja, atsakovui gali susidaryti įspūdis, jog teisėjas yra nešališkas. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, siekiant išvengti bet kokių abejonių teismo nešališkumu ir objektyvumu, Kauno apylinkės teismo teisėjas nusišalino nuo šios civilinės bylos nagrinėjimo.


Vaiva Milkeraitienė

Kauno apylinkės teismo pirmininko padėjėja

Kauno apylinkės teismui priimant nutartį dėl vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo advokatė S.Žukauskienė nė vienai bylos šaliai neatstovavo, į bylą įstojo jau po šios nutarties priėmimo. Įstojus į bylą naujai advokatei, bylą nagrinėjantis teisėjas M.Plučas posėdžio metu šalims paviešino aplinkybę, kad su advokate prieš daugiau nei 25 metus buvo tame pačiame Vilniaus valstybinio universiteto maždaug 100 studentų kurse. Nė viena bylos šalis nušalinimo dėl šios aplinkybės bylą nagrinėjančiam teisėjui nepareiškė nei tuo metu, nei vėliau. Visai kitais pagrindais ieškovo pareikšti nušalinimai buvo atmesti Kauno apylinkės teismo pirmininko pavaduotojos nutartimis kaip nepagrįsti.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Siaubingai gaila vaiku

Siaubingai gaila vaiku portretas
Reiketu tikrinti kuo uzimami vaikai Ar neigrudamas Kompas visai dienai kad butu uzimti arba reikejo tikrinti kaip gyvena vaikai Ar neigrustas visai dienai kompas kad nesuktu galvos Ar nuvezti toliauPas mociute ???ar paimti i darboviete kad netrugditu naujai mamai? Vaikams nereikejo pramogu bureliu lavinimo uzsiemimu? Uztenka nupirkti triusiuku ar pazadeti suniuku kad vaikai kalbetu taip kaip norisi? Vargsai vaikai is ju atimta 3 metu laiminga vaikyste !!! Jie suluosinti visam gyvenimui

Ole

Ole portretas
Jau daugybė tokių tėvelių atsirado superinių advokatų dėka, jiems tikrai vaikų nereikia, jiems reikia keršto ir savo su pis tos asmenybės sureikšminimo, totalus a si las tas tadeušas, visiškas... sakė sega smegenų vėžiu ir tegul, nors nereiks vaikams rūpintis. MAMA yra visų vaikų svarbiausis žmogus per amžius amen.

"galimai"

"galimai" portretas
Na štai: panorėjo vyras viešumo - išsiviešino... Sekantis žingsnis telepokalbių laida - paraudojimai, pagodojimai, "galimų" skriaudų piramidės... Vargšeliai nuskriaustieji...
VISI KOMENTARAI 13
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių