Ledu pasidengę vandens telkiniai iš pirmo žvilgsnio atrodo pati ta čiuožykla. Tačiau tvirtas ledas susiformuoja esant žemai temperatūrai kokias 5-8 dienas iš eilės.

„Štai, žiūrėkite, kokio storio ledas, – kilstelėjo ledo grąžtą netoli Kauno marių kranto įsitaisęs žvejys. Iš akies galima spėti esant maždaug 15 cm. – Žinoma, toliau nuo kranto dar tik kokie 5 cm“.

Darius ir Laimonas šią žiemą pirmą kartą nupūtė dulkes nuo žiemos žvejybos įrankių. Vyrai šypsojosi, kad čia atvyko labiau dėl pramogos, o ne dėl laimikio.

„Pasiilgom. Pernai ledo nebuvo. Tai šiandien kelias valandas planuojam pažvejoti“, – Dariaus skruostus šaltukas jau buvo nudažęs raudonai.

Vyrai tikino nesušąlantys. Jie tikino, kad tinkamai apsirengus galima visą dieną ant ledo praleisti.

Vyrai iš karto pasiruošė keturias eketes. Sako, kad jei vienoje pavyks laimikį ištraukti, tai kuriam laikui žuvys išsibaidys, todėl persikels žvejoti prie kitos.

Darius save vadina tikru žveju mėgėju. Sako žvejojantis ir kitais metų laikais, kai tik yra galimybė. Tai jam didžiulis malonumas ir poilsis.

Poledinei žūklei dažniausia naudojama avižėlė, ant kurios dedama uodo trūklio lerva, žvejų vadina matyliumi.

Jei nori žuvies, eik į „Maximą“, o čia pramoga.

Anot vyrų, dažniausi laimikiai – ešeriai, tačiau teko pagauti ir lydekų, sterkų.

„Jei nori žuvies, eik į „Maximą“, o čia pramoga“, – savo užsiėmimą ant ledo įprasmino Romas. Ir nors namo vyras grįš tuščiomis, tačiau nuotaika nuo nepaprasto žiemos grožio itin pakili.

Romas patvirtino, kad poledinės žūklės mėgėjų gretos ne itin gausios. Jo nuomone, tai lėmė ne tik ne taip seniai stojusi žema temperatūra ir dar ne visur susiformavęs tvirtas ledas, o ir karantino reikalavimai.

„Žmonės bijo būti nubausti. Nors čia, ant ledo, atstumai tikrai saugūs, ne taip kaip pajūryje stintas žvejojant susigrūda vienas prie kito“, – lygino Romas.

„Lipdamas ant ledo visada turi galvoti, kad įlūši“

Vis dėlto ugniagesiai-gelbėtojai ragina būti labai atsargiais lipant ant ledo. „Lipdamas ant ledo visada turi galvoti, kad įlūši“, – kolegų žodžius persakė Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos atstovė Džiuginta Vaitkevičienė.

Pirmieji pagalbos šauksmai apie į vandens telkinius įlūžusius žmones, gelbėtojus pasiekė penktadienį apie vidurdienį.

Prienuose kūdroje prie kareivinių įlūžo vyras. Jį iki atvykstant ugniagesiams buvo spėjęs ištraukti gyventojas.

Maždaug po pusvalandžio į Lampėdžio ežerą maždaug 100 metrų atstumu nuo kranto įlūžo vyras. Nelaimėlį ištraukė ir į krantą parvedė ant ledo buvę žvejai.

Ugniagesiai perspėja, kad lipti ar važiuoti ant neseniai užšalusio ledo, eiti per vandens telkinius labai pavojinga. Būtina žinoti, kuriose ledu padengtų vandens telkinių vietose tyko pavojai.

Vanduo daug lėčiau užšąla ten, kur auga žolės, įkritę medžių šakų ar kitų daiktų, iškirstos eketės, ledas užsnigtas ar teka povandeninės srovės. Tokiose vietose ledas būna trapus ir plonas.

Ypač atsargiems reikia būti prie kranto, nes čia ledas silpnesnis ir jame gali būti įtrūkimų. Ledas dar pavojingesnis upėse ir vandens telkiniuose su įtekančiais upeliais ar šaltiniais.

Ugniagesiai pabrėžia, kad tvirtas ledas visada mėlyno arba žalio atspalvio, o matinės baltos spalvos arba gelsvas ledas yra netvirtas.

Niekada nelipkite ant pabalusio ledo, nes jis būna iškorėjęs ir nestiprus. Vieną žmogų išlaiko 7 cm, o grupei žmonių išlaikyti būtinas ne plonesnis kaip 12 cm storio ledas.

Pajutus, jog ledas linksta ar pradėjo traškėti, kad neįlūžtumėte, turite padidinti atramos į jį plotą, t. y. atsiremti į ledą rankomis ir gulint šliaužti į krantą.

Ugniagesiai pataria, ką daryti, jei įlūžote

Svarbiausia – nepanikuokite, stenkitės išsilaikyti vandens paviršiuje. Darydami nereikalingus judesius išeikvosite energiją.

Įlūžęs ropškitės ant ledo tik į tą pusę, iš kurios atėjote. Sliuokite ant ledo ne visu kūno svoriu, plačiai išskėtęs rankas – taip padidinsite atramos plotą.

Pasistenkite kiek galima labiau krūtine užgulti ledą, o po to atsargiai iškelkite vieną koją po kitos.

Turint ledo smigius visas šis procesas kur kas pagreitėtų. Jeigu užčiuožėte ant ledo, kuris jau nebelūžta, niekuomet nebandykite stotis – irkitės rankomis gulėdami ant pilvo arba ridenkitės iki kranto. Tik pasiekęs krantą bėkite, kad sušiltumėte, ir ieškokite šiltos vietos, kur galėtumėte nusivilkti šlapius drabužius.

Jei įlūžo kitas žmogus?

Veikti reikia greitai ir ryžtingai, nes šaltame vandenyje žmogus greitai sušąla, o permirkę rūbai neleidžia jam ilgai išsilaikyti vandens paviršiuje.

Jei pastebėjote skęstantį asmenį, pirmiausia kvieskite pagalbą telefonu 112 ir garsiai bendraukite su skęstančiuoju. Sakykite, kad skubate į pagalbą, kad pagalba jau atvyksta, taip truputį nuraminsite nelaimėlį, suteiksite jam jėgų ilgiau išsilaikyti vandens paviršiuje.

Psichologinis palaikymas tokioje situacijoje yra ypač svarbus. Garsiai bendraudamas atkreipsite ir kitų galinčių padėti žmonių dėmesį. Artintis prie eketės, kurioje yra skęstantysis, reikia labai atsargiai – geriausia šliaužte ir plačiai išskėtus rankas.

Jeigu yra galimybė, po savimi pasidėkite kokį plokščią daiktą, pavyzdžiui, lentą. Prišliaužti prie pat eketės krašto ir duoti skęstančiajam rankos negalima, kadangi galite įlūžti ir jūs pats.

Ledas išlaiko žmogų tik už 3–4 m nuo eketės krašto, todėl skęstančiajam reikia ištiesti slidę, slidžių lazdą, medžio šaką, lentą ar numesti virvę.

Gelbėjimui galima panaudoti ir tvirtai surištus šalikus. Jeigu nelaimės vietoje yra keli gelbėtojai, jie gali paimti vienas kitą už kojų ir atsigulę ant ledo sudaryti grandinę iki eketės.