Policininką užvaldė aistra megzti

Vyresniojo policijos tyrėjo kauniečio Nikolajaus Gandziuko megztas kojines dėvi ne tik jis pats, bet ir jo kolegių vaikai. Bendradarbių namus puošia ir šio policininko nertos servetėlės bei vazos saldumynams.

Vienintelis toks

"Visą gyvenimą mane supa moterys",– o atsakymą į klausimą, iš kur toks hobis – megzti bei nerti, 33 metų pareigūnas N.Gandziukas pradeda iš toli.

Kauno rajono kriminalinės policijos skyriuje jis – tik vienas tyrėjas vyras. Tarp 22 moterų.

Panašią aplinką šis Lietuvoje gimęs ukrainietis mena ir vaikystėje. Ryškiausi prisiminimai susiję su močiutės vienkiemiu Zapyškio seniūnijoje.

"Atsimenu ilgus rudens vakarus ir verpiančią močiutę, o šalia sėdinčią tetą, kuri iš tų suverptų siūlų ką nors mezga. Šalia sukinėjuosi aš – atsiranda darbo ir man. Pavyzdžiui, padėti susukti siūlus. Man tai buvo įdomu, kaip ir viskas kaime," – prisimena N.Gandziukas, šiandien tiriantis Karmėlavos bei Raudondvario seniūnijų gyventojų padarytus nusikaltimus. Dažniausiai – vagystes.

Su tais prisiminimuose išlikusiais vakarais tyrėjas sieja ir savo polinkį megzti. Nė vienas iš jaunesnių brolių tuo neužsiima. Tačiau jie ir rečiau viešėdavo pas močiutę.

Užsikabino vaikystėje

N.Gandziukas mezga jau 20 metų. "Pirmąsias kojines nusimezgiau būdamas 13-kos, – teigia pašnekovas. – Ėmiausi virbalų ne tik iš smalsumo, bet ir iš poreikio. Mama nemezgė. Tačiau menu, dar besimokant pirmoje klasėje jos man nupirktą mezgimo bei nėrimo pradmenų knygą. Dabar jau negaliu prisiminti, kas buvo pirmiau – ši knyga ar mano domėjimasis mezgimu."
Po kojinių atėjo pirštinių eilė. Ir jas tada N.Gandziukas mezgė sau.

"Dabar jau numezgu ir žmonai, nes šiai sėdėti su virbalais neužtenka kantrybės," – konstatuoja policijos vyresnysis tyrėjas.

Tačiau dideliu mezgimo meistru jis savęs nelaiko. "Užsiimu tik smulkmenomis – pirštinėmis ir kojinėmis", – bando kuklintis pašnekovas. Ir čia pat pareiškia: "Apmegzta ne tik visa giminė, bet ir draugės – ne tik kolegės, bet ir buvusios panelės."

Paklaustas, ar tarp panelių nebuvo tokių, kurios po tokio siurprizo pabėgo, visą laiką šypsojęsis N.Gandziukas staiga surimtėja. "Tikrai ne... – atsako jis po trumpos pauzės. – Aš dovanoju savo megztus daiktus, norėdamas pamaloninti žmogų, o ne siekdamas išpirkti kaltę."

Pamalonintos ir kolegės

"Girdėjau, kad apmezgate ne tik žmoną, bet ir kolegių vaikus..." – provokuoju toliau.

"Teisybė!" – už N.Gandziuką atsako kolegė Lina. Pokalbis vyko tarnybiniame kabinete, kuriuo pašnekovas dalijasi su dviem kolegėmis.

"Sėdime kartu jau aštunti metai, o kad Nikolajus mezga, sužinojau neseniai – kai, grįždamas iš atostogų, jis atnešė vilnones kojines mano dukrai, – neištveria neįsikišusi į pokalbį Lina. – Buvau mačiusi, kaip jis dovanojo kolegei vąšeliu nertą daiktą. Tačiau tada nepatikėjau, kad tai – jo darbas. Bet kai atnešė megztas kojines ir mano dukrai, teko patikėti."

Lina prisipažino pati nemezganti.

Laukia mūzų

Anot N.Gandziuko, mezgimas jam – atostogų hobis. "Tai kruopštumo ir atidumo reikalaujantis užsiėmimas, kuriam reikia laiko. O šio atsiranda tik ilgais vakarais arba per atostogas. Šias dažniausiai renkuosi rudenį, todėl atsiranda laiko ir mezgimui, – aiškino pašnekovas. – Be to, atostogos tam ir skirtos, kad atsipalaiduotum, nusiramintum, susikauptum."

Tačiau, mezgėjo teigimu, dar būtina sulaukti įkvėpimo. O mūzos jį aplanko tik tada, kai pailsi nuo kasdienių darbų. "Tada ir pradeda niežėti rankos, – atviravo pašnekovas. – O jeigu dar į jas papuola koks nors mezgimo žurnalas, ar akis užkliūna už gražaus daikto, knieti kažką panašaus sukurti ir pačiam."

Į klausimą, ar neatėjo laikas imtis ir megztinių, jis atsako neigiamai. Prisipažįsta net nebandęs. "Megztiniams reikia daug laiko, o aš jo tiek neturiu. Visai kas kita kojinės – viena dvi dienos ir baigta", – tokie M.Romerio universitete teisės magistro studijas baigusio N.Gandziuko argumentai.

Plagiato šešėlis

Pašnekovas neslepia daugumą idėjų nusižiūrėjęs iš kitų.

Tačiau plagiatu kvepia tik policijos tyrėjo nėriniai vąšeliu. Nerti jis pradėjo tik prieš dvejus trejus metus. Tačiau šia jo kūryba jau pamalonintos dvi kolegės. Vienai savo nunertą vazą saldumynams  N.Gandziukas padovanojo Kalėdų proga, kitai – išleistuvių.

Kaip į tai, kad jis neria kolegėms, o ne jai, reaguoja žmona? "Jai – svarbiausia, kad aš negerčiau..." – toks buvo N.Gandziuko atsakymas. Jis tikino, kad rengdamas siurprizus kolegėms nuo namiškių nesislapsto. Dažniausiai mezga ar neria vakarodamas prie televizoriaus.

Reklamuojasi pats

"Gal kartais turite virbalų ar vąšelį ir tarnybinio stalo stalčiuose?" – neiškenčiau nepaklaususi.

N.Gandziukas nesusilaiko neprunkštelėjęs, tačiau atsako jau rimtu veidu: "Darbe tokių dalykų nelaikau... Nes čia labiausiai jaučiu laiko stygių".

Pašnekovas neslepia, kad kolegas vyrus jo mezginiai pralinksmina. Tačiau niekada nėra sulaukęs iš jų patyčių. Neteko nieko panašaus girdėti nė iš vieno žmogaus. Tačiau girdėjo, kaip tuo, kad jis mezga, savo draugėms, kurios to nemoka, gyrėsi žmona bei uošvė.

Paklaustas, ar negalvoja apie parodas, N.Gandziukas teigia apie tai nemąstęs. "Radau kitą būdą kaip pasigirti – dovanoju savo darbus kolegėms. Todėl ir esu beveik viską išdovanojęs," – prisipažįsta jis.

Idėjų suteikia ir kratos

"Aš dar ir drožinėju bei auginu avis," – kartkartėmis bando nukreipti pokalbį nuo mezgimo N.Gandziukas.

"Prieš maždaug 10 metų drožinėjimas beveik buvo jį nurungęs," – tikina pašnekovas. Daugiausia N.Gandziukas yra išdrožęs papuošalų skrynių. Vieną jų padovanojo uošvei, kai prašė žmonos rankos.

Vienas N.Gandziukas drožinys iškeliavo net į Sibirą. Padovanojo jį iš ten atvykusiems giminėms kaip lietuvišką suvenyrą.

Be skrynių, šis teisės magistras drožinėja ir pjaustymo lentas. Išmoko to mokykloje – per darbų pamokas.

Idėjų savo drožiniams N.Gandziukas semiasi visur. Net ir nuvykęs daryti kratų ar apklausti nukentėjusiųjų bei liudytojų, kurie patys negali atvykti. " Kartą atlikdamas procesinius veiksmus, pamačiau labai gražius nuotraukos rėmelius, – linkęs prisiminti pašnekovas. – Planuoju ateityje išdrožti kažką panašaus ir pats." Šiuos rėmelius, leidus šeimininkui, jis nusifotografavo.

Sūnus siuvinėja

Vaikystė močiutės vienkiemyje susijusi ir su kitu N.Gandziuko hobiu.

"Pernai pradėjau ūkininkauti, – prisipažino policijos vyresnysis tyrėjas. – Auginu javus ir avis. Šių turiu 25. Šiemet kaip tik jas kirpome. Galbūt ateityje, suverpus tą vilną, panaudosiu ją mezginiams."

Jau antri metai, kai N.Gandziukas turi dar vieną hobį – šoka linijinius šokius. Nuėjo jis ir 20 kolegių. Tačiau šiandien tebešoka tik jis ir dar viena tyrėja.

Paklaustas, ar nenusivedė ten ir antrosios pusės, tyrėjas atsako: "Vyras turi atskirai pailsėti nuo žmonos."

Pašnekovo sūnus antrokas dar nemezga. Tačiau prieš porą mėnesių pradėjo siuvinėti kryželiu.