– Ką su Lietuva darome? Vagių, kyšininkų ir nekompetentingų žmonių laikai yra atėję. Kalbu bendrąja prasme – ne apie jūsų partiją, o apie tuos, kurie dabar valdžioje. Matome buvusius ministrus pirmininkus ir jų istorijas. Būtent apie pasitikėjimą valstybe, valdžia – kiek tai įmanoma atkurti ir ką reikėtų daryti, kad visi dirbtume?
Laurynas: Kai kalbi apie politiką, dažnai susidaro įspūdis, kad čia yra kolektyvinė atsakomybė, kad visi politikai vienodi. Taip mąstyti lengva, galbūt yra pagrindo, bet iš tikrųjų kiekvienas atvejis gali būti visiškai individualus. Kiekvienas žmogus tam tikrame etape priima savo sprendimus. Todėl ieškoti ryšio tarp Gintauto Palucko ir kažko kito nebūtinai reikėtų, nes kiekvienas gyvena savo gyvenimą. Bendrąja prasme, kartelė dabar nuleista labai žemai – tai faktas. Yra pažeidimų ne tik Baudžiamojo kodekso prasme, kur yra bylų, bet ir visa čekučių istorija, kuri talžo Seimą, nes daug žmonių iš savivaldybių atėjo į Seimą. Yra ir politinė jėga, kuri apskritai kiekviename žingsnyje nusivalo kojas į viešųjų ir privačių interesų derinimą ir kitas nuostatas. Kartelė stipriai nuleista, todėl ją pakelti bus iššūkis.
– Lazda, kaip žinome, turi du galus: mažėjant pasitikėjimui politikais, mažėja aktyvumas rinkimuose. Kalbama, kad Andrius Tapinas pradės akciją, skirtą jaunimui paskatinti balsuoti. Kuo didesnis visuomenės dalyvavimas politiniame gyvenime, nuo to priklauso mūsų ateitis, saugumas, verslai. Tačiau trūksta asmenybių. Sėkmės lydimi žmonės į politiką nenori eiti, nes tarsi automatiškai susiteršia vardą, ar ne?
Laurynas: Absoliučiai. Prisikviesti į politiką savo srities profesionalą labai sudėtinga. Jis jau įsitvirtinęs gyvenime, turi komforto zoną, o politika reiškia visai kitokį dėmesį – tave nagrinės iki smulkmenų, vertins, ką darei prieš 10 ar 30 metų, kartais net klijuos nebūtų dalykų. Tokia politika – ji turi savo kainą. Privalai turėti storą odą: atlaikyti konkurenciją, provokacijas, dezinformaciją, kritiką. Turi mokėti priimti dalykinę kritiką ir nekartoti klaidų, bet kartu atlaikyti ir nepagrįstus puolimus. Bus nagrinėjami ir tavo šeimos nariai. Tam reikia ruoštis. Tai didelis iššūkis, todėl daugelis tiesiog nenori eiti į politiką.
– Kaune tai ypač matyti. Buvo mero rinkimai, buvo Tėvynės sąjungos kandidatas, kurį vertinau kaip pasišaipymą iš kauniečių. Ateis kiti rinkimai. Kokios mintys šiuo klausimu?
Paulius: Matome vieno kandidato dominantę Kaune. Tačiau laikai ateina ir praeina. Visuomenėje po truputį atsiranda svarstymų apie alternatyvas. Tai nevyksta per vieną dieną. Procesai užsitęsė, bet jie atspindi visuomenės raidą. Buvo laikmetis, kai tinkamas buvo Visvaldas Matijošaitis – kauniečiai jį išrinko, tai rodo jo geri rezultatai. Jis davė tai, ko reikėjo: infrastruktūrą, tam tikrą pasididžiavimą miestu. Nepaisant niuansų dėl verslų Rusijoje ar skandalų, matome, kad moraliniai klausimai savivaldoje ne visada suveikia. Vis dėlto tokio prototipo laikas, manau, eina į pabaigą.
– Tačiau Kaunas akivaizdžiai susitvarkęs.
Paulius: Taip, tai susiję ir su bendra ekonomine padėtimi. Yra pinigų, jie investuojami į infrastruktūrą. Miesto biudžetas dabar kelis kartus didesnis nei krizės laikais.
– Kiek idealizmas svarbus mero rinkimuose?
Paulius: Reikia rasti pusiausvyrą – kad žmogus būtų ir idealistas, ir gebėtų tvarkyti ūkį. Savivalda pirmiausia yra infrastruktūra. Jei mieste vyksta statybos – jis gyvas, jei ne – miręs. Paskui – kultūra ir socialiniai dalykai. Tačiau infrastruktūra – pagrindas. Yra problema – miegamieji rajonai. Čia daug kur galima gerinti situaciją. Investicijos koncentruojasi Centre, o žmonės grįžta į rajonus, kur trūksta parkavimo vietų, nesutvarkyti kiemai. Reikia daugiau dėmesio skirti būtent jiems.
– Laukiame pavardės, kuri mes iššūkį merui.
Laurynas: Analizuojam situaciją, o rudenį apsispręsime. Galiu pažadėti, kad kai pasiūlysim kauniečiams kandidatą į merus, Vilnius jokio žodžio neturės. Be to, svarbi ne tik ši pavardė, bet ir komanda su alternatyvia vizija. Išlaikant tai, kas padaryta gerai, bet siūlant geresnius sprendimus. Yra vietos ir kritikai, juk Kaunas šiuo metu yra brangiausias didmiestis pagal šildymo kainas.
– Norėčiau paklausti apie Kazį Starkevičių. Turite ką nors pridėti prie to, kas jau žinoma?
Laurynas: Manau, svarbiausia, kaip partija ir bendruomenė reaguoja. Partija, man atrodo, sureagavo tinkamai jau pirmais žingsniais – jis iš pradžių sustabdė savo narystę partijoje ir galiausiai priėmė sprendimą išeiti iš Seimo. Tikrai nedangstėme jo teisinėmis neliečiamybėmis. Tai labai svarbu, kaip pati bendruomenė reaguoja į tokias situacijas. Dabar, paaiškėjus naujų aplinkybių, manau, jos bus iš naujo įvertintos. Pats Kazys irgi turėtų jas įvertinti dėl galutinio pasitraukimo iš politinės partijos (jau pasitraukė iš partijos – red. past.). Niekam čia nėra gerų žinių, be jokios abejonės, tai suprantame. Svarbiausia, kaip tokioje situacijoje bendruomenė reaguoja, kaip ji išmoksta pamokas ir juda į priekį.
– Pereikime prie gynybos. Koks Kauno potencialas?
Paulius: Kaunas yra logistikos ir pramonės centras, vienas svarbiausių miestų valstybės saugumui. Tai tvirtovė. Reikia ruoštis ne tik kariniams scenarijams, bet ir diversijoms. Turime svarbių objektų: chemijos gamyklų, hidroelektrinę. Esame tokiame mieste, kur ir pramoninė zona labai stipri, bet turime šiek tiek daugiau praktikos skirti tiek civilinei saugai, tiek kitiems dalykams.
– Ką dar reikėtų daryti?
Paulius: Stiprinti civilinę saugą, priedangas, pratybas. Svarbus bendradarbiavimas tarp kariuomenės, mokslo ir pramonės – dabar to trūksta.
– Ką manote apskritai apie bendrąją migraciją?
Laurynas: Visada buvau skeptiškas dėl atvirų durų politikos. Reikia saugiklių: kvotų, kalbos reikalavimų, integracijos. Lietuva artėja prie ribos, kur gali kilti problemų, todėl veikti reikia dabar.
– Dirbtinis intelektas keičia pasaulį. Kiek tai pakeis mūsų ekonomiką, kiek žmonių darbo neteks?
Laurynas: Kinai juda ta kryptimi. Europa per daug orientuojasi į reguliavimą, o ne į kūrimą. Tai didelė problema. Reikia prisitaikyti ir būti tarp lyderių, kitaip liksime periferijoje.
Paulius: Man atrodo, tikrai prisitaikysime, nes, kaip rodo visos krizės, Europa vis tiek yra gana didelė gamintoja. Taip pat, žiūrint į mūsų strateginę partnerę – Vokietiją, į kurią daugiausia eksportuojame ir nuo kurios labai priklauso Lietuvos ekonomika, akivaizdu, kad Vokietijos pramonės flagmanai atidžiai stebi situaciją.
Visas reportažas – vaizdo įraše:
POLITINĖS REKLAMOS SKELBIMAS. Užsakovas: Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai.
Politinės reklamos skelbimas yra susijęs su darbu Lietuvoje ir Kauno miesto savivaldoje.
Skaidrumo pranešimas: https://kauno.diena.lt/politines-reklamos-pranesimas/politines-reklamos-skraidrumo-pranesimas-nr19-1753856
(be temos)
(be temos)