Politologai: rinkimų rezultatai Kaune išpildė lūkesčius ir spėjimus

Sėkmė pirmame ture

Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, per pirmąjį merų rinkimų turą sekmadienį 60-yje savivaldybių pergalę iškovojo 26 kandidatai į merus, visi jie dabar eina šias pareigas.

Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TPSMI) profesorių Ramūnas Vilpišauską nustebino stiprus Kauno mero Visvaldo Matijošaičio palaikymas pirmame ture nepaisant spėlionių, kad rėmėjų skaičių gali sumažinti jo verslo reikalai Rusijoje, tiek „kiti prieštaringi dalykai siejami su jo šeimos dalyvavimu Kauno politikoje“.

Portalas kauno.diena.lt primena, kad už V. Matijošaitį balsavo 58,33 proc. rinkimų teisę turinčių ir ja pasinaudojusių Kaune savo gyvenamąją vietą deklaravusių gyventojų. To pakako rinkimų baigčiai jau pirmame ture.

T. Biliūno/BNS nuotr.

Antras daugiausiai balsų Kauno mero rinkimuose gavo Aurelijus Veryga, atstovaujantis Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą (12,48 proc.). Konservatorių keltas Vytautas Juozapaitis surinko 9,61 proc. balsų.

Kauno miesto taryboje „Vieningam Kaunui“ rinkėjų valia skirti 26 mandatai iš 41. Aštuoni mandatai – konservatoriams, keturi – „valstiečiams“, trys – socdemams.

Tai reiktų vertinti labai teigiamai, nes demokratija tik išlošia, kai yra konkurencija.

Klaipėdos universiteto (KU) politologė G. Burbulytė-Tsiskarishvili teigė, kad rezultatai Kaune išpildė „lūkesčius, spėjimus, prognozes, totalizatorius“.

„Kas įdomu ir kas iš tikro džiugina, kad lyginant su kitas merais, kurie pirmame ture išsikovojo teisę, procentine prasme matome, kad šiokia tokia konkurencinė kova buvo sudaryta. Tai reiktų vertinti labai teigiamai, nes demokratija tik išlošia, kai yra konkurencija“, – kalbėjo KU politologė.

Anot Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) mokslininkės, docentės Ingridos Unikaitės-Jakuntavičienės, juntama tendencija, jog paaugę ir patyrę politikai yra pasukę į nacionalines institucijas – parlamentą, Vyriausybę, o naujai į partijas pritraukti žmonės dar nėra atpažįstami, neįgiję pakankamo politinio pasitikėjimo.

Jos nuomone, vyravo bendros rinkimų tendencijos, jog bus perrinkti gerai įsitvirtinę merai, turintys gerai išplėtotus partijų skyrius ar atstovaujantys stipresniems politiniams judėjimams.

„Žmonės nelinkę mėtytis, nebent kažkas įvyktų su tuo kandidatu“, – teigė VDU mokslininkė.

„Šita tendencija išlieka, kad dažniausia, jeigu rinkimuose dalyvauja dirbantys merai, didelė tikimybė, kad jie sulauks palaikymo. Priežastys gali būti skirtingos – vienais atvejais tai gali būti susiję su turimu administraciniu resursu, kitais atvejais galbūt rinkėjai tiesiog nori tęstinumo ir juos tenkina kaip tvarkomasi jų savivaldoje“, – kalbėjo ir R. Vilpišauskas.

G. Burbulytė-Tsiskarishvili teigė, jog jai nuostabą sukėlė gausus kai kurių merų palaikymas jau pirmajame ture, tarp jų – Palangos, Neringos, Širvintų, Druskininkų ir kitų miestų. Kai kur rinkėjų atiduoti balsai jiems siekė ir iki 70 procentų.

„Politiniame lauke stagnacija tuose mietuose –  vienareikšmiškai taip. Rinkėjui patinka, jie už tą patį žmogų balsuoja nesukdami galvos, bet jei dėliojame, kas buvo kiti kandidatai, kokios buvo galimos alternatyvos, matome, kad tokio masto, tokio kalibro žmonių pasiūlytų iš kitų politinių jėgų tiesiog nebuvo“, – teigė KU mokslininkė.

Žymi politinę stagnaciją

BNS kalbinti ekspertai taip pat iš esmės sutarė, kad bendrai savivaldos rinkimų rezultatus, kuriuose pergalę šventė socialdemokratai ir konservatoriai, buvo galima lengvai prognozuoti, nepaisant kai kurių „sensacijų ir staigmenų“.

„Turime grįžti prie to, kad yra stagnacija, partinė sistema neatsišviežina, neatsinaujina partijos, trūksta žmonių išteklių, matyt, emigracija, kaip ir visą Lietuvą kamuoja, kamuoja ne tik ekonomiką, bet ir politines partijas“, – BNS sakė G. Burbulytė-Tsiskarishvili.

Šią problemą įžvelgia ir R. Vilpišauskas.

„Vertinant pagal tai, kad kai kurios partijos nusprendžia, kad jų Seimo nariai turėtų dalyvauti merų rinkimuose ar kitaip bando išplėsti kandidatų sąrašą, atrodo, kad yra šita bėda ir apskritai politikoje trūksta gebančių žmonių“, – teigė jis.

R. Vilpišauskas teigė, kad jį šiuose savivaldos rinkimuose nustebino geras konservatorių kandidatų į merus pasirodymas Vilniuje ir Klaipėdoje. Anot jo, ne mažiau įdomios bus ir artėjančios dvi rinkiminės kampanijos savaitės, veikiausiai būsiančios orientuotos į negatyvą mero posto siekiančių asmenų atžvilgiu.

I. Unikaitė-Jakuntavičienė ir G. Burbulytė-Tsiskarishvili BNS teigė, kad savivaldos rinkimų tendencijos bendrai buvo pakankamai tikėtinos. Nuostabą joms kelia didelis ne vienerius metus miestams vadovaujančių merų palaikymas, siekęs po 60-70 ir daugiau procentų.

Politologių manymu, tai taip pat rodo stagnaciją tų miestų politiniame lauke.

Politikos naujokai liko nuošalėje

R. Vilpišausko nuomone, konservatoriai šiuose savivaldos rinkimuose gali kalbėti apie gerus rezultatus, nors pagal laimėtus mandatus ir merų skaičių ir nusileido pagrindinei opozicinei partijai centrinėje valdžioje – socialdemokratams.

Sostinėje konservatoriai pelnė 19 tarybos mandatų, Klaipėdoje – septynis. Socialdemokratai uostamiestyje užims tris tarybos narių kėdes, konservatoriai – septynias.

Anot profesoriaus, kyla klausimas, kaip savivaldos rinkimų rezultatai paveiks valdančiąją koaliciją ir tarpusavio santykius artėjant Seimo rinkimams.

„Ypač Laisvės partijai turėtų kelti nerimą, kaip ir, beje, Sauliaus Skvernelio partijai, – sakė VU TPSMI profesorius. – Sunku pasakyti, ar pavyks pasigerinti per metus savo („Vardan Lietuvos“ – BNS) pozicijas, nes, kaip matome, opozicijoje siekia dominuoti Socialdemokratų partija“. 

R. Vilpišausko teigimu, apklausos rodė didesnį S. Skvernelio suburtos partijos „Vardan Lietuvos“ populiarumą, tačiau savivaldoje daug lemia jau įtvirtintos merų pozicijos, be to, daugiau pranašumo prieš partiją turi Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) ir socialdemokratai bei konservatoriai.

Sostinėje „Vardan Lietuvos“ nepelnė nė vienos tarybos nario kėdės, o Laisvės partijai teko devynios.

„Labai sunku atspirties tašką vertinimui nusistatyti, nes Laisvės partija yra tarp valdančiųjų koalicijos narių, kuri dirbo nesibaigiančių krizių laikotarpių. Tad kai vertinam, kas laimėjo, kas pralaimėjo, reikia žiūrėti ne tik kas daugiausia palaikymo turėjo, bet ir į bendresnį kontekstą. Nesu tikras, ar tai labai prastas rezultatas Laisvės partijai, bet Vilniuje iš tiesų jie dalį rinkėjų prarado ir galbūt iš tų prarastų galėjo balsuot strategiškai už konservatorių kandidatą“, – sakė R. Vilpišauskas.

Kauno miesto tarybą sudarys (pagal pavardę):

Virginija ADOMAITIENĖ (Vieningas Kaunas)

Jonas AUDĖJAITIS (Vieningas Kaunas)

Donatas BACEVIČIUS (Vieningas Kaunas)

Saulius Vilius BARTAŠKA (Vieningas Kaunas)

Ramunė BIČKAUSKIENĖ (Vieningas Kaunas)

Rasa DUOBAITĖ-BUMBULIENĖ (Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai)

Andrijana FILINAITĖ (Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai)

Regina GRIGONIENĖ (Vieningas Kaunas)

Audronė JANKUVIENĖ (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga)

Inga JUODEŠKIENĖ (Vieningas Kaunas)

Mantas JURGUTIS (Vieningas Kaunas)

Robertas KAUNAS (Lietuvos socialdemokratų partija)

Saulius KAVALIAUSKAS (Vieningas Kaunas)

Jurgita KUPČINSKIENĖ (Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai)

Ingrida LAPĖNAITĖ-KRASNICKĖ (Vieningas Kaunas)

Rimantas LEKAVIČIUS (Vieningas Kaunas)

Vitas LENDRAITIS (Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai)

Kristina LUKAUSKAITĖ-VALATKĖ (Lietuvos socialdemokratų partija)

Paulius LUKŠEVIČIUS (Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai)

Rosvydas MARCINKEVIČIUS (Vieningas Kaunas)

Dainius MATIJOŠAITIS (Vieningas Kaunas)

Šarūnas MATIJOŠAITIS (Vieningas Kaunas)

Jūratė Elena NORVAIŠIENĖ (Vieningas Kaunas)

Andrius PALIONIS (Vieningas Kaunas)

Aušra PAPIRTIENĖ (Vieningas Kaunas)

Vaida PRANARAUSKAITĖ (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga)

Martynas PRIEVELIS (Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai)

Jaunius RAMOŠKA (Vieningas Kaunas)

Darius RAZMISLEVIČIUS (Lietuvos socialdemokratų partija)

Kazimieras RIMEIKIS (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga)

Ralfas ROMEIKA (Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai)

Simas SIRTAUTAS (Vieningas Kaunas)

Egidijus STANCIKAS (Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai)

Karolis STIRBYS (Vieningas Kaunas)

Loreta STONKIENĖ (Vieningas Kaunas)

Ligita VALALYTĖ (Vieningas Kaunas)

Gediminas VASILIAUSKAS (Vieningas Kaunas)

Aurelijus VERYGA (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga)

Ingrida VISOCKIENĖ (Vieningas Kaunas)

Karolina ŽEKAITĖ (Vieningas Kaunas)

Benjaminas ŽELVYS (Vieningas Kaunas).

Mero ir Kauno tarybos narių priesaika vyks kovo 21 dieną. Iki tol išrinkti tarybos nariai dar gali atsisakyti mandato. Tokiu atveju jo vietą užimtų kitas aukščiausiai rinkėjų reitinguotas partijos politikas.

Žemėlapis sukurtas Vyriausiosios rinkimų komisijos užsakymu.
Žemėlapis sukurtas Vyriausiosios rinkimų komisijos užsakymu.