Nuoseklūs, bet kokius politinio elgesio stereotipus laužantys ir ištikimybę dešiniesiems demonstruojantys – tokie epitetai  Kauno rinkėjų adresu skrieja po kiekvienų rinkimų. Šįkart kauniečiai labiausiai iš visų Lietuvos rinkėjų pademonstravo savo prielankumą Daliai Grybauskaitei.

Politologai nebesistebi

Jei būtų vien kauniečių valia, D.Grybauskaitė jau praėjusį sekmadienį būtų galėjusi užimti prezidento postą antrai kadencijai – už dabartinę šalies vadovę prezidento rinkimų pirmajame ture balsavo kiek daugiau nei 61 proc. Kauno miesto rinkėjų. Politologų šie rezultatai jau nebestebina, nes toks rinkėjų pasirinkimas atspindi bendrą tendenciją, būdingą tik Kaunui. Prieš penkerius metus net 83 proc. rinkimuose dalyvavusių kauniečių prezidento poste pageidavo matyti D.Grybauskaitę.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) docentė dr. Jūratė Novagrodskienė teigia, kad Kauno rinkėjas nuo seno yra savitas. "Pirmiausia, jis yra su labai aiškia orientacija į dešiniąsias partijas, dešiniuosius lyderius, ir net radikalius lyderius", – pastebi politologė.

Ji priminė į Seimą, o vėliau – į miesto tarybą kauniečių išrinktą prieštaringą asmenybę Vytautą Šustauską, vadinamą "bačkos" politiku. Per praėjusius Seimo rinkimus Kaunas ir Kauno rajonas daugiausia balsų iš visų šalies rinkėjų atidavė Neringos Venckienės sukurtai radikaliai dešiniajai partijai "Drąsos kelias".

Anot politologės, paprastai visada tikimasi, kad Kaunas balsuos už dešiniąsias partijas, kaip ir dar keli rajonai, kur visada palaikymo sulaukia socialdemokratai ar kurie nors kairieji, labiau deklaruojantys socialinę politiką.

"D.Grybauskaitė iš tiesų yra labiau siejama su dešiniosiomis jėgomis. Ir ne vien dėl to, kad ją remia konservatoriai ir liberalai kaip savo kandidatę, bet ir dėl to, kad ir tam tikra jos elgsena, pareiškimai ir ne visai aiški, bet spėjama jos vertybių sistema yra labiausiai linkusi į dešinę", – dėstė J.Novagrodskienė.

Politologė spėja, kad tai greičiausiai lėmė ir nemenką Naglio Puteikio palaikymą Kaune. Juo patikėjo daugiau kaip 11 proc. rinkėjų. Nors atotrūkis nuo pirmaujančios D.Grybauskaitės – didžiulis, vis dėlto N.Puteikis Kaune buvo antras, aplenkęs kitus kandidatus. "Jis lyg ir priklausytų protesto balsams – tiems, kurie nesirinko nei D.Grybauskaitės, nei Z.Balčyčio ar A.Paulausko. Kad ir kaip ten būtų, jis vis tiek labiau dešinės pakraipos dėl įvairių moralinių elementų ir kitų dalykų", – svarstė VU TSPMI docentė.

Nieko naujo po saule

"Jeigu reikėtų trumpai apibūdinti Kauno balsavimą – nieko naujo po saule. Taip, kaip buvo, taip ir yra ir, matyt, didelių permainų antrajame ture Kaune nebus", – šyptelėjo Kauno technologijos universiteto (KTU) Sociologijos katedros profesorius politologas Algis Krupavičius, paprašytas pakomentuoti Kauno rinkėjų apsisprendimą prezidento rinkimuose.

Anot profesoriaus, šie prezidento rinkimai iš esmės tik patvirtino esamas ir jau daugelį metų žinomas tendencijas. Politologas dar sykį priminė ne vienus metus viešai aptarinėjamą teiginį, kad Kaunas stabiliai ir neabejotinai yra Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos tvirtovė. "Visą laiką Kaune kažkiek balsų gaudavo socialdemokratai, kažkiek – socialliberalai, paskui – ir Darbo partija. Kauno rinkėjai dalį balsų atiduoda ir vadinamosioms populistinėms partijoms. Per šiuos rinkimus tą dalį Kaune surinko Naglis Puteikis", – dėstė A.Krupavičius.
Labiausiai politologui nerimą kelią rinkėjų aktyvumas antrajame prezidento rinkimų ture, turėsiantis nemenkos įtakos rinkimų rezultatams. Pirmajame ture kauniečiai balsavo aktyviau nei šalies vidurkis.

"Dalis rinkėjų antrajame ture gali nerasti savo kandidato, bet gegužės 25 d. taip pat vyks rinkimai į Europos Parlamentą (EP), todėl kai kurie rinkėjų ateis balsuoti ir palaikyti savo partijas būtent šiuose rinkimuose. Tai šiek tiek gali padėti Z.Balčyčiui, nes rinkėjai net ir Kaune neignoruoja socialdemokratų", – įžvelgė KTU profesorius.

Turi savo logiką

Paklaustas, ar ne pirmus rinkimus demonstruojama labai aiški kauniečių pozicija jau yra mokslininkų dėmesio vertas fenomenas, A.Krupavičius nedvejojo: "Politinis Kauno elgesys vertas istorinio, sociologinio, politologinio tyrimo. Kauno išskirtinumas remti dešiniąsias politines jėgas pasirodė ne šiandien, ne vakar ir ne užvakar. Tai stebime visą atkurtosios nepriklausomybės laikotarpį."

Profesorius įsitikinęs, kad vien politologų pajėgų čia jau nepakaktų. Jo nuomone, norint atlikti rimtą tyrimą, reikėtų apklausų, giluminių analizių, gal net rimtų psichologinių testų, kad tyrimas būtų kompleksinis, daugiabriaunis.

A.Krupavičius priminė, kad kauniečiai labiau nei visi kiti Lietuvos regionai palaikė Sąjūdį. Kaunas ne vienuose rinkimuose balsavo už Tėvynės sąjungą-Lietuvos krikščionis demokratus. Seimo rinkimuose vienmandatėse apygardose rezultatai yra tik vienos partijos naudai, ir tai vyksta jau ne pirmus rinkimus iš eilės. Žvelgiant į ankstesnius prezidento rinkimus, kai 1993 m. Kaunas balsavo už Stasį Lozoraitį, o vėliau – už Valdą Adamkų, A.Krupavičius pastebi aiškią centro-dešinės orientaciją.

"Paprastai logika yra tokia: jeigu kuri partija surenka daugiausia balsų vienuose rinkimuose, paskui palaikymas po truputį mažėja ir pagaliau ateina pralaimėjimo laikotarpis. Kaunas tokią logiką neigia. Politinio elgesio išskirtinumas akivaizdus", – šyptelėjo politologas.

Anot A.Krupavičiaus, JAV buvo atliktas ne vienas tyrimas, nagrinėjęs rinkėjų pasirinkimą konkrečiuose miestuose. "Tokie tyrimai padeda pažinti visuomenę, formuoti jos portretą, tačiau tyrimas apie Kauno socialinį politinį portretą sunkiai gautų finansavimą", – pastebėjo KTU profesorius.

VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto darbuotojai tvirtino, kad universiteto mokslininkai kol kas taip pat nenagrinėjo Kauno rinkėjų fenomeno.

Ryškiai – dešinėn

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) docentas politologas Bernaras Ivanovas lyg ir nenorėjo išskirti Kauno visos Lietuvos rinkėjų kontekste, tačiau pripažino, kad kauniečių politinė orientacija dešinėn yra neabejotinai ryški ir specifinė.

"Konservatorių palaikomas kandidatas čia turi savo pozicijas, ir jos yra akivaizdžios. D.Grybauskaitė buvo konservatorių palaikoma kandidatė. N.Puteikis – nuo konservatorių atskilęs, gal labiau tautinėms pažiūroms atstovaujantis kandidatas, Kaune buvo antras. Tokios nuotaikos Kaunui yra nesvetimos", – įsitikinęs politikos ekspertas.

Aiškią Kauno rinkėjų poziciją jis palygino su tais šalies regionais, kuriuose neabejotiną lyderio poziciją užėmė Valdemaras Tomaševskis. B.Ivanovo nuomone – tai logiška, nes žmonės rinkosi tą kandidatą, kurį remia jų palaikoma partija.

VDU docentas įvertino ir kitus du kandidatus – Zigmantą Balčytį ir Artūrą Paulauską, kurie labiausiai varžėsi dėl šanso patekti į antrąjį prezidento rinkimų turą. Kauniečiams socialdemokratų deleguotas Z.Balčytis pasirodė vertas trečiosios vietos, o Darbo partijai atstovaujantis Artūras Paulauskas atsidūrė ketvirtojoje.

"Z.Balčyčio personifikacija su socialdemokratais šį kartą yra akivaizdi. Jis šiuose rinkimuose priimamas ne kaip asmenybė – rinkėjai balsuoja už jį kaip už Socialdemokratų partiją. Kaip atskiras kandidatas, jis neparodė didesnės politinės valios siekiant prezidento posto. Ta valia labiau kilo iš partijos lyderio", – įsitikinęs B.Ivanovas.

Anot jo, A.Paulauskui koją pakišo sena balotiravimosi patirtis. "Ne tik Kauno, bet ir visos Lietuvos rinkėjai mano, kad jis pernelyg ilgai sukasi prezidento rinkimų orbitose ir tai rinkėjus jau truputėlį išvargino", – pastebėjo politologas.

Baigtis jau aiški

Politologai vienareikšmiškai sutaria ir prognozuoja, kad antrajame prezidento rinkimų ture D.Grybauskaitė Kaune dar labiau sustiprins savo pozicijas.

"Manau, kad D.Grybauskaitė antrajame ture turės ryškesnį pranašumą už Z.Balčytį, bet tai nevaidins esminio vaidmens, nes ji nesunkiai laimės rinkimus", – neabejoja B.Ivanovas.
A.Krupavičiaus spėja, kad socialdemokratai mėgins padidinti paramą Z.Balčyčiui, bet greičiausiai daugiau kaip 60 proc. rinkėjų Kaune balsuos už dabartinę prezidentę. D.Grybauskaitės pergale neabejoja ir J.Novagrodskienė.

Laukia antrasis rinkimų turas

Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, už D.Grybauskaitę balsavo 45,89 proc. rinkėjų, už Z.Balčytį – 13,63 proc.

D.Grybauskaitė daugiausia balsų gavo Kaune – čia ją palaikė 61 proc. rinkėjų. Iš viso ji nugalėjo 55 apygardose.

Z.Balčytis populiariausias buvo Šilalės rajone, kur įsikūrusi jo apygarda, – čia socialdemokratas gavo 45 proc. balsų.

V.Tomaševskis nugalėjo Šalčininkų rajone (73 proc.), Vilniaus rajone (53 proc.) ir Visagine (52 proc.), B.Ropė – Ignalinos rajone (35 proc.).

Lietuvos prezidentas renkamas penkeriems metams.

Antrasis rinkimų turas vyks gegužės 25 d., kartu su rinkimais į EP.