ES Mobilumo paketas, vežėjų problemos, jų nuomonė apie Lietuvos ir ES politiką – tik keletas klausimų, į kuriuos atsakė portalo svečias.

Balandžio 24 d. Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija („Linava“) rengs kongresą, kuriame turėtų dalyvauti apie šimtas tikrųjų organizacijos narių. Jame bus renkamas naujas organizacijos vadovas. Tačiau tikėtina, kad prireiks ir antrojo turo, kuris numatytas gegužės viduryje.

„Verslas kažkuo panašus į sportą. Pavyzdžiui, krepšinio komanda veikia sklandžiai, kai kiekvienas žaidėjas atlieka jam paskirtas konkrečias funkcijas. Kai visas penketukas tinkamai įgyvendina trenerio nurodymus, tada ir rezultatas būna atitinkamas. Kaip dabartinio „Žalgirio“. To vieningo darbo ir profesionalaus požiūrio siekiu ir savo įmonėje, ir visose organizacijose, kurioms teko ar teks vadovauti“, – kalbėjo į „Linavos“ prezidento postą kandidatuojantis R.Austinskas.

Atsakymus į skaitytojų bei redakcijos klausimus portale galite rasti žemiau šiame straipsnyje.

– Sakykite atvirai, kodėl siekiate „Linavos“ prezidento pareigų? Dėl algos? – svečio paklausė portalo skaitytojai.

– Tikrai ne dėl algos. Klausiate, kodėl kandidatuoju? Mano kandidatūrą pasiūlė kelių šalies regionų atstovai, pvz., Šiaulių, Klaipėdos, Alytaus ir t.t. Turiu daugiau 20 metų visuomeninio darbo patirtį. Į jį esu įdėjęs laiko ir savo pastangų gerokai daugiau nei iš to uždirbau finansiškai, bet visiškai nesigailiu. Man patinka tokia veikla, kurioje aš, būdamas brandus pilietis, galiu nuveikti gerus darbus visuomenei ar kažkuriai jos daliai. Jei kalbėtume apie algą, kurią man mokės „Linava“, jei tapsiu prezidentu, ji bus mažiausia iš visų iki šiol mokėtų kitiems organizacijos prezidentams. Tai pasakytina ir apie išlaikymo išlaidas.

– Ar jaučiate vežėjų bendruomenės pasitikėjimą?

– Aš jį jaučiu. Manau, kad mano privalumas yra tas, kad nepaisant to, jog aš jau 25 metus esu „Linavos“ narys, tačiau nedalyvavau jokiuose valdymo organuose. Todėl išmanydamas daugelį problemų, su kuriomis susiduria mūsų vežėjai, esu tarsi žmogus iš šalies, kuris gali objektyviai įsigilinti į situacijas ir jas spręsti. Žmonės žino mano vertybes ir aš ketinu jų laikytis. Be abejo žinau, jog pastaraisiais metais „Linavoje“ būta neskaidrių sandorių, neatsakingai švaistomų lėšų. Tokie dalykai man nesuvokiami. Galbūt taip vyko dėl to, kad „Linava“ buvo tarsi uždaras klubas, kuriame kiti žaidėjai buvo nepageidaujami. Vis dėlto buvusi vadovybė šią ydingą praktiką pakeitė, tad nuo šiol skaidrumo turėtų būti daugiau. Tačiau mūsų bendruomenė vis tiek lieka susiskaldžiusi ir šitą problemą teks spręsti.

– Kokie pirmieji darbai, jei tapsite prezidentu?

– Suvienyti prezidiumo narius. Būsimo prezidento palikimas yra 10 prezidiumo narių, kurie pasidalinę į poziciją ir opoziciją. Yra klausimų, kur jie vieningi, bet yra ir labai daug nuomonių skirtumų, kurie nebuvo išspręsti laiku derybų keliu. Aš už diskusijas, tačiau už tas, kurios veda į sutarimą ir visiems priimtinus sprendimus.

– Šiuo metu „Linava“ garsėja vidiniais nesutarimais. Kokios to priežastys?

– Šiai dienai „Linavai“ labiausiai trūksta reputacijos. Nesutarimai platūs, bet daugiausia – vidiniai, „buitiniai“. Kenkiame patys sau. Daugiausia nesutariame dėl teisinių dalykų interpretacijų. Įstatai sako vienaip, o kartais jų nenorima pripažinti, einama į teismus, ten pralaimima, vėliau skundžiami jau teismų nutarimai. Taip įsisukama į teisinę karuselę, kas iš nesutariančiųjų pareikalauja ir daugybės laiko ir finansinių išteklių. „Linava“ ir jos nariai iš to nieko nelaimi – laimi tik teisinės sistemos darbuotojai, kuriems nemažai sumokama už paslaugas. O juk mes kaip tik turime vienyti Lietuvos vežėjus, atstovauti jų interesams Lietuvoje ir užsienyje. Manau, kad tie klausimai tikrai išsprendžiami, tačiau visoms pusėms reikia padaryti savo namų darbus. Prieš susirinkimus visos temos turi būti išanalizuotos teisės, finansų ar bendrųjų reikalų departamentuose, tinkamai parengti sekretoriate ir tik tada teikiami prezidiumo tvirtinimui. Šito aš pasigendu. Tačiau šie klausimai tikrai bus sprendžiami.

– Kaip spręsite iššūkius, kilsiančius Lietuvos vežėjams dėl artėjančio „Brexito“?

– Tai neabejotinai sudarys sunkumų Lietuvos ir kitų Europos sąjungos šalių vežėjams. Tai ir muitinės procedūros, ir papildomai gaištamas laikas. Iki šiol ES dėka, dėl atvirų sienų ir t.t. mūsų vežėjai su vienu automobiliu galėjo pasiekti tokį našumą, kokio nepasiekdavo su dvigubai didesnėmis pajėgomis. Dabar vėl susidursime su senais iššūkiais. Mes, kaip „Linava“, turėsime spręsti šiuos klausimus padedant pasaulinei vežėjų asociacijai (IRU). Jie turi itin daug patirties sprendžiant problemas globaliai, jie turi savo atstovus ir Europos parlamente, ir kitose institucijose.

– Kaip vertinate ES mobilumo paketą?

– 2017 metais, kai prasidėjo mobilumo paketo svarstymai, šį klausimą EP iškėlė didžiųjų valstybių profsąjungos. Mūsų profsąjungos gina ne darbdavį, o darbuotoją. Bet reikia atspindėti abiejų pusių interesus. Jei vairuotojai skundžiasi darbdavių sudaromomis darbo sąlygomis, lygiai taip ir darbdaviai skundžiasi savo darbuotojų kompetencija, drausme, elgesiu su technika, kuro vagystėmis ir t.t. Tad kiekviena tiesa turi dvi puses. Faktas tas, kad mobilumo paketas Lietuvos vežėjams nėra palankus. Pavyzdžiui, nurodymas grąžinti Europoje dirbantį automobilį į Lietuvą vadinamajam atvėsimui. Tai nelogiška. Juk grįžę į Lietuvą šioje mažoje rinkoje nerasime krovinių ir turėsime važinėtis tušti. O tai augančios sąnaudos. Mes tapsime nekonkurencingi. Reziumuojant, manau, kad dėl mobilumo paketo Europos verslas ir politika nerado glaudaus sąlyčio taškų. Dokumentų priėmimas buvo skubotas, neatlikus gilesnės analizės kiekvienoje konkrečioje srityje ir rinkoje. Žinoma, dabar dar laukia trišalės derybos, kurioms reikia labai gerai pasiruošti. Tiek verslo prasme, tiek teisiškai, tiek kitais aspektais.

– Ne vienerius metus vadovavote Lietuvos automobilių sporto federacijai (LASF). Kokius pagrindinius darbus pavyko nuveikti?

– Automobilių sportui atidaviau 43 metus. Sulaukęs 18 metų pradėjau nuo darbo mechaniku. Vėliau jame dalyvavau įvairiais aspektais. Ne vieną kadenciją teko eiti LASF prezidento pareigas. Prieš tai daug metų vadovavau šalies kartingo federacijai. Tad vienokias ar kitokias vadovaujančias pareigas automobilių sporto federacijoje ėjau apie du dešimtmečius. Manau, kad tai pakankamas laikotarpis susidaryti nuomonę apie žmogų. Vargu, ar prastai dirbdamas galėčiau tokį laikotarpį pelnyti savo srities profesionalų pasitikėjimą ir palaikymą. Žinant, kad LASF lėšų iš valstybės biudžeto negauna, teko maksimaliai dirbti su privačiu verslu, kuris kasmet investuodavo nemenkas lėšas į mūsų sportą. Jei vertintume vien pastarąją 4 metų kadenciją, mums su darbuotojų komanda pavyko išties nemažai. Mes vieninteliai iš visų sporto asociacijų ir federacijų Lietuvoje įsidiegėme elektroninę sportininkų, teisėjų licencijavimo sistemą. Tai yra savotiškas vieno langelio principo įvedimas: atsikratoma didelio biurokratinio aparato, popierizmo, taupomas laikas ir t.t. Kitas dalykas, mes, kaip federacija, neturėjome draudimo bendrovės, kuri sutiktų drausti mūsų sporto renginius. Ne paslaptis, kad automobilių sportas – padidintos rizikos veikla, tad draudikai pas mus, švelniai tariant, nesiveržė. Vis dėlto man pavyko įtikinti ir sudominti draudimo bendrovę, kuri jau keletą metų teikia mums reikiamas paslaugas. Dabar organizatoriai, vykdantys varžybas, gali nedrebėti, kad po varžybų gali tekti išmokėti dideles išmokas tiek sportininkams, tiek žiūrovams, tiek jie patys gali būti tikri dėl nuostolių kompensavimo. Dar vienas apsektas – LASF jau turi savo šiuolaikiškas biuro patalpas, ko anksčiau nebuvo. Miesto dėka panaudos teise gavome buvusios bibliotekos patalpas, kurias už asmenines bei pritrauktas rėmėjų lėšas sutvarkiau. Tai mūsų dovana automobilių sportui. Pernai mes nupirkome ir gelbėjimo automobilį, kurio įrangos galėtų pavydėti bet kas Lietuvoje. Jame sumontuota naujausia gesinimo ir karpymo įranga, kuri gelbsti lenktynininkus per ralio varžybas ar žiedines lenktynes. Kitas dalykas, Lietuva turi jau tris atstovus pasaulinėje automobilių sporto federacijoje – Apeliaciniame teisme, drago (traukos lenktynių) komisijoje ir bekelės sporto komisijoje. Tai rodo, jog pelnėme ir tarptautinių struktūrų pasitikėjimą. Maloniausia, kad mūsų federacijos veikla nebepriklauso nuo konkrečios vadovo pavardės ar asmenybės. Ar jai vadovauja Austinskas, ar kitas žmogus, mechanizmas suderintas taip, kad organizacija veiktų sklandžiai.

– Jūsų verslas, susijęs su automobiliais, pervežimais?

– Savo verslo karjerą pradėjau dar sovietmečiu nuo kooperatyvo, kuriuos tada jau leista steigti. Iš pat pradžių man sekėsi pervežimai, kita veikla su automobiliais, tad šioje srityje ir likau daugiau nei trims dešimtmečiams. Dabar mes turime didžiulį įdirbį tiek Lietuvos, tiek užsienio rinkose. Didžiausia mūsų užsakymų dalis – Vokietijos ir Prancūzijos rinkose. Su mumis dirba įmonės, kurioms ypatingai svarbu paslaugų kokybė, užsakymų atlikimo lygis ir t.t.

– Jei taptumėte „Linavos“ vadovu, ar jums, tarp kitų veiklų, pakaks laiko kokybiškai atlikti šias pareigas?

– Tuo neabejoju. Dabar, atkritus rūpesčiams dėl automobilių sporto, atsiras daugiau laiko kitoms veikloms. Be to, mano verslas taip sudėliotas, jog galiu daugelį jo sričių stebėti nuotoliniu būdu, pasitelkęs šiuolaikines technologijas. Aš apskritai laikausi principo, jog versle labai svarbu darbi ir kompetetinga komanda. Būtent komandinis darbas, pasitikėjimas savo darbuotojais bei partneriais yra teisingiausia dalyvavimo forma. Tai leidžia save realizuoti visiems įmonės darbuotojams. Ir man tai padeda susitelkti svarbiausioms funkcijoms ir įsipareigojimams bei kokybiškai juos atlikti. Savo įmonėje matome, kur ir kokie automobiliai važiuoja, kokius užsakymus ir kaip vykdome. Taip pat sekame ir finansinius rodiklius, tad tikrai nereikia dieną naktį sėdėti biure.