Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) ketvirtadienį pranešė baigusi tyrimą dėl organizuotos grupuotės, kuri kaltinama už atlygį išrašinėjusi fiktyvius buhalterinės apskaitos dokumentus.

FNTT Šiaulių apygardos valdyba baigė ikiteisminį tyrimą dėl 43-ejų metų kauniečio D.J., kuris kartu su savo bendrininkais, organizuotos grupės nariais, įtariamas neteisėtai organizavęs trijų Šiauliuose ir Kaune registruotų įmonių veiklą.

Atskleista, kad organizuotą grupę sudarė Kaune gyvenantys ir anksčiau už įvairius nusikaltimus teisti niekur nedirbantys 43-ejų K.K., 52-ejų metų R.R., 47-erių bendrovės vadovė R.J.M., 48-erių metų vyriausioji finansininkė J.L. ir anksčiau į teisėsaugos pareigūnų akiratį nepakliuvęs 27-erių metų E.Ž.

Išaiškinta, kad į pagrindinius nusikalstamos veiklos organizatorius D.J. ir K.K. per įvairius tarpininkus kreipdavosi Lietuvoje veikiančių bendrovių vadovai, kuriems reikėdavo fiktyvių sąskaitų, pagrindžiančių be dokumentų įsigytas prekes.

E.Ž., R.R. ir R.J.M. buvo paskirti formaliais Šiauliuose ir Kaune registruotų bendrovių, nevykdžiusių jokios realios veiklos, direktoriais.

Įtariama, kad buhalterinės apskaitos dokumentus klastodavo - juos užpildydavo - E.Ž. ar šių įmonių apskaitą tvarkiusi buhalterė J.L.

Tarpininko vaidmenį sukurtoje nusikalstamoje schemoje, anot FNTT, atliko K.K. – jis surasdavo statytinius direktorius buhalterijos dokumentams pasirašyti, veždavo juos į banką paimti pinigų iš fiktyvių bendrovių sąskaitų.

FNTT Šiaulių apygardos valdybos tyrėjai nustatė, kad už tokį darbą statytiniams direktoriams buvo mokamas 70 litų darbo užmokestis per dieną.

Už 3–7 proc. piniginį atlygį nuo bendros sandorių sumos fiktyviai buvo forminami tariami reklamos paslaugų atlikimo, statybos ir remonto darbai, statybinių medžiagų, metalų, automobilių pirkimas ir pardavimas.

Vėliau organizuotos grupės nariai savo valdomų bendrovių apskaitoje nurodydavo esą šias prekes ir paslaugas įsigiję iš kitų fiktyvių įmonių, arba visai tokių įsigijimų nefiksuodavo ir PVM deklaracijose nurodydavo mažą pirkimo PVM ir pardavimo PVM skirtumą.

Tyrimo metu paskaičiuota, kad per kelerius metus trys jokios veiklos nevykdančios bendrovės su 35 Lietuvos įmonėmis sudarė fiktyvių sandorių už daugiau nei 3 mln. litų ir apgaule įgijo daugiau nei 500 tūkstančių litų mokėtino pridėtinės vertės mokesčio.

Tyrimą organizavusi Šiaulių apygardos prokuratūra, surašiusi kaltinamąjį aktą, baudžiamąją bylą perdavė Šiaulių miesto apylinkės teismui.

Kaltinamiesiems už įvykdytas nusikalstamas veikas gresia maksimali laisvės atėmimo iki aštuonerių metų bausmė.