Kaip atrodytų grindinys?

Penktadienį miesto atstovai pristatė pavyzdį, kaip galėtų atrodyti nulyginti Vilniaus gatvės grindinio akmenys. Kiekvienas galės ne tik įvertinti, išbandyti, ar patogu, bet taip pat ir išsakyti nuomonę viešoje apklausoje.

Vilniaus gatvės rekonstrukcija – opus visuomenės klausimas. Kildavo nemažai klausimų, kaip atrodys grindinys, jei akmenys bus nulyginti ir naujai sudėti. Tam, kad būtų aiškiau, savivaldybė įrengė kelių kvadratinių metrų ploto pavyzdį, esantį Rotušės aikštės prieigose. Miestas laikosi pozicijos, kad toks sprendinys leis visiems patogiai judėti, o pagrindinė Senamiesčio gatvė bus pritaikyta tiek tėvams su mažais vaikais, tiek ir neįgaliesiems.

Vilmanto Raupelio nuotr.

„Džiaugiuosi, kad padarėme pavyzdinį ruožą, kurį visuomenė galės įvertinti. Kartais atrodo, kad visuomenei atstovauja keli architektai ir vienas teisininkas. Bet dabar tai galės įvertinti visi. Šiuo atvejų didelį vaidmenį turėjo bendradarbiavimas su Aplinkos pritaikymo asociacija. Manome, kad šioje vietoje turime gerą sprendinį, kaip Vilniaus gatvę pritaikyti visiems ir tuo mes tikime. Mus kaltino, kad mes iš akmenų darome trinkeles, tad šiuo pavyzdžiu norėjome parodyti, kaip realiai toks sprendinys atrodo“, – pristatydamas nulygintą akmenų grindinio pavyzdį kalbėjo Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas Aloyzas Pakalniškis.

Aloyzas Pakalniškis/Vilmanto Raupelio nuotr.

Jis pažymėjo, kad darbus spaudžia terminai, mat buvo numatyta artėjant pavasariui jau pradėti kloti Vilniaus gatvės grindinį. Tačiau dabar Kultūros paveldo departamentas (KPD) sustabdė darbus, susijusius su akmenų nulyginimu, tad jie tiesiog guli miesto aikštelėje ir laukia teismo sprendimo.

„Paveldo specialistams jau prieš keletą metų buvome pateikę pavyzdžių, tik jie buvo mažesnio formato ir jie buvo palaiminti, buvo gauti visi reikiami leidimai. Dabar, pasigirdus kelių asmenų nuogąstavimams, paveldui iškilo abejonių. Tad tikimės, kad šis pavyzdys jas sumažins. Rekonstrukcijos projektas buvo derinamas kaip visuma. Tvarkybos projekto sprendiniams buvo pilna apimtimi pritarta. Vienas iš sprendinių ir buvo – akmenų lyginimas“, – apie tai, kad leidimus rekonstrukcijai miestas buvo gavęs, toliau komentavo A.Pakališkis.

Prie pavyzdinio grindinio yra pastatytas stendas, kuriame pateikti ir kitų miestų pavyzdžiai. Tiesa, Kauno atstovai nėra įsitikinę, ar tikrai ir kitur buvo taikytas būtent akmenų nulyginimo metodas.

„Su Danijos architektais bendravome, jie mums parinko pavyzdžių iš savo šalies, siuntė nuotraukas, kaip atrodo. Kituose miestuose žiūrėjome „Google Maps“ žemėlapius. Ankstesnėse nuotraukose matyti nelygaus akmens danga, o dabar – lygi, panašaus tipo, kaip mes norime padaryti. Dviračio mes tikrai neišradinėjome, pasitikrinome, ką kitos šalys jau yra padarę, nes erdvių pritaikomumas yra šių dienų neišvengiamybė“, – kalbėjo Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas.

Miesto savivaldybės internetiniame puslapyje kauniečiai galės atrasti apklausą ir išsakyti savo nuomonę apie planus nulygintus Vilniaus gatvės grindinio akmenis.

Vilmanto Raupelio nuotr.

Technologinės savybės

Vilniaus gatvės rekonstrukciją atliekančios bendrovės „Autokausta“ direktorius Juozas Kriaučiūnas pristatė, kodėl senieji nulyginti akmenys nėra tinkami šiuolaikiniam gyvenimui. Pasak jo, jei projekte nebūtų numatyta galimybė nulyginti akmenų, vargu, ar jie iš viso būtų dalyvavę konkurse ir apsiėmę tvarkyti pagrindinę Senamiesčio arteriją.

„Projekte tikrai nebūtumėme dalyvavę, nes sudėjus sudėjus nenulygintą grindinį, neįmanoma užtikrinti, kad jis tarnaus 20 ar 30 metų. Po metų vėl reikėtų tvarkyti. Taip yra dėl to, kad tašyto akmens forma yra smailėjanti į apačią ir kai gruntas šąla, viskas plečiasi ir akmenys pradeda judėti. Taip pat tokie akmenys nėra pritaikyti prie šiuolaikinės apkrovos. Jei grindiniu pravažiuoja automobilis, tada vienas akmuo įdumba, kitas – vėl iškeliamas ir danga niekada nebus lygi“, – aiškino J.Kriaučiūnas.

Reiškiu tikėjimą ir viltį, kad sveikas protas nugalės ir bus paisoma visų interesų.

Pasak jo, nulyginus akmens apačią iki storesnio sluoksnio, galima užtikrinti, kad akmuo bus stabilus ir atlaikys didesnes apkrovas bei bus ilgaamžis.

„Jei bus leista nulyginti grindinį, tai ne žmogus akmeniui tarnaus, o akmuo žmogui“, – pridūrė rangovas.

Nulygintų akmenų grindinio idėją palaiko ir judėjimo negalią turintys asmenys. Pristatyme dalyvavę neįgalieji vaizdžiai parodė, kaip sudėtinga sėdint vežimėlyje judėti nelygiu tašytų akmenų grindiniu. Kai kurie prisipažino, kad jau daugelį metų nevažiavo Vilniaus gatve, nes fiziškai tai padaryti labai sunku, todėl viliasi, jog po rekonstrukcijos gatvė bus pritaikyta ir ja bus patogu judėti.

„Akivaizdu, kad nulyginti akmenys yra tinkamas sprendimas. Labai viliuosi, kad taip ir bus padaryta. Reiškiu tikėjimą ir viltį, kad sveikas protas nugalės ir bus paisoma visų interesų“, – savo nuomonę išsakė neįgaliojo vežimėlyje sėdintis Audrius Kalvėnas.

Vilmanto Raupelio nuotr.

Paveldas nepritaria

Šiuo metu KPD rangovams yra įteikę raštą, kuriuo įpareigojo stabdyti grindinio akmenų nulyginimą. Kiti darbai vykdomi netrukdomai. Paveldo specialistai laikosi nuomonės, kad yra kitų būdų, kaip pritaikyti gatvę ir neįgaliesiems, ir išsaugoti autentišką grindinį.

„KPD pozicija kaip ir buvo, taip ir išlieka, kad akmens grindinio pjaustyti negalima, nes tai yra vertingoji savybė, o tokia grubi intervencija paveldosaugai yra nepriimtina. Projektas buvo suderintas su išlyga, kad nebus galima pjaustyti akmenų. Mūsų nuomone, akmenys turėtų būti dedami tokie, kokie jie buvo. Sudėti visada galima ir lygiau. Rangovas turėtų rasti būdų, kaip kuo lygiau sudėti grindinį, kad šis būtų tinkamas eksploatavimui“, – kalbėjo KPD Kauno skyriaus vyr. specialistas Andrius Liakas.

Jis nurodė, kad Vilniaus gatvėje, ties požemine pėsčiųjų perėja, istorinis grindinys buvo perklotas ir šioje vietoje pavyko jį lygiai sudėti ir akmenys nėra išsiklaipę, todėl reikia tik rasti technologinį sprendimą, kaip juos lygiai vėl atgal sudėti.

Vilmanto Raupelio nuotr.

Aktyvistų provokacijos

Pristatant nulygintą akmens grindinio pavyzdį, neišvengta ir aštresnių oponentų pasisakymų bei plakatų, kuriais tari pasakoma, kad miestas nesiklauso žmonių nuomonės ir viską daro pagal save bei maitina populiariąją kultūrą, o ne siekia išsaugoti autentiškumą.

Į pristatymą atėję architektai tikino, kas lyginant autentišką Vilniaus gatvės grindinio akmenį, miestas praranda sąžinę, taip sugadinama savastis. Tad esą jei autentika nėra svarbu, tada nebūtina gadinti akmenų, geriau iš Kinijos prisipirkti panašiai atrodančios dangos ir ją pakloti, o istorinius akmenis palikti saugojimui.

Vilmanto Raupelio nuotr.

Aktyvistai į pristatymą atsinešė ir kelis plakatus. Viename jų buvo pavaizduoti M.K.Čiurliono paveikslai, ant kurių nupieštas populiaraus greito maisto restorano logotipas. Taip norėta pasakyti, kad iš vertingų dalykų norima padaryti šlamštą. Kiti miesto valdžią prilygino autoritariniam Aliaksandro Lukašenkos režimui, mat į pristatymą atsinešė plakatų, kuriuose vaizduojamas neteisėtas Baltarusijos prezidentas, o apačioje užrašyta, kad tai – Kauno savivaldybė.