R. Kėvalas: turime kovidinę kartą, didžiausia žala padaryta paaugliams

Karantino pasekmė

Ši knyga – apie COVID-19 pandemijos įtaką vaikams. Remdamasis pacientų istorijomis ir pasaulio praktika medikas atskleidžia, kaip pandemija pakeitė Lietuvos vaikų kasdienybę, fizinę ir psichinę sveikatą.

Pandemija, o tiksliau, karantinas, mokymasis per nuotolį, sukėlė ir psichologines, ir fizines problemas. „Nutukimas, mitybos sutrikimai, fizinio aktyvumo, drįsčiau teigti, išnykimas, regėjimo, laikysenos sutrikimai. Puokštė įvairiausių psichomotorinių nusiskundimų“, – vardijo profesorius, pridūręs, kad pagal minėtų kilusių problemų dažnį Lietuva yra viena pirmaujančių šalių.

Lietuvoje vidutiniškai nuotolinis mokymasis mokiniams truko apie 40 savaičių. Kur kas ilgiau nei didžiojoje dalyje kitų Europos valstybių.  Anot R. Kėvalo, kaip rodo turimi duomenys, yra aiški paralelė ir trumpesnio karantino, trumpesnės nuotolinio mokymosi patirties bei jau minėtų problemų gausybės.

prof. Rimantas Kėvalas/Justinos Lasauskaitės nuotr.

Didžiausia žala – paaugliams

Paauglystė ir idealiomis sąlygomis yra sudėtingas laikotarpis. „Nerimas ir depresijos simptomai pasireiškė daugiau nei kas antram, šoktelėjo savižudybių skaičius, padaugėjo savęs žalojimo, destrukcinio elgesio atvejų“, – teigė R. Kėvalas. Iš nereto paauglio išgirsdavęs, kad šie nenori gyventi, nemato ateities, galimybių išspręsti problemas. Jaunuoliai patys pripažino, kad juos labai paveikė priverstinis užsidarymas, bendravimo galimybės tik per kompiuterį, nors atrodytų, kad ši karta pripratusi prie nuotolinio bendravimo. Tai tik įrodo, koks svarbus yra tiesioginis socialinis bendravimas.

Mažiausiai, ką mėgstu, tai dalyti patarimus. Ir knygoje apsiribojau minimaliais patarimais. Pirmiausia mes turime suvokti problemą ir išvadas darytis patys.

Pandemija didžiausios žalos pridarė paaugliams, nes tai yra pats jautriausias amžius. „Jau ne vaikas, bet dar nesuaugęs. Svarbu išlaikyti ryšius su tėvais, tačiau labai svarbus ryšys su bendraamžiais, ir viena ryšių pusė buvo tarsi nukirsta. Tėvai paaugliams niekada neatstos bendravimo su draugais“, – komentavo R. Kėvalas.  

Tačiau, anot jo, yra duomenų, kad net ir vos gimę vadinamieji kovidiniai naujagimiai jau kitokie, kitoks jų psichomotorinis išsivystymas.

Apie pagalbos vaikams mastų jis negalėjo apžvelgti, tačiau akivaizdu, kad jie – nepakankami. Karantinai baigėsi, bet problemos niekur nedingo. Ir simptomatika, tikėtina, plėsis. „Vertėtų galvoti apie kompleksinę pagalbą vaikams“, – kalbėjo medikas. Ką konkrečiai reikėtų daryti, jis neįvardijo. „Mažiausiai, ką mėgstu, tai dalyti patarimus. Ir knygoje apsiribojau minimaliais patarimais. Pirmiausia mes turime suvokti problemą ir išvadas darytis patys“, – dėstė profesorius.

Jis kalbėjo, kad viskas, ką galime pakeisti, tai tik patys save. „Pirmiausia, atsižvelkite, kaip elgiamės patys šeimoje. Deja, iki pandemijos buvusios bėdos tik paūmėjo ir atsirado naujų. Netekus tėvams darbo, psichologinio, fizinio smurto, priklausomybių paūmėjimas ir visa kita“, – atkreipė dėmesį knygos autorius.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Pandemijos privalumai

R. Kėvalas pridūrė, kad ne visus šios kartos ypatumus reikėtų nurašyti vien tik pandemijai.

Knygos idėją jam mestelėjo leidėjai, dar vasarą pasiūlę imtis darbo šia tema, nes ja dažnai pasisakydavo žiniasklaidoje. Jis pristatė, kad tai ne mokslinė knyga, tačiau su moksliniais faktais, kuriuos iliustruoja tikros istorijos. „Tai mūsų pacientų istorijos“, – kabėjo gydytojas.

Paklaustas, ar jį neramina kintančios sergamumo kreivės, naujos koronaviruso atmainos, sakė: „Yra kaip yra“.

„Reikia susigyventi su šia pandemija, išmokti tam tikras pamokas. Aš stengiuosi įžvelgti ir pozityvo“, – netikėtai pareiškė gydytojas.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Kokios šviesiosios pandemijos pusės? Viena jų – geresnis technologijų pritaikymas, leidžiantis greičiau ir paprasčiau pasikonsultuoti su kolegomis iš kitų ligoninių. Nuotolinių vaizdo susitikimų, susirinkimų galimybė leidžia nebešvaistyti laiko kelionėms.