- Jurgita Šakienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Rimantas Kėvalas
-
R. Kėvalas: turime kovidinę kartą, didžiausia žala padaryta paaugliams
-
R. Kėvalas: turime kovidinę kartą, didžiausia žala padaryta paaugliams
-
R. Kėvalas: turime kovidinę kartą, didžiausia žala padaryta paaugliams
-
R. Kėvalas: turime kovidinę kartą, didžiausia žala padaryta paaugliams
-
R. Kėvalas: turime kovidinę kartą, didžiausia žala padaryta paaugliams
-
R. Kėvalas: turime kovidinę kartą, didžiausia žala padaryta paaugliams
-
R. Kėvalas: turime kovidinę kartą, didžiausia žala padaryta paaugliams
-
R. Kėvalas: turime kovidinę kartą, didžiausia žala padaryta paaugliams
-
R. Kėvalas: turime kovidinę kartą, didžiausia žala padaryta paaugliams
-
R. Kėvalas: turime kovidinę kartą, didžiausia žala padaryta paaugliams
-
R. Kėvalas: turime kovidinę kartą, didžiausia žala padaryta paaugliams
-
R. Kėvalas: turime kovidinę kartą, didžiausia žala padaryta paaugliams
-
R. Kėvalas: turime kovidinę kartą, didžiausia žala padaryta paaugliams
-
R. Kėvalas: turime kovidinę kartą, didžiausia žala padaryta paaugliams
-
R. Kėvalas: turime kovidinę kartą, didžiausia žala padaryta paaugliams
-
R. Kėvalas: turime kovidinę kartą, didžiausia žala padaryta paaugliams
-
R. Kėvalas: turime kovidinę kartą, didžiausia žala padaryta paaugliams
-
R. Kėvalas: turime kovidinę kartą, didžiausia žala padaryta paaugliams
-
R. Kėvalas: turime kovidinę kartą, didžiausia žala padaryta paaugliams
-
R. Kėvalas: turime kovidinę kartą, didžiausia žala padaryta paaugliams
-
R. Kėvalas: turime kovidinę kartą, didžiausia žala padaryta paaugliams
-
R. Kėvalas: turime kovidinę kartą, didžiausia žala padaryta paaugliams
„Labiausiai šokiravo tai, kad spręsdami suaugusiųjų problemas, eilinį kartą pamiršome vaikus. Pradžioje atrodė, kad tai visiškai ne vaikų problema. Deja, turime kovidinę kartą su savo ypatumais, problemomis“, – kalbėjo Vaikų ligų klinikos vadovas prof. Rimantas Kėvalas žurnalistams vienoje Kauno klinikų auditorijų, kurioje buvo pristatyta jo knyga „Ką mes padarėme savo vaikams“.
Karantino pasekmė
Ši knyga – apie COVID-19 pandemijos įtaką vaikams. Remdamasis pacientų istorijomis ir pasaulio praktika medikas atskleidžia, kaip pandemija pakeitė Lietuvos vaikų kasdienybę, fizinę ir psichinę sveikatą.
Pandemija, o tiksliau, karantinas, mokymasis per nuotolį, sukėlė ir psichologines, ir fizines problemas. „Nutukimas, mitybos sutrikimai, fizinio aktyvumo, drįsčiau teigti, išnykimas, regėjimo, laikysenos sutrikimai. Puokštė įvairiausių psichomotorinių nusiskundimų“, – vardijo profesorius, pridūręs, kad pagal minėtų kilusių problemų dažnį Lietuva yra viena pirmaujančių šalių.
Lietuvoje vidutiniškai nuotolinis mokymasis mokiniams truko apie 40 savaičių. Kur kas ilgiau nei didžiojoje dalyje kitų Europos valstybių. Anot R. Kėvalo, kaip rodo turimi duomenys, yra aiški paralelė ir trumpesnio karantino, trumpesnės nuotolinio mokymosi patirties bei jau minėtų problemų gausybės.
prof. Rimantas Kėvalas/Justinos Lasauskaitės nuotr.
Didžiausia žala – paaugliams
Paauglystė ir idealiomis sąlygomis yra sudėtingas laikotarpis. „Nerimas ir depresijos simptomai pasireiškė daugiau nei kas antram, šoktelėjo savižudybių skaičius, padaugėjo savęs žalojimo, destrukcinio elgesio atvejų“, – teigė R. Kėvalas. Iš nereto paauglio išgirsdavęs, kad šie nenori gyventi, nemato ateities, galimybių išspręsti problemas. Jaunuoliai patys pripažino, kad juos labai paveikė priverstinis užsidarymas, bendravimo galimybės tik per kompiuterį, nors atrodytų, kad ši karta pripratusi prie nuotolinio bendravimo. Tai tik įrodo, koks svarbus yra tiesioginis socialinis bendravimas.
Mažiausiai, ką mėgstu, tai dalyti patarimus. Ir knygoje apsiribojau minimaliais patarimais. Pirmiausia mes turime suvokti problemą ir išvadas darytis patys.
Pandemija didžiausios žalos pridarė paaugliams, nes tai yra pats jautriausias amžius. „Jau ne vaikas, bet dar nesuaugęs. Svarbu išlaikyti ryšius su tėvais, tačiau labai svarbus ryšys su bendraamžiais, ir viena ryšių pusė buvo tarsi nukirsta. Tėvai paaugliams niekada neatstos bendravimo su draugais“, – komentavo R. Kėvalas.
Tačiau, anot jo, yra duomenų, kad net ir vos gimę vadinamieji kovidiniai naujagimiai jau kitokie, kitoks jų psichomotorinis išsivystymas.
Apie pagalbos vaikams mastų jis negalėjo apžvelgti, tačiau akivaizdu, kad jie – nepakankami. Karantinai baigėsi, bet problemos niekur nedingo. Ir simptomatika, tikėtina, plėsis. „Vertėtų galvoti apie kompleksinę pagalbą vaikams“, – kalbėjo medikas. Ką konkrečiai reikėtų daryti, jis neįvardijo. „Mažiausiai, ką mėgstu, tai dalyti patarimus. Ir knygoje apsiribojau minimaliais patarimais. Pirmiausia mes turime suvokti problemą ir išvadas darytis patys“, – dėstė profesorius.
Jis kalbėjo, kad viskas, ką galime pakeisti, tai tik patys save. „Pirmiausia, atsižvelkite, kaip elgiamės patys šeimoje. Deja, iki pandemijos buvusios bėdos tik paūmėjo ir atsirado naujų. Netekus tėvams darbo, psichologinio, fizinio smurto, priklausomybių paūmėjimas ir visa kita“, – atkreipė dėmesį knygos autorius.
Justinos Lasauskaitės nuotr.
Pandemijos privalumai
R. Kėvalas pridūrė, kad ne visus šios kartos ypatumus reikėtų nurašyti vien tik pandemijai.
Knygos idėją jam mestelėjo leidėjai, dar vasarą pasiūlę imtis darbo šia tema, nes ja dažnai pasisakydavo žiniasklaidoje. Jis pristatė, kad tai ne mokslinė knyga, tačiau su moksliniais faktais, kuriuos iliustruoja tikros istorijos. „Tai mūsų pacientų istorijos“, – kabėjo gydytojas.
Paklaustas, ar jį neramina kintančios sergamumo kreivės, naujos koronaviruso atmainos, sakė: „Yra kaip yra“.
„Reikia susigyventi su šia pandemija, išmokti tam tikras pamokas. Aš stengiuosi įžvelgti ir pozityvo“, – netikėtai pareiškė gydytojas.
Justinos Lasauskaitės nuotr.
Kokios šviesiosios pandemijos pusės? Viena jų – geresnis technologijų pritaikymas, leidžiantis greičiau ir paprasčiau pasikonsultuoti su kolegomis iš kitų ligoninių. Nuotolinių vaizdo susitikimų, susirinkimų galimybė leidžia nebešvaistyti laiko kelionėms.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Archyvas: nuo istorinės statistikos iki tautos nuomonių
Atvirame Lietuvos humanitarinių ir socialinių mokslų duomenų archyve (LiDA) saugomi įvairūs šių sričių duomenys, o interneto puslapyje galima rasti apklausų duomenų, statistikos, žiniasklaidos turinio analizių, parlamento debatų, partijų ...
-
Mažumos valanda: kas domino Kauno politikus?31
Pakeitus Vietos savivaldos įstatymą, kartą per pusmetį turi būti sudaryta galimybė rengti mažumos valandą. Antradienį ne opozicijoje esantys Kauno politikai galėjo savivaldybės administracijai, merui ir vicemerams užduoti įvairius rūpimus klausim...
-
BGS Ukrainos „SkyUp Airlines“ lėktuvus aptarnaus ir Kauno oro uoste3
Lietuvos kapitalo aviacijos grupės „Avia Solutions Group“ antžeminių paslaugų bendrovė „Baltic Ground Services“ (BGS) nuo šiol ir Kauno oro uoste teiks paslaugas Ukrainos užsakomųjų skrydžių bendrovei „SkyUp Airli...
-
Kaune nuo gegužės – pigesni metiniai viešojo transporto bilietai įmonėms14
Kaune nuo gegužės bus įvedami pigesni metiniai viešojo transporto bilietai, kai įmonės ar organizacijos tokių bilietų visiems metams perka 100 ar daugiau. ...
-
Gausus tarybos posėdis ir saujelė protesto balsų72
Balandžio mėnesio tarybos posėdyje buvo suplanuota daugiau nei 160 klausimų. Intensyvų klausimų svarstymą stebėjo ir grupelė miestiečių, nepatenkintų Kauno mero Visvaldo Matijošaičio verslo Rusijoje detalėmis. ...
-
Miesto planas – priedangų įrengimas daugiabučiuose32
Antradienio tarybos posėdyje miesto politikai svarstė, ar prisidėti finansiškai prie priedangų įrengimo daugiabučiuose. Projekto autoriai pabrėžia, kad toks projektas leistų sumažinti grėsmes galimų pavojų metu. ...
-
Laivų šliuzo per Nemuną projektui – žalia šviesa37
Pirmadienį pasirašyta sutartis dėl laivų šliuzo Kauno hidroelektrinės (HE) užtvankoje statybos poveikio aplinkai vertinimo ir projektinių pasiūlymų rengimo. Visa tai suteiks detalią informaciją dėl konkrečių statybos terminų, kainos...
-
Dainų slėnio prieigas papuošė proginiai ąžuolai ypatingam jubiliejui pažymėti9
Rekonstrukcijos pabaigą pasitinkantis Dainų slėnis sulaukė naujų akcentų – dviejų jaunų ąžuolų. Jais simboliškai įamžintas artėjantis Lietuvos dainų šventės 100-metis ir jubiliejinė Dainų diena Kaune „Miškais ...
-
Karjerų kasimas Pakarklės miške: bendruomenė žada kovoti toliau6
Ne vienerius metus trukusi bendruomenės kova su valdžios institucijomis dėl Pakarklės miško išsaugojimo, kad ten nebūtų kasami žvyro karjerai, baigėsi. Aplinkos apsaugos agentūra (AAA) pripažino, kad miške kasinėti nieko negalim...
-
Senoji Kauno ledo arena taps daugiafunkciu sporto centru15
Beveik pusę amžiaus skaičiuojanti, ne vienam aukšto lygio sportininkui pagrindus paklojusi Kauno ledo arena ruošiasi transformacijai. Iki šiol čia plušėję čiuožėjai ir kitų žiemos sporto šakų atstovai dar š...