R. Požerskio parodoje „Kauno menininkai ir mūzos“ – žvilgsnis į kelių kartų žymiausius miesto veidus

Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus Paveikslų galerijos durys jau buvo išsiilgusios jas varstančių žmonių. Pastarųjų ketvirtadienio popietę nestigo – pamatyti ant sienų iškabintų Romualdo Požerskio darbų vidun veržėsi ir nuotraukose įamžinti žinomi kauniečiai, ir buvusios mūzos, ir fotografijos mylėtojai.

Iki spalio mėnesio eksponuojama paroda „Kauno menininkai ir mūzos“ lankytojams leis pažvelgti į kelių kartų žymiausius miesto veidus – dailininkus ir skulptorius, režisierius ir aktorius, kompozitorius ir poetus, architektus ir fotomenininkus. Tiesa, ne jų profesinėje veikloje, o kasdienėje rutinoje ir linksmybėse – vaikščiojančius miesto gatvėmis, švenčiančius parodų atidarymus, besijuokiančius kūrybiniuose vakaruose ar  naujamečiuose karnavaluose. Parodoje lankytojų lauks ir istoriniu požiūriu ypač vertingos fotografijos, kaip antai pirmuosius „Anties“ koncertus Kauno architektų namuose ar Antinių, Kuprevičių ir Zalensų šeimas  įamžinusias nuotraukas.

UŽDARYTI

>

0:00 | 0:00

0

0:00 | 0:00

„Fotografuoti Kauno meninį gyvenimą ir jo dalyvius pradėjau 1974-aisiais. Lankiausi Mykolo Žilinsko dailės, Kauno paveikslų galerijoje, fiksavau kūrybinius vakarus Kauno menininkų namuose“, – R. Požerskis skaičiavo, iki 2004-ųjų metų tokiu būdu prigaudęs bemaž 9 tūkst. kadrų, įamžintų analoginėse fotojuostose.

Virsti parodos darbais buvo lemta maždaug aštuonioms dešimtims objektyve sustabdytų akimirkų. Vienas pirmųjų jas įvertino literatūrinis maištininkas Gintaras Patackas su žmona Tautvyda Marcinkevičiūte. Atidžiai apžvelgęs pažįstamais veidais nukabintas sienas, poetas stabtelėjo prie juodai baltos nuotraukos, kurioje įamžintas ir jis pats, drauge su Tautvyda stumiantis vaikišką vežimėlį.

„Šitos nuotraukos darytos bemaž prieš trisdešimt metų. Žinote, pasakysiu, kad jos tarsi konservų dėžutė. Atidarai ją ir išleidi prisiminimus“, – poetas G. Patackas dėkojo fotomenininkui už prisiminimus, duotąją akimirką maitinusias akis ir sielą.

Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus Paveikslų galerijoje – ne tik menininkų veidai, bet ir studijose pozuojančių apsinuoginusių gražuolių iš meninės fotografijos serijos „Mūzos“, siluetai.  Vieną jų, ketvirtadienio popietę užsuko pasisveikinti su kūrėju ir dirstelėti į save prieš kelias dešimtis metų. 

„Gera žiūrėti. Nors pamenu, anuomet aplinkinių reakcijos buvo ne kokios. Dabar su savo nuogumu būčiau žvaigžde“, – Monikos vardu prisistačiusi moteris neslėpė, kad prabėgę metai šiek tiek pakeitė jos kūną, bet tik ne požiūrį į jį. – Žili plaukai nemaišo, o formas stengiuosi palaikyti. Štai ir dabar į parodą atbėgau tiesiai iš sporto salės. Jei reiktų, per 5 min. išsirengčiau ir galėčiau stoti prieš fotoobjektyvą.“