Renovuotas namas

Šiais metais pavasaris nelepino šiluma, tad užsitęsė ir šildymo sezonas. Jis baigtas tik gegužę. Tačiau vieno Vilkijos daugiabučio namo gyventojai iki šiol nesuvokia, kodėl šilumos tiekėjai tiek daug paprašė sumokėti už pavasarinį šildymą.

Čekiškės g. 120-asis namas yra renovuotas: prieš keletą metų buvo pakeista šildymo sistema, atnaujintas fasadas. Visa tai turėjo sumažinti sąskaitas už šildymą. Tačiau šio pavasario suvartotas šilumos kiekis privertė suabejoti, ar tikrai renovacija buvo naudinga.

Čekiškės g. 120-ojo namo renovacija baigta 2016 m. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)

Vietos gyventojai pasakojo, kad už kovą ir balandį gavo gerokai didesnes sąskaitas, nei mokėjo šalčiausiais žiemos mėnesiais. Kai kam teko mokėti net tris kartus didesnį mokestį už šilumą.

„Juk šiais mėnesiais oro temperatūra buvo pliusinė. Tikrai šilumos kiekis suvartotas mažesnis, tačiau sąskaitas visi namo gyventojai gavo gerokai didesnes. Suprantu, jei namas būtų nerenovuotas, tada būtų galima sakyti, kad šiluma pro tarpus išėjo, bet dabar viskas sutvarkyta, atnaujinta. Mūsų namas, ko gero, dabar vienas gražiausiai atrodančių Vilkijoje, tačiau jis ir vienas brangiausių, nes tiek mokėti už šilumą yra nenormalu“, – „Kauno dienai“ skundėsi daugiabučio gyventoja Jolanta.

Moteris nurodė, kad kiekviename bute yra įrengti reguliatoriai, tad gyventojai gali patys nustatyti, kiek šilumos suvartos.

Tikrai auksinis namas, o prieš darant renovaciją buvo žadėta, kad gyvensime šiltai ir pigiai.

Trigubos sąskaitos

Čekiškės g. 120-ojo namo gyventojai sutiko su dienraščiu pasidalyti sąskaitomis, kiek jie mokėjo už šilumą pastaraisiais metais. Kai kuriuose butuose matyti, kad šiltesniais mėnesiais jiems teko mokėti kone tris kartus didesnes sąskaitas už šildymą.

Štai viename bute už vasarį sumokėti šiek tiek daugiau nei 26 eurai, o kovą šildymas jau pabrango iki beveik 60 eurų. Šiam butui sausį buvo priskaičiuota šiek tiek daugiau nei 50 eurų, tačiau šis mėnuo buvo gerokai vėsesnis, tad ir radiatoriai labiau pleškėjo nei pavasarį.

Kito buto sąskaitos taip pat verčia susimąstyti, ar renovacija tikrai buvo atlikta kokybiškai. Gyventoja nurodė, kad jai už kovą buvo paskaičiuota net 113 eurų suma, kai žiemą už suvartotą šilumą teko mokėti apie 40–60 eurų.

„Už lango teigiama temperatūra, o sąskaitos už šildymą tik kyla. Gyvenime nesu mokėjusi tokių sumų“, – pridūrė vietinė moteris.

Dar vienas butas, panašu, kad ir žiemą nelabai taupė, tad sąskaitos yra didesnės nei kitų gyventojų. Tačiau ir šiame bute šiltesniais mėnesiais kažkodėl reikia mokėti daugiau, nei siaučiant žiemos šaltukui. Palyginkime: sausį šio buto šeimininkai už šildymą mokėjo 78 eurus, vasarį mokestis pakilo iki 124 eurų, o kovą jau viršijo ir 143 eurus.

„Reikia įvertinti, kad čia tik mokestis už šildymą. Kadangi namas yra renovuotas, dar turime mokėti ir už atliktus darbus. Butui už renovaciją kiekvieną mėnesį paskaičiuojama apie 70–80 eurų. Tai renovavus daugiabutį gauname ir didesnes sąskaitas už šilumą, ir mokame už renovaciją. Tikrai auksinis namas, o prieš darant renovaciją buvo žadėta, kad gyvensime šiltai ir pigiai“, – pasipiktinimo neslėpė ponia Jolanta.

Už kovą ir balandį gyventojai gavo dideles sąskaitas už šildymą. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)

Keistos išvados

Vilkijos gyventojams kyla įtarimų, kad galbūt tinkamai nesureguliuotas pagrindinis šilumos mazge esantis šilumos apskaitos skaitiklis, tačiau jie negali to žinoti, nes į šias patalpas patekti gali tik namo administratorius bendrovė Komunalinių paslaugų centras (KPC), o šilumą tiekianti bendrovė „Roalsa“ taip pat ne visada patekdavo į šilumos punkto patalpas.

Čekiškės g. 120-ojo daugiabučio gyventojai pasiskundė ir Valstybinei energetikos reguliavimo tarnybai (VERT). Šie atsiuntė gyventojams atsakymą, esą gegužę atlikto patikrinimo metu buvo nustatyta, kad šilumos punkto įrenginiai veikė tinkamai, buvo gera vamzdynų šiluminė izoliacija. Visgi specialistai atkreipė dėmesį, kad nustatytais terminais ir tvarka nepildomas šilumnešio parametrų registravimo žurnalas. Dėl šios priežasties esą buvo galima nepastebėti išaugusio šilumos suvartojimo name. Tiesa, specialistai pažymėjo, kad patikrinimo metu šildymo sistema jau buvo išjungta, nes buvo pasibaigęs šildymo sezonas.

„Kaip jie atliko patikrinimą, aš nežinau, nes išvadoje rašoma, kad namas šildomas ir tiekiamas karštas vanduo, nors tai netiesa. Mes karštą vandenį šildome boileriais – centralizuoto karšto vandens tiekimo nėra“, – VERT išvadą kritikavo Kauno rajono gyventojai.

Išvadoje taip pat pažymima, kad dėl to, jog žurnalas buvo pildomas nereguliariai, dalis vasarį suvartotos šilumos buvo priskaičiuotos kovui. Tai esą lėmė didesnes sąskaitas. Negana to, išvadoje pažymėta, kad patikrinimo metu nustatyta, jog šilumos punkto skaitiklio metrologinė patikra galiojo iki 2020 m. spalio 8 d.

„Jei skaitiklio metrologinė patikra nebuvo atlikta laiku, pagal ką mums išrašytos sąskaitos? Gal tas skaitiklis nežinia ką rodė? Aišku, vėliau „Roalsa“ pateikė, kad neva metrologiniai patikrinimai vis dėlto buvo atlikti, bet ar toks pasakymas galioja atbuline data?“ – dar vienu punktu stebėjosi apie padidėjusias sąskaitas dienraščiui pranešusi Jolanta.

Gyventojams VERT išvadoje užkliuvo  ir daugiau neaiškumų. Štai tarnyba nurodo, kad metrologiškai nepatikrinti skaitikliai negali būti naudojami, o gyventojams vis tiek reikia sumokėti už suvartotą šilumos kiekį.

Pasak gyventojų, taip tarsi pati tarnyba nurodo, kad skaitikliai gali būti neprižiūrėti, rodyti neaiškius rodmenis, o gyventojams vis tiek teks susimokėti, nes nenumatyta kitaip.

Pretenzijų negirdi?

Čekiškės g. 120-ojo namo butų savininkai kreipėsi tiek į „Roalsą“, tiek į KPC ir Kauno rajono savivaldybę, ar bus kompensuotos išlaidos, patirtos gavus didesnes sąskaitas už šildymą.

Tačiau gyventojai tikino, kad valdininkai į prašymus neįsiklauso ir tvirtina, kad tiesiog dalis vasarį suvartotos šilumos buvo užrašyta kovui ir esą visa sistema veikia teisingai, jokių klaidų nėra ir gyventojai turės susimokėti.

„Visi siūlo kreiptis į teismą ir taip bandyti įrodyti, kad sąskaitos už šildymą renovuotame name buvo per didelės. Be to, kai kurie gyventojai nesutiko mokėti ir laukia, kol bus išsiaiškintos didelių sąskaitų priežastys. Tačiau greičiausiai dėl to žmonėms bus skaičiuojami delspinigiai.

Man KPC buvo pasakę, kad nuo kito šildymo sezono jie perims visą šilumos tiekimą, nes esą „Roalsa“ bankrutavo. Tai ar nėra taip, kad kažkam mūsų sąskaita norisi padengti skolas, dėl to ir atsiuntė kosmines sąskaitas“, – svarstė Jolanta.

Gedimų nefiksuota

KPC vadovas Audrius Markevičius dienraščiui persiuntė kelis raštus, kurie dėl Čekiškės g. 120-ojo namo situacijos buvo siųsti Vilkijos seniūnijai ir gyventojams. KPC taip pat remiasi VERT išvada ir teigia, esą šilumos punkte jokių gedimų nebuvo fiksuota, o sąskaitos už kovą buvo didesnės dėl to, kad specialistai vasarį anksčiau nurašė skaitiklių parodymus.

„Daugiabučio namo Vilkijoje, Čekiškės g. 120, modernizavimas (renovacija) baigtas 2016 11 10. Šilumos punktas automatizuotas, veikia priklausomai nuo lauko temperatūros, jokių gedimų nefiksuota. Prieš renovaciją, t.y. 2011–2013 m., energijos sąnaudos pastatui šildyti parengtame daugiabučio modernizacijos investiciniame plane fiksuotos 151 kWh/kv. m, o šilumos energijos sąnaudos pastatui šildyti 2020 m. – 66,45 kWh/kv. m, vadinasi, tai sutaupo 56 proc. šilumos. Taigi modernizacijos nauda akivaizdi“, – rašte dėstoma esą suvartojama mažiau šilumos.

Pasak A.Markevičiaus, gyventojai turi sumokėti už suvartotą šilumą. Ir pabrėžė VERT išvados sakinį: „Tarybos vertinimu, būtent paminėti temperatūrų skirtumai, o ne pasibaigęs skaitiklio metrologinės patikros galiojimas lėmė išaugusį šilumos suvartojimą per 2020/2021 m. šildymo sezoną.“

„Roalsa“ atstovai į dienraščio užduotus klausimus taip ir neatsakė.

Gyventojai ne kartą kreipėsi į administratorių, bet nesulaukė atsakymo, ar gaus kompensacijas už šildymą. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)

Tarybos patikrinimas

VERT „Kauno dienai“ aiškino, kad, gavus gyventojų skundą dėl išaugusių sąskaitų už šildymą, Čekiškės g. 120-ajame name buvo atliktas patikrinimas.

„Prašymo nagrinėjimo metu atlikto faktinių aplinkybių patikrinimo metu išanalizavus šilumnešio parametrų žurnalo duomenis, nustatyta, kad dalis šilumos energijos (10MWh), suvartotos 2021 m. vasarį, buvo įtraukta į kovo apskaitą. Atitinkamai didesnis šilumos kiekis buvo pateiktas apmokėti vartotojams kovo mėnesio sąskaitose. Šilumos suvartojimo padidėjimui įtakos turėjo 2021 m. kovo ir balandžio vidutinė oro temperatūra, kuri buvo žemesnė negu 2019/2020 m. šildymo sezono kovo ir balandžio mėnesių: 2020 m. kovą – 3,3 laipsnio, 2020 m. balandį – 6,5 laipsnio, 2021 m. kovą – 1,6 laipsnio, 2021 m. balandį – 5,9 laipsnio“, – komentavo VERT Veiklos valdymo skyriaus vedėja Loreta Kimutytė.

Ji nurodė, esą patikrinimo metu buvo nustatyta, kad šilumos punkto įrenginiai veikė tinkamai, vamzdynų šiluminė izoliacija gera, sukomplektuota privaloma šilumos punkto ir šildymo sistemos techninė dokumentacija. Išsiaiškinta, kad nustatytais terminais ir tvarka nepildomas šilumnešio parametrų registravimo žurnalas. Žurnale buvo nevienodais intervalais fiksuojami skaitiklio parodymai.

„Kauno diena“ pasidomėjo, kaip tarnyba vertina tai, kad renovuotame name gyventojai moka gerokai daugiau už šilumą, nei mokėjo iki atnaujinant daugiabutį. Pasak VERT Veiklos valdymo skyriaus vedėjos, šilumos sąskaitų dydį nulemia šilumos kainos ir šilumos suvartojimas.

„Šilumos suvartojimo poreikį daugiabučiui įvertina kiekvieno atitinkamo daugiabučio projektuotojas. Neatitikimų dėl realiai suvartotos šilumos ir įvadinio šilumos apskaitos prietaiso, rodmenų nenustatyta, po metrologinės patikros įvadinio šilumos apskaitos prietaiso gedimų ar pažeidimų taip pat nenustatyta“, – teigė VERT atstovė.

Ji neturėjo gerų žinių gyventojams ir teigė, kad šie turi sumokėti tokias sąskaitas, kokias jie gavo.

„Šilumos sektoriaus veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatyta vartotojų pareiga su šilumos tiekėju atsiskaityti už faktiškai suvartotą ir įvadiniu apskaitos prietaisu užfiksuotą šilumos kiekį. Prašymo nagrinėjimo metu nenustatyta aplinkybių, dėl kurių vartotojams kiltų tiesioginių nuostolių“, – atsakė L.Kimutytė.

Komentaras

Valius Serbenta

Būsto energijos taupymo agentūros direktorius

Vilkijos Čekiškės g. 120-ojo daugiabučio renovacija buvo baigta 2016 m. lapkritį. Buvo pasiekti 55 proc. energijos sutaupymas ir C energinio naudingumo klasė. Projektui buvo suteikta 40 proc. valstybės parama energinį efektyvumą didinančioms priemonėms ir 100 proc. kompensuotos projekto parengimo, administravimo bei techninės priežiūros išlaidos.

Pagal daugiabučio atnaujinimo projektą buvo numatyta įgyvendinti tokias priemones kaip sienų, stogo šiltinimas, langų keitimas, šildymo sistemos pertvarkymas ir kt.

Agentūra negavo skundų dėl nekokybiško energinio efektyvumo didinimo priemonių įgyvendinimo. Galimai padidėjusios šildymo išlaidos yra susijusios su šilumos kainodara. Šilumos kainas nustato Valstybinė kainų ir energetikos komisija. Daugiabučiui šilumą tiekiančios įmonės duomenimis, šiais metais šilumos poreikio padidėjimo neproporcingo temperatūros pokyčiams fiksuota nebuvo.