Kodėl verta?
Įsibėgėjant daugiabučių namų renovacijai, vis garsiau kalbama, kad vertėtų galvoti ne tik apie atskirus namus, o apie visą kvartalą. Taip ne tik sutvarkoma gyvenamoji aplinka, bet ir keičiamas miesto veidas.
"Atnaujinus vieną daugiabutį, energiją taupo tik tas namas. Katilinei vis tiek reikia pagaminti tiek pat energijos, kadangi šalia gyvenantys vartotojai neefektyviai vartoja energiją. Tad miestui nauda dėl vieno renovuoto namo yra labai minimali. Renovuojant visą kvartalą, energiją taupo visas miestas, nes kartu yra atnaujinamos šilumos trasos, patiriama mažiau nuostolių. Per metus galima labai daug sutaupyti", – skirtumus tarp paprastos ir kvartalinės renovacijos aiškino Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) direktorius Valius Serbenta.
BETA kartu su partneriais iš Vokietijos padeda Lietuvos savivaldybėms įgyvendinti kvartalinės renovacijos projektus.
V.Serbentos teigimu, svarbu į kvartalinės renovacijos procesą įtraukti savivaldybes.
"Jei bus įgyvendintos kompleksinės taupymo priemonės, miestas tikrai pajus naudą. Reikės gaminti daug mažiau energijos. Kuo daugiau savivaldybių įgyvendins energinio efektyvumo programas, tuo bus realesnė įtaka visos valstybės taupymui ir aplinkosaugai", – įsitikinęs V.Serbenta.
Tvarkant visą daugiabučių kvartalą, atnaujinamos ir kitos požeminės komunikacijos bei sutvarkoma aplinka. Jei vienas namas nusprendžia renovuotis, aplinka dažnai lieka nesutvarkyta, nes priklauso savivaldybei, o ne konkrečiam pastatui, todėl gyventojai pro langus mato tą patį niūrų vaizdą. Kvartalinės renovacijos metu atnaujinami ir viešosios paskirties pastatai, tokie kaip mokyklos, darželiai. Įrengiamos vaikų žaidimų zonos, sutvarkomas apšvietimas ir parkavimo vietos.
Birštono eksperimentas
Birštono savivaldybė pernai patvirtino ir pradėjo įgyvendinti kvartalo energinio efektyvumo programą. Kurorte atnaujinami 25 namai. Dalis jų buvo renovuoti anksčiau, tačiau dabar tvarkoma ir jų aplinka.
"Tai tęstiniai darbai, atliekami kartu. Esame padarę didelį įdirbį dar prieš šią programą, nes buvome numatę atnaujinti daugiabučius, viešuosius pastatus. Tačiau dėl šios programos ir partnerystės su Vokietija sugebėjome sudėti visus taškus į vieną dokumentą ir išgryninome pačią idėją, tad dabar lengviau viską pasiekti", – aiškino Birštono savivaldybės, Ūkio, turto ir kaimo plėtros skyriaus vyr. specialistas Edvardas Citvaras.
Centrinėje Birštono dalyje esantis kvartalas buvo pasirinktas, nes jis labiausiai matomas, čia vieni seniausių daugiabučių, kuriuose yra didelės energijos sąnaudos. Visiems šio kvartalo daugiabučiams namams buvo parengti investiciniai planai. Dauguma gyventojų jau apsisprendė ir modernizavo pastatus, tad jau galima matyti atnaujintą miesto veidą.
"Šiame kvartale yra trys viešieji pastatai. Du jau modernizavome – pakeistos komunikacijos, senos šildymo trasos. Tad kvartalas ateityje sunaudos iki 60 proc. mažiau energijos. Kitoms savivaldybėms patarčiau išsirinkti vieną kvartalą ir jį pritaikyti ne šių dienų standartams, o pažvelgti į ateitį", – pastebėjo E.Citvaras.
Kauno siekiai
Kaune, M.Riomerio gatvėje, taip pat galima atrasti kvartalinės renovacijos pavyzdį. Čia buvo renovuoti gyvenamieji namai, o vėliau savivaldybė savo lėšomis sutvarkė komunikacijas ir aplinką.
Kaunas yra sutvarkęs vieną kvartalą, kuriame yra daugiausia renovuotų daugiabučių. Miesto lėšomis buvo sutvarkyti inžineriniai tinklai, želdiniai, aikštelės.
"Kaunas yra sutvarkęs vieną kvartalą, kuriame yra daugiausia renovuotų daugiabučių. Miesto lėšomis buvo sutvarkyti inžineriniai tinklai, želdiniai, aikštelės. Tvarkant aplinką norėjosi miestiečiams atsidėkoti, už pasiryžimą renovuoti daugiabučius. Dabar bandome prisijungti prie BETA programos ir gauti finansavimą, nes miestui iš savo biudžeto viską tvarkyti yra sudėtinga", – pastebėjo savivaldybės Daugiabučių namų administravimo ir renovavimo skyriaus vedėjas Kęstutis Miškinis.
Pasak jo, renovuotame kvartale jau skaičiuojami mažesni energijos suvartojimo kiekiai. Šilumą taupo ne tik modernizuotos daugiabučių sistemos, bet ir tai, kad "Kauno energija" pakeitė trasų vamzdžius, tad sumažėjo šilumos praradimo nuostoliai. Be to, šiame kvartale miestas įrengė LED apšvietimą, tad taupoma ir elektra.
Specialistas užsiminė, kad, pavykus per BETA gauti europinę paramą, Kaunas imsis atnaujinti dar du kvartalus. Šiuo metu parengti K.Škirpos gatvėje esančio šešių namų ir T.Masiulio gatvės daugiabučių namų kvartalų renovacijos projektai.
Ar savivaldybės pasiruošusios?
BETA įgyvendinti kvartalinės renovacijos koncepciją kol kas padėjo trims Lietuvos savivaldybėms: Šiaulių, Utenos ir Birštono. Su vokiečių ekspertais buvo atsirinkti kvartalai, labiausiai švaistantys energiją, suplanuotos priemonės, kaip taupyti, parengtos programos.
"Šios trys savivaldybės tikrai pasiruošusios. Ar kitos savivaldybės turi pakankamai kompetencijos, nesu tikras. Todėl organizuojame seminarus, kviečiame į savivaldybes pasidalyti patirtimi ir parodyti galimybes. Manau, kad dabar ir centrinės valdžios užduotis yra padėti miestams sukurti priemones, kaip jie galėtų rengti kvartalinės renovacijos ir energijos taupymo programas.O ateityje galbūt net pereiti prie ištisų miestų energinio efektyvumo didinimo", – pastebėjo V.Serbenta.
Anot jo, savivaldybės, nusprendusios įgyvendinti energinio taupymo programas, pirmiausia turėtų pasižiūrėti į bendrą miesto ūkį, atrasti neefektyviausius kvartalus.
Utenos savivaldybė paprašė šilumą tiekiančios bendrovės pateikti informaciją apie šilumos suvartojimą skirtinguose kvartaluose. Buvo išrinkta grupė pastatų, kur energijos suvartojama daugiausia. BETA direktorius pasakojo, kad nustebino, kad pagrindinės gatvės skirtingose pusėse identiški namai suvartojo skirtingą šilumos kiekį, todėl nuspręsta renovuoti vienos gatvės pusės namus, kur šilumos suvartojama daugiau.
"Iki to laiko niekas detaliai nepasižiūrėjo, kur energijos suvartojama daugiausia. Utenoje šiuo metu yra atnaujinama penkiolika daugiabučių. Kartais atrodo, kad savivaldybės iniciatyva yra gera, bet mes klausiame ir žmonių, kaip jiems atrodo parengtos programos. Girdime teigiamus atsiliepimus", – apie dabar įgyvendinamus projektus kalbėjo V.Serbenta.
Vokiška patirtis
Birštone vykusiame BETA seminare "Kvartalo energinio efektyvumo didinimo programų rengimas ir įgyvendinimas" patirtimi pasidalijo ir Vokietijos ekspertai.
Šioje šalyje kvartalinė renovacija vykdoma ne vienus metus, o pastaruosius dvejus metus vokiečiai bendradarbiauja ir su Lietuva. Pasirašytos sutartys su Aplinkos apsaugos ministerija bei BETA
"Vokietijoje turime paramos ir skatinimo programą, kuri įsteigta 2011-aisiais. Galvodami apie energinį atsinaujinimą, kalbame ne apie atskirus pastatus, bet apie kvartalus. Būtent kvartalinės renovacijos koncepcija tampa pamatu visai infrastruktūrai atnaujinti. Žinoma, yra tam tikrų reikalavimų naujų namų statyboms ir renovacijai, kurie ateina iš ES, tačiau mes stengiamės žvelgti ne į vieną pastatą, bet ir į jį supančią aplinką", – sakė specialistė, atsakinga už energinio atnaujinimo temas, Barbora Crome.
Naujausi komentarai