Kino juosta „Laisvė ugnyje: Ukrainos kova už laisvę“ pelnė apdovanojimų ne vienos šalies kino festivaliuose, kitas režisieriaus filmas „Žiema ugnyje: Ukrainos kova už laisvę“ 2016 m. nominuotas „Oskarui“ geriausio dokumentinio filmo kategorijoje.

Naująjį šio kūrėjo filmą pristačiusi JAV ambasada Lietuvoje nurodo, kad darbas pelnė apdovanojimus Hamptonų tarptautiniame, Savanos, Mil Valio ir „Bragacine“ kino festivaliuose, sulaukė „Kineo“ apdovanojimo ir nominacijos Stokholmo kino festivalyje, o autoriaus darbai debiutavo Venecijos, Teljuraido, tarptautiniuose Torontoir Romos, „Sundance“ kino festivaliuose, jo kūryba nominuota „Emmy“ ir JAV Prodiuserių gildijos apdovanojimams.

Dokumentinis filmas „Laisvė ugnyje: Ukrainos kova už laisvę“ pasakoja apie Rusijos vykdomą agresiją prieš Ukrainą ir ragina į invazijos sukeltą humanitarinę krizę pažvelgti ukrainiečių žurnalistų, karių, gydytojų, menininkų, savanorių, dvasininkų, vaikų ir motinų akimis.

– Kaip jūs asmeniškai susisijęs su Ukraina? – pasiteiravome J. Afinejevskio.

– Ukrainietė buvo mano prosenelė. Aš pats gimiau Rusijoje. Prosenelė gimė Chersone. Chersoną ji paliko per Holodomorą (1932–1933 m. sovietų režimo Ukrainoje vykdytas genocidas, kai šalyje dirbtinai sukėlus badą mirė milijonai žmonių – aut. past.). Tačiau visus savo filmus kuriu apie žmones, apie svarbius dalykus, su manimi asmeniškai nesusijusius. Tai man padeda būti objektyviam ir nešališkam, suteikia visišką laisvę kuriant. Tai yra buvimo filmo kūrėju grožis. Pirmąkart Ukrainoje buvau apie 2005 m. Tačiau patirtis ir pažintis su ukrainiečių tauta, visuomene įvyko per Maidaną. Ten gimė mano filmas „Žiema ugnyje: Ukrainos kova už laisvę“ apie šią orumo revoliuciją. Tai buvo patirtis, kurios niekada nepamiršiu. Turėjau galimybę stebėti skirtingų visuomenės sluoksnių, patirčių, skirtingo amžiaus žmones, turtingus ir vargšus, įvairių religijų atstovus, regionų vadovus ir lyderius. Jie visi buvo kartu Maidane. Ir tiesiogine to žodžio prasme siekė pergalės. Ukrainos žmonės ne kartą įrodė savo lojalumą ES, Vakarų visuomenei. Prorusiška vyriausybė griuvo. Matėme, kad Ukraina pasiruošusi eiti toliau, ES link. Visi matėme, kaip 2014 m. Putinas Ukrainoje pradėjo karą. Šią karo dalį po filmo „Žiema ugnyje“, po „Oskarų“ nominacijos, kaip ir palikau kitiems filmų kūrėjams. Tačiau kai po aštuonerių metų pernai grįžau į Ukrainą, ten siautė karas, bet į tai pasaulis mažai kreipė dėmesio. Putino nusikaltimai buvo nebaudžiami. Tai mane motyvavo grįžti prie Maidano, sujungti viską ir parodyti pasauliui visapusę dabar jau devintus metus besitęsiančio karo istoriją.

Padėtis: J. Afinejevskis pabėžia, kad ukrainiečiai jau pasirinko, dabar sprendimą dėl savo ateities turi priimti Rusijos žmonės. (Regimanto Zakšensko nuotr.)

Man kaip filmų kūrėjui, buvusiam karuose (esu lankęsis Sirijoje, kitose skirtingose sudėtingose vietose), atrodo, kad situacija Ukrainoje yra trečiojo pasaulinio karo pradžia. Karas Ukrainoje yra prioritetinis, reikia būti vieningiems, reikia kartu padėti Ukrainai. Mes jau kirtome kelias raudonas linijas. Leidome, kad nusikaltimai būtų nebaudžiami. Reikia  visiems kartu sustabdyti šią beprotybę, šio vėžio plitimą. Štai kuo esu susijęs su Ukraina ir kodėl man tai rūpi.

– Koks gali būti objektyvumas, nešališkumas dėl karo Ukrainoje?

– Jeigu būčiau ukrainietis, pateikčiau tik ukrainiečių požiūrį. Tačiau pakalbinau ir rusų, kad parodyčiau abi puses. Parodžiau žmones, kurie labai sunerimę dėl Rusijos, kurie supranta, kaip Putinas tikrai griauna tautą. Ėmiau interviu iš buvusių žurnalistų, diplomatų, merą, eilinių žmonių. Kai kurie į filmą nepateko. Ėmiau interviu net iš mėgstamiausios Putino aktorės. Norėjau išgirsti visas puses. Man tai svarbu. Tai yra objektyvumas.

– Koks jūsų asmeninis santykis su Rusija ir tuo, kad turite rusiškų šaknų?

– Mano rusiškos šaknys baigėsi 1991 m., kai palikau Sovietų Sąjungą dar prieš jos griūtį. Išvykau į Izraelį. Ten tarnavau kariuomenėje. Sugebėdamas su savo filmais patekti į didžiuosius ekranus, pasiekti plačią auditoriją galiu bebalsiams žmonėms suteikti balsą. Žmonėms nelipdau etikečių. Nepabrėžiu, kad kažkuri viena tauta yra kitos priešas. Jie žmonės. Šiandien žmonės miršta. Miršta dėl kažkieno imperialistinių troškimų. Mano tikslas – kad visas pasaulis išgirstų, ką turi pasakyti šie žmonės, koks jų gyvenimas, kai virš jų skraido raketos, krinta bombos.

Kiekvienas iš mūsų turime pareigą pasauliui. Jeigu ir toliau leisime, kad Putino Rusijos nusikaltimai būtų nebaudžiami, neigsime šį karą, kas žino, kas laukia toliau?

– Informacijos netrūksta, bet Rusija yra paskleidusi daug dezinformacijos.

– Karas Ukrainoje garantuotai yra hibridinis karas. Civilių gyvenimus griauna bombos ir raketos. Svarbiais ginklais yra tapusi ir žiniasklaida, filmavimo kamera. Jais galima atverti akis arba apnuodyti žmonėms smegenis. Propagandai nereikia vizų. Ji lengvai kerta valstybių sienas, skverbiasi į namus. Net ir išsilavinę žmonės papuola į propagandos spąstus. Meistriškai naudodamasi propaganda Rusija bando skaldyti ir Europą, ir JAV. Supriešinti. Skaldyti ir valdyti. Mano filmo tikslas – parodyti karo Ukrainoje baisumus ir kas yra žmogiškumas, kaip ukrainiečiai pasiryžę laimėti šį karą, ginti savo gimtąją žemę.

Sugretinus tam tikrus įvykius matyti labai aiški paralelė, kaip Kremliaus propaganda tais pačiais principais veikia skirtingose visuomenėse, pavyzdžiui, ir Ukrainoje, ir JAV. Tai rodo, kad demokratija – labai trapi. Ją nuolat reikia branginti ir saugoti.

– Kiek jėgų, drąsos ir viso kito šis filmas pareikalavo iš jūsų?

– Kiekvienas iš mūsų turime pareigą pasauliui. Jeigu leisime ir toliau, kad Putino Rusijos nusikaltimai būtų nebaudžiami, neigsime šį karą, kas žino, kas laukia toliau? Gal tai bus sprogimas Zaporižios atominėje elektrinėje ar kitas neatitaisomas incidentas. Esu informacinio lauko karys, kaip ir žurnalistai.

– Kokios nuomonės apie karą Ukrainoje yra JAV visuomenė?

– Negaliu kalbėti apie visą bendruomenę. Kiekvienas turi savo nuomonę, ji gali būti labai skirtinga. Supraskite, aš, matydamas rusų propagandą, galiu ją atpažinti. Amerikiečiai yra toli nuo Rusijos, nemato ir neskaito to, kas man pasiekiama. JAV yra savų problemų. Kai kada žmonėms tiesiog patogiau ir paprasčiau išlikti savo komforto zonoje ir atsiriboti. Tai dalis žmonijos prigimties. Dalis pasipiktinę Putinu, nes žino, kiek žalos jis jau yra pridaręs ir JAV. Svarbu, kad amerikiečiai remia savo vyriausybę, o ši palaiko Ukrainą, padeda jai. Tai svarbi žinia.

– Kaip manote, kuo viskas baigsis Rusijai?

– Nežinau. Ne man numatyti. Man, kaip ir kitiems JAV piliečiams, svarbiau mano šalies ateitis. Taip pat svarbi ir pasaulio ateitis. Kaip viskas baigsis konkrečiai Rusijai, yra Rusijos žmonių pasirinkimas. Ukrainiečiai pasirinko ateidami į Maidaną. Rusijos žmonės turi nuspręsti, ar toliau gyventi savo caro vergovėje, ar nori pokyčių.