Artėjant pasirodymui, orkestro generalinis direktorius James Williams sutiko pasidalinti mintimis apie komandoje jaučiamą atmosferą, unikalią programą bei jausmą, kuris užplūsta uždangai pakilus.

– Praeitą savaitę „Royal Philharmonic Orchestra“ (Karališkasis filharmonijos orkestras) pradėjo turą po Europą, o visai netrukus viešės Kaune. Kaip jaučiasi orkestro nariai bei visa kūrybinė komanda, kokiomis emocijomis ir atmosfera gyvenate?

– Orkestro muzikantai jaučia malonų jaudulį. Visada žavi kelionės po skirtingas šalis bei pažintis su kitomis kultūromis. Visgi manau, kad komanda labiausiai laukia ryšio, atsako iš klausytojų. Smagu matyti, kaip muzikantai prieš ir po koncertų bendrauja su publika. Sykį lankėmės Lietuvoje, Vilniuje ir klausytojų atsakas buvo labai šiltas.

– Ar galite plačiau papasakoti apie programą, kurią pristatysite Kaune?

– Programa sudėliota iš trijų dalių. Koncertą atidarysime S. Prokofjevo „Klasikine simfonija“, parašyta neoklasicizmo laikotarpiu. Tuomet kompozitoriai žavėjosi praeities muzika ir ieškojo būdų, kaip ją pristatyti naudojant tam tikras muzikos formas ir instrumentus. Tai nuostabi, tačiau neįprasta simfonija – ji trunka vos 16 minučių.

Antrasis kūrinys skambės išskirtinai Kaune, tai Ludwigo van Beethoveno „Fantazija fortepijonui“. Šį neeilinį kūrinį, skirtą fortepijonui, orkestrui ir chorui atliks Šiaurės Makedonijos pianistas Simonas Trpčeskis. Džiaugiamės, kad prie mūsų prisijungs ir Kauno valstybinis choras. Šis kūrinys atliekamas labai retai, tačiau jame tvyro džiugi, žmogaus dvasią pakylėjanti atmosfera.

Jeano Sibelijaus „Antroji simfonija“ yra puikiai atpažįstamas muzikos kūrinys. Nors orkestrui tai – sunkus išbandymas, publika į šią muziką visada reaguoja teigiamai.

Manau, kad tai yra nuostabi programa, kurioje susijungia trys labai išskirtiniai kompozitoriai, menantys skirtingus istorinius laikotarpius.

B. Wright nuotr.

– Kalbate apie šių trijų muzikantų skirtumus, o kas juos vienija? Kodėl buvo pasirinkti būtent šie kompozitoriai?

– Renkantis programą visuomet atsižvelgiame į publiką ir jos skonį. Norime atrasti balansą tarp pažįstamo, tarkime, J. Sibelijaus „Antrosios simfonijos“ ir naujo. Pavyzdžiui, nors visi žino Bethoveną, jo „Fantazija fortepijonui“ klausytojams bus tikras siurprizas. Tą patį galėčiau pasakyti ir apie pasirinktą S. Prokofjevo kūrinį. Minint šį muzikantą, dažniausiai įsivaizduojami didžiuliai orkestrai ir rusiško stiliaus simfoninė muzika, tačiau mūsų pasirinktas kūrinys – visai kitoks.

– Prie pasirodymo prisijungs fortepijono virtuozas S. Trpčeskis. Ar galėtumėte šiek tiek daugiau papasakoti apie šią užsimezgusią draugystę?

– Simoną Trpčeskį ir Karališkojo filharmonijos orkestro muzikos vadovą bei dirigentą Vasilij Petrenko sieja labai ilga ir nusistovėjusi meninė partnerystė, kuri tęsiasi ne vienerius metus. Ne tik koncertų salėse, bet ir įrašų studijose. Įdomu tai, kad Simonas su orkestru debiutavo tik praėjusį sekmadienį, tad nors ir yra puikiai pažįstamas pasaulinio lygio muzikantas, su orkestru groja pirmą kartą. Tai bus ir pirmasis Simono Bethoveno „Fantazijos fortepijonui“ atlikimas, tad šis koncertas bus ypatingas mums visiems.

– Galime sakyti, kad koncerte bus daug pirmų kartų.

– Tikrai taip. Muzikantams tai suteikia daug įspūdžių, tikimės, kad atmosferą pavyks perteikti ir susirinkusiai publikai – kai kurie iš jų šiuos kūrinius taip pat išgirs pirmą kartą.

– Negalime nepaminėti ir koncerto muzikos vadovo bei dirigento V. Petrenko. Ar galėtumėte plačiau papasakoti apie jo indėlį orkestro kūrybiniame gyvenime?

– V. Petrenko yra Karališkosios filharmonijos muzikos vadovas bei dirigentas nuo 2021 m. Labai sunku apibūdinti, kas lemia ryšį tarp orkestro ir dirigento, tačiau manau, kad tai – esminių vertybių atitikimas. Tiek Vasilijų, tiek orkestrą sieja ta pati darbo etika ir ambicijos. Vasilijus, kaip menininkas, yra labai smalsus žmogus, nuolatos keliantis klausimus apie muziką, jos vaidmenį visuomenėje ir mūsų atsakomybę naudojant muziką aukštesniems tikslams. V. Petrenko yra labai atviras, puikiai bendrauja su publika, sutaria su solistais ir kviestinėmis žvaigždėmis, tarp jų atsiranda momentinis ryšys.

V. Petrenko taip pat labai aiškiai nurodo, ko reikalauja iš orkestro. Repeticijos su juo – labai intensyvus laikotarpis, kurio metu visa komanda atiduoda 100 procentų savo jėgų. V. Petrenko, kaip dirigento, vaidmuo yra suteikti kiekvienam muzikantui galimybę groti aukščiausiu lygiu. Jei dirigentui pavyko, sukuriama garsų vienybė.

Mes visi šiandien gyvename sudėtingais laikais, o muzika gali mus pakelti, leisti trumpam pamiršti patiriamus iššūkius. Norėčiau, kad žmonės iš koncerto išeitų lengvesni – tikiu, kad muzika gali tai padaryti.

– Kokie, jūsų nuomone, yra svarbiausi ir išskirtiniai Karališkojo filharmonijos orkestro bruožai? Galbūt sekate konkrečiomis vertybėmis, kurias orkestras bei visa komanda siekia perteikti klausytojams koncertų metu?

– Mūsų misija labai paprasta – praturtinti žmonių gyvenimus orkestrinės muzikos patirtimi, nepaisant jų kilmės ar galimybių. Atliekamais kūriniais norime paliesti kuo platesnę publiką.

Orkestro muziką suprantame kaip labai platų apibrėžimą. Koncertas Kaune koncentruosis į simfoninius kūrinius, tačiau orkestras atlieka įvairiausių žanrų muziką: filmų, vaizdo žaidimų kūrinius, o visai neseniai atlikome muzikos takelį skirtą Džeimso Bondo filmų jubiliejui. Svarbiausia tai, kad visi kūriniai atliekami pagal pačius aukščiausius meninius standartus. Nesvarbu, ar klausysitės orkestro, grojančio su Rod Stewart, ar su V. Petrenko, susirinkusiai publikai bus garantuota aukščiausia atlikimo kokybė.

– Kokias įsimintiniausias akimirkas kartu su orkestru patyrėte gastrolių metu?

– Patyrėme daugybę smagių išbandymų. Visi, kas pastaruoju metu keliavo, supranta, kokiu iššūkiu tai gali tapti – oro linijų vėlavimai, pamestas bagažas ir didžiulis chaosas... Tačiau viską atperka tas jausmas, kuris užplūsta uždangai pakilus. Nepamirškime, kad dažnai muzikantai groja ir mažai miegoję, galbūt prieš koncertą nespėję net pavakarieniauti... tačiau komandos pajautimas orkestre nuo to tampa tik stipresnis. Šou turi tęstis.

Visgi kiekvienas išbandymas įgauna prasmę, kai jaučiamas publikos palaikymas ir įvertinimas. Be publikos nėra ir orkestro – to mus išmokė COVID-19 pandemijos patirtis. Žinoma, galime muzikinius kūrinius pristatyti internete, tačiau tai nėra tas pats, kas tiesioginis kontaktas. Be publikos, paprasčiausiai, nėra ir muzikos. Kad ir kur pasaulyje nuvykstame, visada atrandame ką nors, kas mus džiugina, ko nebūtume patyrę, jei nebūtume sukūrę gyvo pasirodymo.

Viskas susiveda į žmones, o muzika geba prabilti tarptautine kalba, nesvarbu, kurioje pasaulio vietoje esame, kokia tos šalies politika. Tiesioginis žmonių ryšys yra tai, ko neįmanoma pakeisti.

– Ko palinkėtumėte savo klausytojams, kurie atvyks į jūsų koncertą?

– Norėčiau, kad į koncertą jie atvyktų atviri bei pasiruošę klausytis, o išeitų pakylėti. Pavyzdžiui, Sibelijaus „Antroji simfonija“ baigiasi savotišku muzikiniu saulėtekiu. Ši muzika yra labai dvasinga, tad visai nereikia būti suomiais, kad jaustume pasididžiavimą ir tai, kuo ši muzika buvo svarbi žmonėms istorinių išbandymų metu. Mes visi šiandien gyvename sudėtingais laikais, o muzika gali mus pakelti, leisti trumpam pamiršti patiriamus iššūkius. Norėčiau, kad žmonės iš koncerto išeitų lengvesni – tikiu, kad muzika gali tai padaryti.

„Royal Philharmonic Orchestra“ koncertas Kaune vyks spalio 12 d. „Žalgirio“ arenoje.