Šalia Šv. Jurgio Kankinio bažnyčios – netikėti radiniai

Rudenį pradėtus Kauno pilies amfiteatro plėtros darbus netikėtai teko stabdyti. Šiandien paaiškėjo kaltininkai – betoninis vamzdis, kaip spėjama, XX a. pradžios lauko riedulių grindinys ir gerokai senesnė rąstų siena.

„Ryto naujienos iš tolimos praeities. Archeologinių tyrimų metu sužinojome dar nežinotų Kauno raidos detalių“, – ketvirtadienio rytą savo „Facebook“ paskyroje Kauno savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėjas Saulius Rimas pasidalijo ne tik trumpa informacija, bet ir nuotraukomis, įamžinusiomis radinius šalia Šv. Jurgio Kankinio bažnyčios.

Rugsėjį Kauno pilies dauboje begręžiant polius, grąžtas, anot S.Rimo, atsirėmė į kietą daiktą. Netikėti radiniai sustabdė darbus, o Kultūros paveldo departamentas šioje vietoje pavedė atlikti detaliuosius archeologinius tyrimus.

„Žiemą archeologai nedirba, tačiau šiemet esant tokioms oro sąlygoms, mokslinė archeologinė komisiją leido atlikti“, – džiaugėsi S.Rimas.

Mokslinis interesas, kaip sakant, bus patenkintas, o radiniai liks ateities kartoms.

Bendrovė „Autokausta“ skyrė techniką, kurios pagalba daugiau nei 4 m gylyje buvo atkastas pagrindinis amfiteatro plėtros darbų trukdis – 60-70 cm skersmens betoninis vamzdis. Anot tyrimams vadovaujančio Všį Archeologijos centro vyresniojo archeologo Ryčio Šiaulinsko, brėžiniuose rastas vamzdis nežymėtas, todėl daugiau kalbėti apie jį sunku. Tikėtina, kad radinys – tarpukario palikimas arba jis čia atsirado iškart po karo. Betoninis vamzdis – ne vienintelė staigmena, kurią slėpė žemės. Maždaug 2 m gylyje buvo aptiktas akmenimis kloto grindinio fragmentas. Toks pats buvo rastas ir toje vietoje, kur dabar išrikiuotos senosios amfiteatro eilės.  

„Tikėtina, kad šis grindinys funkcionavo XX a. pradžioje. Greičiausiai jis vedė į šventovę“, – žvelgdamas į duobę svarstė R.Šiaulinskas.

Kiek žemiau archeologai pastebėjo dar ir tašytų rąstų sieną. Šalia – suplaktą grindinį. Pagal radinius spėjama, kad tai gali būti gyvenamosios arba ūkinės paskirties patalpų, naudotų XVI a. fragmentas. Kasti giliau archeologai negali dėl darbų saugos taisyklių, rausti platesniu spinduliu taip pat nėra galimybės.

„Laukiame bažnyčios ir vienuolyno kompleksą prižiūrinčio architekto, tada aptarsime visus galimus variantus“, – tyrimų vadovas R.Šiaulinskas neabejojo, kad radiniai nepakiš kojos tolimesniems darbams.

Vilmanto Raupelio nuotr.

Archeologui antrino ir S.Rimas. Statybos, anot jo, vyks toliau. Lauko riedulių grindinys bus vėl užkastas, o poliai įgręžti taip, kad nepažeistų radinių po žeme.

„Archeologai užfiksuos, viską aprašys. Mokslinis interesas, kaip sakant, bus patenkintas, o radiniai liks ateities kartoms“, – užtikrino Kultūros paveldo skyriaus vedėjas.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Anonimas

Anonimas portretas
Kasinėjimai buvo vykdomi ir Nepriklausomos Lietuvos laikais 1919,1925 atkastas tunelis keli daiktai bet pritrūkus finansavimo kasinėjimai nutraukti

Anonimas

Anonimas portretas
MŪSIŠKIAI TIK KNIST MOKA,IEŠKO KO NEPAMETĘ.,

Pagonis

Pagonis portretas
Taip dėl datos apsirikau, rašiau iš atminties. Tačiau mano cituotas sakinys yra tikslus, mes kiekvienais metais atliekame atminties apeigas už antpuolio metu, katalikų nužudytus pilies ir apylinkių gyventojus ir į nelaivę išvežtus moteris ir vaikus.
VISI KOMENTARAI 13
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių