Tris kartus metuose

Tiršti balti dūmai, virstantys pro Šančių gaisrinės langus, – gana neįprastas vaizdas. Laimei, tai tebuvo imitacija, kuri užbaigė savaitės trukmės Vytauto Didžiojo šaulių 2-osios rinktinės organizuojamus įvadinius skyriaus vadų kursus. Anksčiau jie vykdavo du kartus metuose, bet dėl pandemijos laikinai buvo sustabdyti.

„Tai pirmieji kursai po pertraukos. Planuojame, kad nuo šiol jie vyks jau ne du, o tris kartus metuose“, – rinktinės vadas, ats. kpt. Vytautas Žymančius atkreipė dėmesį, kad tokie kursai yra itin svarbūs.

Pagrindinis jų tikslas – parengti šaulius ir skyriaus vadus, gebančius efektyviai planuoti ir vykdyti pėstininkų skyriaus lygio taktines užduotis. Kursuose, anot rinktinės vado, ugdomas lyderis, todėl didžiausias iššūkis kiekvienam dalyviui – susidoroti su tenkančia atsakomybe ir suprasti, kokia didelė našta tenka vadui, kuris turi būti ne tik komandos vedlys, bet ir autoritetas savo kariams.

„Šis kursas yra tęstinė rinktinėje vykdomų vadų rengimo kursų dalis, nes šauliai, užimantys vadų pozicijas, turi mokėti rengti įsakymus, tinkamai koordinuoti šaulių skyrių įvairiose situacijose, tarkim, patrulio bazėje ar naktiniame žygyje“, – kalbėjo Vytauto Didžiojo šaulių 2-osios rinktinės metodininkas, kursų vadovas vyr. srž. Donatas Vasiliauskas.

Nuomonė: anot D.Vasiliausko, tokie vadų kursai nepakenktų ir civiliams. (Regimanto Zakšensko nuotr.)

Inscenizuota nelaimė

Pirmieji popandeminiai skyriaus vadų kursai subūrė dešimtį šaulių, penkioms dienoms atsiprašiusių iš darbų, palikusių šeimas ir išėjusių į visišką nežinią.

Pirmąsias dvi dienas kartu su policijos pareigūnais, ugniagesiais gelbėtojais, Greitosios medicinos pagalbos stoties medikais ir Krašto apsaugos savanorių pajėgų (KASP) savanoriais gilinę teorines žinias, likusių trijų dienų scenarijaus šauliai negalėjo nuspėti.

„Toks ir buvo mūsų tikslas. Juk eidamas į karą tu nežinai, kas bus rytoj ar po poros valandų. Turi būti viskam pasirengęs ir gebėti reaguoti“, – vyr. srž. D.Vasiliauskas neslėpė, kad penkių dienų kursas buvo labai intensyvus. Šauliai kėlėsi anksti ryte ir miegoję vos po kelias valandas savo budrumą bandė pasaloje, reagavo į pastato puolimą, mokėsi jo gynybos. Paskutinę kursų dieną būsimų vadų laukė civilinės saugos pratybos pas ugniagesius Žemuosiuose Šančiuose. Čia buvo imituojamas sprogimas, kurio metu neva nukentėjo pastate buvę žmonės. Antai, garbės šaulys Vidas Semaška liepsnose apdegė rankas ir veidą. Tose pačiose patalpose buvęs garbės šaulys Valentinas Jasiukevičius susižalojo kojas. Dar trys jų kompanionai patyrė panašių sužalojimų.

Juk eidamas į karą tu nežinai, kas bus rytoj ar po poros valandų. Turi būti viskam pasirengęs ir gebėti reaguoti.

Naudinga ir civiliams

Gavę pranešimą apie masinę nelaimę, netoliese buvę šauliai turėjo reaguoti žaibiškai. Sėdę į automobilį, per kelias minutes jie atvyko į įvykio vietą. Čia jų laukė atsitiktinis įvykio liudininkas.

„Ką turi daryti geras vadas? Priimti greitą sprendimą ir paskirstyti darbus – surasti sužeistuosius, juos evakuoti, iškviesti greitąją medicinos pagalbą ir tiksliai pranešti apie esamą situaciją, – pro vartus įriedėjus pirmajam šaulių ekipažui su paskirtuoju vadu, D.Vasiliauskas iškart atkreipė dėmesį, ką šis padarė blogai. – Budėti prie vartų jis paliko du žmones, nors visiškai pakako vieno. Antrasis tuo metu galėjo prisijungti prie kitų ir padėti sužeistiesiems.“

Nepaisant minėto nesklandumo, pirmasis vadas su užduotimi susitvarkė – maždaug per dešimt minučių jo vadovaujami šauliai surado ir iš pastato išnešė visus sužeistuosius, iškvietė medikus ir tiksliai perdavė visą reikiamą informaciją.

Finišas: imituota masinė nelaimė Šančių gaisrinėje užbaigė beveik savaitės trukmės vadų mokymus. (Regimanto Zakšensko nuotr.)

Pasibaigus pirmojo vado pasirodymui, laukė situacijos aptarimas ir pasirengimas kitų šaulių išbandymams. Lyderio savybės ir gebėjimas reaguoti kritinėse situacijose, anot D.Vasiliausko, naudingos ne tik šauliams, bet ir civiliams.

„Būna įvairių gyvenimiškų situacijų. Tarkim, aš pats rengiau pristatymą vienoje mokykloje, kai netikėtai šalia esančiame gyvenamajame name kilo gaisras. Teko iš jo evakuoti negalią turintį žmogų, daužti automobilio langus ir stumti jį nuo ugnies, kad neužsidegtų ir nesprogtų“, – savo patirtimi dalijosi D.Vasiliauskas.