Šaulių vadas: reikia mokytis, kad ištikus nelaimei nuostoliai būtų kuo mažesni

Apie šių pratybų tikslus ir naudą dalyviams, Kaišiadorių rajono savivaldybei bei miestiečiams kalbamės su Vytauto Didžiojo šaulių 2-osios (Kauno apskr.) rinktinės vadu atsargos kapitonu Vytautu Žymančiumi.

– Šauliai nebe pirmą kartą organizuoja didelio masto pratybas savivaldybėse. Kodėl jų reikia ir ko siekiama?

– Pagrindinis pratybų tikslas – savivaldybės ekstremalių situacijų plano patikrinimas. Norime padėti savivaldybei geriau suvokti, kaip viskas veikia praktiškai. Juk viena yra planą dėlioti ir tikrinti popieriuose, visai kas kita – išbandyti praktiškai.

Vytautas Žymančius/R. Kybartienės nuotr.

„Tauras 2022“ – bendros pratybos su Kaišiadorių rajono savivaldybe ir jai priklausančiomis įmonėmis: greitosios medicinos pagalbos stotimi, ligonine, policija, priešgaisrinės tarnybos ugniagesių padaliniais. Planuojame, kad dalyvaus ir apie 500 mūsų rinktinės šaulių.

Mano, kaip vado, tikslas – sudaryti įdomias sąlygas rinktinės šauliams treniruotis ir praktikuotis, įvertinti, kaip visos 16 kuopų organizuoja ir vykdo kolektyvines užduotis, bendradarbiauja tarpusavyje.

Niekas nežinome, kada ir kur įvyks kokia nelaimė, todėl labai svarbu, kad šauliai susipažintų su Kaišiadorių infrastruktūra ir vietos pareigūnais. Žinant vietos specifiką ir pažįstant vieniems kitus daug lengviau bendradarbiauti ir vykdyti užduotis. Pandemija, neteisėtų migrantų krizė pasienyje su Baltarusija parodė, kad šauliai gali būti naudingi ir suteikti išties reikšmingos pagalbos.

Tam būtina mokytis. Policija ir ugniagesiai pažadėjo kelias dešimtis mūsų šaulių apmokyti prieš vykstant į patruliavimus ar į įvykio vietą. Į ugnies židinius gesinti gaisro šauliai gal ir neis, bet turės supratimą, kaip padėti profesionaliems ugniagesiams – išvynioti žarną, kažką atnešti ar paprasčiausiai burti bendruomenę geriems darbams. Bet pirmiausia būtina tai pabandyti praktiškai.

– Kodėl reikia tarpdisciplininių pratybų?

– Keli šimtai šaulių taktikuoti ir praktikuotis gali miške, tačiau įvykus nelaimei ar ekstremaliai situacijai, savivaldybės ar valstybės tarnybos pritrūksta pajėgumų situacijai suvaldyti. Tuomet kviečia į pagalbą mus.

Savivaldybių atstovams labai sunku suvokti pratybų mastą, įsivaizduoti kelias masines nelaimes vienu metu, bet taip juk gali nutikti. Svarbu suprasti, kad turime stipriai kartu dirbti, jie turi mus mokyti, nes būtent jiems reikės pagalbos esant ekstremaliai situacijai. Kitaip x valandą mes ateisime neturėdami supratimo, kokios pagalbos jiems reikia, o tada mokytis jau bus per vėlu.

Džiaugiamės, kad Kaišiadorių rajono savivaldybės atstovai į būsimas pratybas žiūri rimtai. Jų administracijoje dirba buvęs valstybės apsaugos tarnybos karininkas, kuris puikiai suvokia tokių pratybų svarbą. Gal požiūriui įtakos turi ir Ukrainoje vykstantis karas.

– Kaip į pratybas reaguoti kaišiadoriečiams?

Tai laikinas dalykas, kitaip nei Ukrainoje, kur krenta tikros bombos, griūva namai, žūsta civiliai...

– Pirmiausia jie turėtų nesibaiminti uniformuotų šaulių, karių, pareigūnų. Tai savi, ne svetimi. Jei teks važiuoti per postus, gyventojai turės sustoti ir daryti tai, ko prašo mūsų žmonės, elgtis mandagiai ir geranoriškai, nepamiršdami, kad geriausias leidimas pravažiuoti – šypsena.

Mes mokomės, kad esant nelaimei ar karui galėtume padėti žmonėms išgyventi, išvengti daugybės nuostolių arba bent juos sumažinti. Vienintelis pratybų nepatogumas – pašaudymas mokomaisiais šoviniais, didesnis triukšmas. Tai laikinas dalykas, kitaip nei Ukrainoje, kur krenta tikros bombos, griūva namai, žūsta civiliai...

Gyventojų įsitraukimas į pratybas ir pilietiškumas taip pat nepaprastai svarbus. Pastebėję kažką nekasdieniško, įtartino savo kieme, laiptinėje, teritorijoje, jie privalo pranešti vietoje dirbantiems pareigūnams ar net paskambinti 112. Tai gali būti neaiškios vėliavos, nematyti automobiliai kieme, besibūriuojantys neaiškūs žmonės ir panašiai.

– Tokios šaulių pratybos vyksta ne pirmą kartą. Kodėl šiemet joms pasirinkti Kaišiadorys?

– Tai jau ketvirtosios tokio masto ir pobūdžio Vytauto Didžiojo šaulių 2-osios rinktinės pratybos. Kasmet stengiamės, kad jos vyktų vis kitame Kauno apskrities rajone. Nedrąsi pradžia buvo Prienuose. Po metų didesnes pratybas surengėme Kėdainiuose. Pratybų planą Raseiniuose pakoregavo prasidėjusi pandemija, bet po metų pertraukos pratybas Raseiniuose vis tik surengėme. Stengiamės į pratybas įtraukti ir gretimų rajonų savivaldybes, kviečiame merus. Šiemet Kaišiadoryse dalyvaus ir Jonavos meras Mindaugas Sinkevičius, tad galbūt kitais metais jam kils noras tokias pratybas surengti ir Jonavoje.

– Šeštadienį organizuojama ir naujų narių priesaikos ceremonija. Ar Lietuvos šaulių sąjungos plėtrai tokios pratybos turi įtakos?

– Tai įsimintina akimirka ir savotiška miesto šventė Vytauto Didžiojo šaulių 2-osios rinktinės naujokams, nes rikiuotė vyks ne Kaune, o jų krašte. Čia suvažiuos jų šeimos, draugai ir pažįstami.

Žinoma, tokie renginiai tikrai didina Šaulių sąjungos žinomumą ir gretas. Šiuo metu Kaišiadoryse turime ne itin daug šaulių, todėl manau, kad šaulio priesaiką duosiantis Kaišiadorių rajono savivaldybės meras Vytenis Tomkus bus puikus pavyzdys, ir atsiras daugiau piliečių, norinčių tapti šauliais. Kviečiame dalyvauti rugsėjo 24-ąją, šeštadienį, 10 val., Katedros g. 4, Kaišiadoryse, kur vyks iškilminga pratybų dalyvių rikiuotė ir šaulio priesaikos ceremonija.