"Automobilių stovėjimo aikšteles" patikrinę revizoriai apsčiai rado šiurkščių pažeidimų. Svarstoma, ar jie nedaryti specialiai – siekiant pasipelnyti. Buvęs direktorius Algimantas Puidokas tikina, kad jam pasitraukiant įstaiga dirbo tvarkingai.

Ėmėsi teisėsauga

Savivaldybės viešoji įstaiga "Automobilių stovėjimo aikštelės", kuriai daugiau kaip dešimtmetį vadovavo Algimantas Puidokas, ne kartą atsidūrė įtartinų istorijų kontekste, bet vis apsiplaudavo mundurą. Dabar aiškėja, kad ir buvusi įstaigos valdžia, ir eiliniai darbuotojai darbe elgėsi, kaip kam šovė į galvą. Akivaizdūs pažeidimai bado akis, tačiau anksčiau dėl kažkokių priežasčių jie niekam neužkliūdavo. O dabar Alytaus teisėsaugininkai jau aiškinasi ne vienus metus įstaigoje vyravusios netvarkos ir galimo aplaidumo peripetijas.

"Nelabai galiu atsakyti, kodėl taip buvo, ir nelabai galiu komentuoti, bet spėju, kad trūko kontrolės. Toks vaizdas, kad čia buvo elgiamasi kaip nuosavoje įmonėje. Net nepasakysi, kad kaip savo namuose, nes paprastai žmonės savo namuose stengiasi priimti racionalius sprendimus", – atsargiai žodžius rinko dabartinis įstaigos vadovas J.Limanauskas.

Nuo rugpjūčio įstaigai vadovaujantis J.Limanauskas nebuvo linkęs kalbėti apie savo pirmtakų sprendimus ir darbus ir netgi suabejojo, ar iš viso verta tai kelti į viešumą.

Kaip prie lovio

Savivaldybės tikrintojai nustatė, kad mokėjimo automatų seifai nebuvo plombuojami, tad kyla klausimas, ar tikrai visi vairuotojų už automobilių stovėjimą sumokėti pinigai pasiekdavo įmonės kasą ir savivaldybės biudžetą, juolab kad įstaiga nesinaudojo inkasatorių paslaugomis.

Devyniais įstaigos automobiliais važinėta be jokios kontrolės – nebuvo nei degalų apskaitos, nei kelionės lapų. Trumpalaikis turtas – kompiuteriai, telefonai, buitinė technika ir kiti daiktai – nebuvo fiksuojami vienetais ir nurašinėti lengva ranka, nepaisant jų būklės ir vertės. Dabar belieka tik spėlioti, ar tai nebuvo būdas apsirūpinti tokia technika asmeninėms reikmėms.

Dar keisčiau, kad du aikštelių prižiūrėtojai gaudavo priedus prie algos be jokio pagrindo – kas mėnesį jiems buvo mokama po beveik 116 eurų dydžio priedas.

J.Limanauskas tikino, kad daugiau tokių atvejų neužfiksuota. Ar šie du darbuotojai buvo kam nors kuo nors nusipelnę? "Gal kam ir nusipelnę, nepasakysiu ", – aiškino dabartinis vadovas, tačiau patvirtino, kad tie du vyrai ir toliau tebedirba įstaigoje, tik nebegauna priedų.

Kas naudojosi tais automobiliais, kurių kelionių niekas nekontroliavo, – vadovai, administracija ar aikštelių prižiūrėtojai, J.Limanauskas negalėjo paaiškinti. "Nebuvo dokumentų, neaišku, ar naudojosi darbo reikalais, ar ne. Važinėjo darbuotojai, bet galėjo jie naudoti automobilius ne darbo pareigoms vykdyti, ne darbo metu. Buvo priimta daug keistų sprendimų", – įsitikinęs direktorius.

Daug klausimų kyla ir dėl to, kad įstaigoje nebuvo buhalterinės programos. "Kai kas kėlė tokią versiją, kad programos nėra tam, jog auditoriams būtų sunkiau ką nors išsiaiškinti", – svarstė  vadovas.

Pirko e. paštu

Bene didžiausias savivaldybės auditorių užfiksuotas trūkumas – bandymas iš gamyklos Vokietijoje nupirkti bankinių kortelių skaitytuvus be viešojo pirkimo procedūrų ir pirkimo-pardavimo sutarčių. Kad tokie skaitytuvai būtų integruoti į automobilių stovėjimo rinkliavos automatus, įstaiga jau sumokėjo 32 tūkst. eurų. "Kauno dienos" žiniomis, dabar vokiečiai reikalauja sumokėti 141 tūkst. eurų už skaitytuvus ir apie 46 tūkst. eurų netesybų, jei pirkinio bus atsisakyta.

J.Limanauskas neslepia, kad būtent dėl šio keisto sandorio jam dabar bene labiausiai ir skauda galvą "Kad ir koks sprendimas būtų, įstaiga patirs nuostolių. Tų aparatų ne tik nereikia, bet ir jų kaina rinkoje yra daug kartų mažesnė negu kaina, už kurią juos norėta nupirkti. Viešojo pirkimo procedūrų visai nebuvo ir net sutarčių nebuvo. Man tai nesuprantama", – atvirai prisipažino dabartinis vadovas.

Jis stebėjosi, kad toks didelis pirkimas nevyko skelbiant viešą konkursą, o užsakymas pateiktas e. paštu be jokių sutarčių.

"Sutartys reikalingos tam, kad būtų pirkėjo ir pardavėjo įsipareigojimai, aiškus pirkimo objektas, o kai jų nėra, dabar labai sunku spręsti, koks sprendimas įstaigai yra geriausias", – pastebėjo "Automobilių stovėjimo aikštelių" direktorius. Pasiteiravus, ar tokia neapibrėžta situacija galėjo būti kam nors naudinga finansiškai, J.Limanauskas sakė manantis, kad taip galėjo būti.

Kortelių – keturiolikai metų

Įtarimų kelia ir dar vienas pirkinys už 48 tūkst. eurų. Įstaiga nusipirko 30 tūkst. vienetų mokėjimo kortelių, kurias anksčiau aikštelių prižiūrėtojai primygtinai brukdavo įsigyti laiku ir tinkamai už automobilio stovėjimą nesusimokėjusiems vairuotojams. Tai buvo vadinama prevencine priemone ir kainuodavo mažiau nei bauda už pažeidimą, tačiau savivaldybės auditoriai tokią praktiką pavadino ydinga ir prieštaraujančia įstatymams.

Nepaisant auditorių išvadų ir miesto tarybos sprendimo atsisakyti šios praktikos, įstaiga nupirko tiek kortelių, kad jų dabar pakaks maždaug keturiolikai metų.

"Jas ilgai gamina, ir jos buvo užsakytos dar prieš tarybos sprendimą, kad tokia praktika negalima. Anksčiau tokių kortelių buvo parduodama po 2–4 tūkst. per mėnesį, o šiuo metu – po 200 vienetų", – ankstesnių sprendimų neskubėjo pasmerkti J.Limanauskas. Tiesa, jis pripažino, kad kortelės yra nesaugios, be identifikavimo numerių.

Dar vienas neūkišmumo pavyzdys – pas pardavėją sandėlyje tebegulinti įranga, skirta aikštelei prie "Girstučio" baseino. Ji atsiėjo 29 tūkst. eurų, o dar apie 8,7 tūkst. eurų reikia įrangai įdiegti. Pasak dabartinio įstaigos vadovo, ta įranga bus panaudota, tačiau kyla klausimas, ar išties ją reikėjo pirkti žinant, kad dar nėra galimybių įdiegti ir ar ne per brangiai ji atsiėjo.

"Susidaro įspūdis, kad praeityje būdavo įsigijama turto, o paskui galvojama, kaip jį panaudoti", – atsargiai kalbėjo dabartinis įstaigos vadovas.

Tegul aiškinasi kiti

Savivaldybės auditoriai taip pat užfiksavo, kad rinkliavai rinkti buvo naudojami mokėjimo automatai, kurie neįtraukti į Lietuvos Respublikoje leidžiamų naudoti kasos aparatų ir prekybos (paslaugų teikimo) automatų modelių sąrašą bei neįregistruoti apskrities Valstybinėje mokesčių inspekcijoje (VMI).

Paklaustas, ar tai reiškia, kad aparatai naudoti nelegaliai, J.Limanauskas to nenorėjo tvirtinti. "Kai aš atėjau vadovauti, paėmėme ir užregistravome VMI", – tikino direktorius.

Įstaigos direktorius sakė negalįs teigti, kad visi auditorių užfiksuoti trūkumai yra esminiai pažeidimai, bet pripažįsta, kad situacija iš ties nebuvo normali. "Šiuo metu šios problemos nebėra. Mano užduotis – padaryti, kad nuo dabar tokių dalykų įstaigoje nebūtų, o kas buvo anksčiau, turėtų aiškinti kitos institucijos", – laikosi nuostatos naujasis vadovas.

Turėjo gerą užnugarį

Ne kartą sklandė kalbos, kad "Automobilių stovėjimo aikštelės" buvo neliečiama įstaiga dėl tvirto politinio užnugario. Būtent šioje savivaldybės įstaigoje šiltos kėdės buvo parūpintos įtakingiems Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos nariams.

Nuo 2005-ųjų tuometės uždarosios akcinės bendrovės "Automobilių stovėjimo aikštelės" direktoriaus pavaduotoju ir rinkliavos vadovu buvo Gediminas Budnikas. Vėliau bendrovė tapo viešąją įstaiga. Šiemet kandidatuodamas į Kauno miesto tarybą G.Budnikas kandidato anketoje nurodė dirbantis toje pačioje įstaigoje interesantų aptarnavimo specialistu, tačiau, pasikeitus miesto valdžiai, paliko pareigas.

"Automobilių stovėjimo aikštelėse" užuovėją kuriam laikui buvo radęs ir buvęs savivaldybės administracijos direktorius, įtakingas Kauno konservatorius Vygantas Gudėnas.

Su įstaiga ir jos vadovu A.Puidoku itin artimai draugavo ir buvęs Kauno vicemeras Kęstutis Kriščiūnas – abu vyrai pakliuvo teisėsaugos akiratin, sėdėjo belangėje ir toliau varsto teismo duris dėl to, kad, teisėsaugos duomenimis, rinkliavą už automobilių stovėjimą vykdanti įstaiga sumokėjo už buvusio vicemero automobilio remontą.

Ilgametis įstaigos vadovas A.Puidokas, atrodo, irgi buvo mylimas – už vadovavimą viešajai įstaigai jam mokėta alga, 2013 m. duomenimis, aplenkė ir tuomečio mero Andriaus Kupčinsko darbo užmokestį.

Nuo 2009 m. "Automobilių stovėjimo aikštelių" valdybos pirmininku buvo konservatorius Vitas Lendraitis. Kai dėl teisėsaugos mestų įtarimų nuo pareigų buvo nušalintas direktorius A.Puidokas, V.Lendraitis trumpam pakeitė jį šiame poste.

Priekaištų nebuvo?

"Manau, kad čia remiamais senomis audito išvadomis. Jo metu nustatyti trūkumai buvo pašalinti, viskas buvo sutvarkyta, o nieko naujo negalėjo rasti, – teigė A.Puidokas. – Jeigu būtų tokių dalykų radę, ar man būtų mokėję išeitines kompensacijas? Tokių trūkumų pakaktų atleisti iš darbo ir be jų."

A.Puidokas tvirtino, kad aprašyti pažeidimų epizodai – netiesa. "Nesąmonė, ir jokios premijos, priedai niekam nebuvo mokami", – sakė A.Puidokas.

"Tikiu, kad šiuos klausimus tarnybos jau gvildena. Nelabai žinau, dėl ko jūs čia skambinate iš tikrųjų", – išgirdęs apie įstaigoje fiksuotus pažeidimus pareiškė V.Lendraitis. Buvęs valdybos pirmininkas tikino, kad savivaldybės auditas šiuos klausimus jau sprendė ir jis nebeturįs ką pasakyti.

Kelis kartus pasiteiravus, ar jam, kaip valdybos pirmininkui ir kurį laiką ėjusiam direktoriaus pareigas, neužkliuvo audito išvardyti pažeidimai įstaigoje, V.Lendraitis kartojo: "Valdybai savivaldybės priekaištų nėra."

"Įmonė labai tvarkingai atliko savo pareigas ir tenkino savivaldybės interesą surinkti rinkliavą. Rezultatai yra labai geri", – tikino V.Lendraitis.

Anot jo, savivaldybė atliko auditą kone nuo įmonės įkūrimo, tad per tiek metų ir galėję susikaupti įvairių pažeidimų. "Suprasčiau, jeigu būtų už kelerius metus, bet ten yra auditas už daugelį metų. Įstaigai vadovavo direktorius, o aš buvau tik kelis mėnesius. Kai aš buvau direktorius, įstaiga surinko rinkliavų daugiau nei per keletą metų. Galiu tik pasakyti, kad įstaiga visus savivaldybės lūkesčius patenkino. Gal ten buvo smulkūs pažeidimai, kurie atsirado per daugelį metų, o ne per tuos metus, kai aš buvau direktorius ar valdybos pirmininkas", – svarstė V.Lendraitis.

Jis nukreipė kalbą apie miesto tarybą, esą ir taryba valdybai priekaištų neturėjo. "Jeigu taryba siūlė direktorių atleisti iš pareigų du kartus, bet politikai nepritarė, tai tada aš jau neturiu daugiau ką komentuoti. Taryba viską sprendžia ir dėl valdybos, ir dėl direktoriaus, ir dėl kitų dalykų. Čia reikėtų skambinti į tarybą ir klausti, kodėl jie neatleido gerbiamo direktoriaus, kuris daug metų vadovavo įstaigai, ir įstaiga puikiai atliko funkcijas", – pareiškė V.Lendraitis.

Komentaras

Gintaras Petrauskas, savivaldybės administracijos direktorius

Yra auditai, išvados, rekomendacijos ir pradėti atitinkami tyrimai, kas, ką ir dėl ko padarė. Tai atlieka Alytaus teisėsaugos pareigūnai. Ko mūsų paklausia, tą atsakome. Įstaigos vadovai atleisti, o dabar siekiama greičiau ištaisyti klaidas. Aš nesu linkęs atversti dešimties metų senumo istorijos puslapių.

Surenka milijonus

Ilgametis "Automobilių stovėjimo aikštelės" vadovas Algimantas Puidokas iš pareigų pasitraukė šių metų liepos 30 d. šalių sutarimu. Prieš tai jis ilgokai atostogavo ir turėjo nedarbingumo pažymą.

Jo pavardė minima ne vienoje įtartinoje istorijoje, tačiau iki šiol jam pavykdavo išlipti sausam. 2012–2013 m. įstaigos veiklą vertino ir Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija – per operatyvų patikrinimą įstaigoje nerasta nė vieno pažeidimo.

1997 m. įsteigta įmonė atsakinga už automobilių aikšteles miesto centre, parkavimą mieste, rinkliavą ir mokesčius už automobilių stovėjimą Kauno mieste.

Oficialiai skelbiama, kad 2012 m. įstaiga surinko daugiau kaip 2,03 mln. eurų, o 2013 – beveik 2, 37 mln. eurų, 2014 m. – 2,64 mln. eurų. Visi šie pinigai patenka į miesto biudžetą.